perspektyvaNaujosios <strong>VU</strong> bibliotekos maketasBiblioteka, verta milijonøOna MACKONYTË<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong> netrukus pradës statyti naujà modernià bibliotekà.Pastatas turëtø atitikti visus ðiuolaikinëms bibliotekoms keliamusreikalavimus, o pagal saugomø ðaltiniø skaièiø biblioteka bus solidþiausiaLietuvoje ir viena didþiausiø Europoje. Spalio pabaigoje turëtø bûtipatvirtintas naujos bibliotekos techninis projektas.4Pastatas imituos rieduliøkrûvàDabartinëje Universiteto bibliotekojenebetelpa keli milijonai spaudiniø.Be to, manoma, jog studentams bûtøpatogiau naudotis ne miesto centreesanèia biblioteka. Taigi sumanytanaujàjá pastatà statyti Saulëtekyje. <strong>Vilniaus</strong>universitetui talkinantis architektasRolandas Palekas teigë, jog pastatasbus ðalia miðko, orientuotas áðiaurës rytus, dël to patalpose bus ðviesu.Bibliotekos interjerui planuojamanaudoti daug stiklo, keramikos, baltosspalvos, kuri asocijuojasi su knygos lapais.Bibliotekos pastato iðorë turëtøpriminti didelá rieduliø kalnà – tai lemsnestandartinis pastatø dizainas.Pasak <strong>VU</strong> bibliotekos direktorësB. Butkevièienës, gerai bibliotekai reikiavizijos ir geros komandos. Jà turisudaryti ne tik bibliotekininkai, bet irskaitytojai, architektai, statybininkai.Reikia kalbëtis, suþinoti, ko tikisi iðbibliotekos lankytojai. Biblioteka turibûti funkcionali – kad þmonës, knygosir kompiuteriai sudarytø visumà, derëtøtarpusavyje ir vienas kitam netrukdytø.Biblioteka turi bûti erdvi susibûrimovieta, savotiðkas kultûroscentras. Tai labai svarbus architektøuþdavinys.Svarbu numatyti kompiuterinëstechnikos kieká: gal nereikia daug tinklø,nes ateityje veiks bevielis ryðys?Gal reikia kilimø, kad nesklistø triukðmas?Organizuojant darbà bibliotekojereikia nepamirðti, kad darbo vietaèia – ne tik kompiuteris. Stalas turi bûtitoks, kad tilptø bent trisdeðimt knygø.Tai irgi architektø uþdavinys. Bibliotekaturi atitikti visus standartus, bet jineturi bûti vien jø atspindys. Architektasturi vadovautis vaizduote ir nepamirðti,kad biblioteka turi bûti tokiavieta, kurioje studentas galëtø dirbti 24val. per parà.„Mûsø bibliotekoje ámanoma padarytiviskà, nes ji bus ganëtinai didelë.Bûsimoji <strong>VU</strong> biblioteka bus pati graþiausia,nes kiti universitetai stato „dëþutes“miesto centruose, o mûsø bibliotekabus nestandartiniø formø, erdviir puikioje vietoje“, – dþiaugësi B. Butkevièienë.Milijonai prieš milijardusHelsinkio miesto biblioteka ðviesi ir erdviKai buvo suskaièiuota, kad <strong>VU</strong> bibliotekosstatyboms reikia apie 80 milijonølitø, rektorius su tokia suma nesutiko.Tada buvo ið naujo perþiûrëtosir maþintos pastato erdvës. Vienintelësàlyga, ko negalima maþinti – tai 5 milijonøspaudiniø saugyklos. <strong>VU</strong> yravalstybinës reikðmës biblioteka, taigireikia iðsaugoti bent po vienà kuo didesnioknygø skaièiaus egzemplioriø.B. Butkevièienë pasakojo, jog prieðdeðimt metø Vokietijos vyriausybë niekonenorëjo net girdëti apie bibliotekøprojektus. Dabar suprasta jø svarbair bibliotekos statomos. Vokietijosvyriausybëje yra sudaryta darbo grupë,kuri rûpinasi tik bibliotekø statybomis.Tuo tarpu <strong>VU</strong> biblioteka jau 15metø turi projektà, kurá Vyriausybë iðdalies finansuoja. Kitos aukðtosios mo-
Kanados Vankuverio biblioteka – didingas,ðventovæ primenantis pastataskyklos per tà laikà sëkmingai pasistatëar statosi bibliotekas. Taip yra todël,jog nëra jokios vyriausybinës bibliotekøpolitikos. Dabar statomos bibliotekosyra maþytës, jos nekainuojatiek, kiek bûsimoji <strong>Vilniaus</strong> universitetobiblioteka. Taigi Vyriausybei paprasèiaupastatyti kelias maþas bibliotekasir matyti rezultatà.Vokietijoje statant naujà bibliotekàkvadratinis metras atsieina 3 tûkst. eurø.<strong>VU</strong> bibliotekos kvadratinio metrostatybai ketinama skirti 3 tûkst. litø.Skirtumas akivaizdus. Taigi, pavyzdþiui,viena biblioteka Vokietijoje pastatytauþ 15 milijardø eurø, ji turi 5tûkstanèius skaitytojø ir 220 tûkstanèiøknygø. Palyginkime – <strong>Vilniaus</strong> universitetobibliotekoje skaito 25 tûkstanèiaiskaitytojø, èia saugoma 5 milijonaiknygø, o statybø kaina – maþdaug45 milijonai litø.Ðiuolaikinë bibliotekatarnaus studentuiVestfoldo bibliotekos Norvegijojesienos – ið stiklotekos vaidmuo keièiasi. Anot Bibliotekininkystësir informacijos moksløinstituto docentës Audronës Glosienës,taip yra todël, jog visø pirma keièiasistudijavimo pobûdis. Universitetasatsakomybæ perduoda studentui,nuo jo pastangø priklauso studijø sëkmë.„Paskaitoje negausi visko, ko reikia.Todël biblioteka yra nepakeièiamasinformacijos ðaltinis. Studentamsreikia erdvës mokytis ir bendrauti“, –sakë doc. A. Glosienë.Vis populiaresnis nuotolinis mokymasis– studentas nebûtinai turi ateitiá universitetà, jis gali mokytis namuose,taèiau biblioteka jam bûtina dëlknygø gausos. „Naujoji biblioteka turibûti kitokia, – tai turi bûti ne tik kny-Visuomenëje yra susiformavæs tradicinësbibliotekos ávaizdis – tai vieta,kur galima tam tikru laiku pagal tamtikrà tvarkà gauti knygà. Dabar bibliogøsaugykla, bet ir vieta, kur studentuibûtø miela, kur jis galëtø pavalgyti, iðeitiir vël sugráþti. Biblioteka turi dirbti24 valandas per parà, septynias dienasper savaitæ. Ðie namai turi bûti atidarytivisada, kai tik reikia studentui“,– dëstë naujàjà bibliotekos sampratàB. Butkevièienë.Biblioteka kaip prekyboscentrasÐiuolaikiniam þmogui patinka savitarna.Procesas, kai knygà reikia uþsisakyti,jos laukti – jau nebepriimtinas.Uþsienio bibliotekose vos áëjus pasitinkaschemos, kur kas sudëta – kaip didelësesavitarnos parduotuvëse. Yranet terminas – library market. Pasakdoc. A. Glosienës, mûsuose vis dar bibliotekininkasturi galià, o þmogus yrapraðytojas. Skandinavijoje jau keli deðimtmeèiaibibliotekose yra savitarna.Tai gerai dël to, jog atëjæs á bibliotekàþmogus gali pamatyti daugiau ðaltiniøið já dominanèios srities. „Lietuvoje reikiaþinoti, ko nori, nes knygø bibliotekosenematyti. O ten viskas atvira, kartaisnet nieko neþinodamas apie kokiànors knygà jà atrandi, nes ji guli„savitarnos“ lentynose. Ðiuolaikinëjebibliotekoje akcentai visiðkai kiti. Bibliotekininkasðiuo atveju yra pagalbininkasar konsultantas“, – pasakojodoc. A. Glosienë.Biblioteka jau nebëra ta tradicinëknygø ðventovë, kurioje informacijosðaltiniai iðskiriami – knygos, periodiniaileidiniai sudedami atskirai. Ðiuolaikinëjebibliotekoje knygos, elektroninëslaikmenos, kiti ðaltiniai, susijæ suviena ar kita sritimi, laikomi kartu. Galimaperskaityti knygà arba konkreèiasritimi pasidomëti pasiëmus vaizdajuostæ.Taip mokytis ar ieðkoti reikiamosinformacijos yra labai patogu.Anot A. Glosienës, ðiuolaikinë biblioteka– nebe knygø saugykla. Keièiasitradicinës metaforos. Biblioteka kaipðventykla ar mauzoliejus patogi tiems,kurie joje jau apsipratæ, taèiau naujokuiji sukelia svetimumo áspûdá. Esamabibliotekø-labirintø – pastatai klaidûs,þmogus yra priverstas ieðkoti. Iðskiriamasir bibliotekos-kalëjimo tipas,kur visi skaitytojai stebimi ið aptarnavimopultø. Dabar vis daugiau bibliotekøima panaðëti á jaukias svetaines,kur þmogus gali jaustis saugiai ir patogiai.Naujosios bibliotekos orientuojasiá savitarnà ir siekia, kad lankytojui bûtøpatogu, gera ir jis norëtø gráþti.5