sveikataAlergijà galima áveikti þiniomisTuo ásitikinusi <strong>VU</strong> Medicinos fakulteto profesorë, habilituota daktarë,Lietuvos mokslø akademijos narë ekspertë Rûta DUBAKIENË,pirmoji Lietuvoje pradëjusi tyrinëti ekologinius alergijos veiksnius,pateikusi ið esmës naujas gydymo alergenais schemas beiiðleidusi pirmàjá Lietuvoje alergologijos vadovëlá.Parabenai – tai 4-hidroksibenzoinërûgðtis, jos druskos ir esteriai. Jieplaèiai naudojami kosmetikoje – kremuose,ðampûnuose, muiluose, taippat maisto produktuose. Parabenai tukiaiðvadas dël ðalyje gaminamø ar ðaliesrinkoje esanèiø kosmetikos gaminiøsaugumo. Profesorë – ðio komitetopirmininkë, turinti didþiulæ praktinæpatirtá, kurià ágijo vadovaudamaRespublikiniam alergologijos centrui,nuolat rûpindamasi visuomenës ðvietimu.„Spectrum“ kalbina profesoræ apiealergijas kosmetinëms medþiagoms.Ar alergologija – senas mokslas? Kadaþmonës pradëjo skøstis alerginëmisreakcijomis?Pirmà kartà grësminga alerginë reakcijaapraðyta Egipto papiruse. TaigiKeletas faktøapie alergenusAtranolis – vienas stipresniø þinomøalergenø. Tai àþuolo samanø ekstraktoatranorino skilimo galutinis produktas.Natûrali kvapioji medþiagaplaèiai naudojama gaminant kvepalus,losjonus, ploviklius. Jis sukelia alerginæreakcijà net tuomet, jei koncentracijatik 0,000015 proc.Arbatmedþiø aliejus – ávairiø medþiagømiðinys, gaunamas distiliuojantAustralijos arbatmedþiø þaliavà. Taimono- ir seskviterpenø aromatiniaikomponentai. Ið 100 terpenø, esanèiøProfesorë Rûta Dubakienë –2004 metø Lietuvos mokslo premijoslaureatë. Ði premija jaiskirta uþ darbø ciklà „Alergologija:ekologinës prielaidos, nauji diagnostikosir gydymo aspektai (1980–2003)“. Nuo 2004 metø profesorë –Europos Komisijos Mokslinio platausvartojimo produktø komiteto narë.2005 metø sausá Lietuvoje ákurtas Kosmetikosgaminiø mokslo komitetasprie Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos. Ðis komitetasmoksliðkai vertina kosmetikos gaminiøsaugà bei rizikà vartotojø sveikatai, teiarbatmedþiøaliejuje, 60 visapusiðkaiiðtirti. Arbatmedþiø aliejus vartojamaskaip universalus vaistas gydant daugeláodos ligø: egzemà, herpesà, spuogus,burnos infekcijas ir uþdegimus, negyjanèiasþaizdas. Be to, arbatmedþiøaliejaus gali bûti vonios aliejuose, dantøpastoje, burnos skalavimo priemonëse.Gerai þinomos ðio aliejaus antimikrobinëssavybës. Taèiau jis, nors irneturi toksinio, teratogeninio poveikio,daþnai sukelia alerginá kontaktinádermatità.ri silpnà estrogeniná poveiká, o estrogenaigali paskatinti krûties vëþio iðsivystymà.Gausiai naudojant parabenøturinèius produktus krûtinës srityje, jiegali kauptis krûtyse ir sukelti vëþá.Plaukø daþø sudedamosios dalysir jø átaka þmogaus sveikatai – mokslininkøtyrinëjimo objektas. Jie árodinëja,kad plaukø daþai, ypaè oksiduojantyspermanentiniai daþai – leukemijos,Hodþkino limfomos, ðlapimo pûslësvëþio prieþastis. Ðiuo metu EuroposSàjungoje yra registruotas 261 plaukødaþas, 61 ið jø yra visiðkai naujos medþiagos.2002 m. Europos rinkoje buvo89 pavadinimø plaukø daþø sudedamosiosdalys. Ið 229 medþiagø 21 yraávardinta kaip alergenas. Vienas stip-24
þmonës jau seniai skundësi alerginëmisligomis ir ieðkojo bûdø bei priemoniø,kaip jas iðgydyti. Alergijos terminaspirmà kartà paminëtas 1906 metais.Nuo tada prasideda alergologijosera. Lietuvoje irgi galime pasigirti garbingaðio mokslo istorija. 1926 metaisakad. V. Laðas paraðë pirmàjà savo monografijà„Anafilaksija. Eksperimentiniaityrimai“.Kodël kai kurios medþiagos sukeliaalergijas?Pati medþiaga nekalta. Alergija – taiþmogaus organizmo reakcija á ávairiasáprastines aplinkos medþiagas. Ið ankstonegalima þinoti, kad medþiaga busalergeniðka. Þmogus gali sureaguoti ábet kurià cheminæ medþiagà. Tai þmogausimuninës sistemos problema. Yraárodyta, kad kai kurios medþiagos sukeliareakcijas didesniam þmoniø skaièiui.Kada maþiau galimybiø susirgti alergija– ar naudojant brangø garsios firmosproduktà, ar maþai þinomos, nebrangø?Kokybës prasme – kuo brangesnis,tuo geresnis produktas, bet dël alergiðkumo– ne. Alergijà gali sukelti tieklabai aukðtos kokybës, tiek prastesnisproduktas.Lietuviðka kosmetika natûralesnë,trumpesnis ir jos galiojimo laikas. Norsalergija kosmetikai dar nëra labai paplitusi,bet greitai gali tapti visuotineproblema, nes jaunimas daþniau naudojakosmetikà: daþus, dekoratyvinækosmetikà, darosi tatuiruotes. Kai kuriosmedþiagos, pvz., parafenilendiaminojunginiai, yra ypaè alergeniðkos.Ar alergijø daugëja?Deja, taip. Didëja uþterðtumas, blogëjaþmogaus genofondas. Aplinkosuþterðtumas, ekologiniai dalykai ir pasikeitælietuviø mitybos áproèiai yra labaisvarbûs veiksniai. Turime daugalergijos maistui atvejø. Kad ir kaipbûtø keista, alergija maistui daþniaukankina suaugusiuosius, o ne vaikus.Net 85 procentai alergiðkø þmoniøalergijà paveldi. Daþniausiai kenèiaantroji karta.Ar ámanoma iðgydyti alergines ligas?Daugeliu atvejø polinkis á alergijàglûdi genuose, niekur nedingsi. Yra gerybiðkoseigos: galimi savaiminiai pasveikimai,nes alerginiø ligø eiga yrabanguojanti. Padaryti galima daug, yradaug gydymo metodø, koreguojanèiøimuninæ sistemà. Taèiau svarbiausiayra þinoti. Alergijos esmë tokia: yrakonkretus alergenas ir prieð já gaminasiantikûnai. Alerginë reakcija vykstasàveikaujant alergenui ir antikûnui.Jei nëra alergeno, alerginë reakcija nevyksta.Bet jei negali iðvengti tø alergenø,galima maþinti antikûnø kieká –tai vadinamoji specifinë imunoterapija.Esate Europos Komisijos Mokslinioplataus vartojimo produktø komiteto narë,ar galite ávertinti Lietuvos dëmesá alerginëmsligoms?Tokio dëmesio ðiai problemai, koksskiriamas dabar Lietuvoje, tikrai permaþai. Bet mûsø mokslininkai pasiekëtarptautiná lygá, iðleistas vadovëlis.Greta <strong>Vilniaus</strong> universiteto ir Kaunomedicinos universitete stiprëja bazë,iðugdëme daug jaunø gerø specialistø.Þinoma, seniai laikas bûtø, pvz., prie<strong>Vilniaus</strong> universiteto Imunologijos institutoákurti moksliná alergologijos centràar klinikà. Kaip ir visoje Europoje,Lietuvoje alergologija turëtø uþimtideramà vietà ðalia kitø medicinos srièiø,juo labiau kad ádirbis yra, esamevertinami, rengiame Europos alergologøir klinikiniø imunologø mokyklas,dalyvaujame Europos mokslinëse alergologijosprogramose.Ðiuo metu rengiu klinikinës alergologijosvadovëlá. Na, o Valstybinëmokslo premija uþ darbà ðioje srityje– didelis ávertinimas.Kalbino Nijolë BULOTAITËriausiø alergenø – parafenilendiaminas.Jo ypaè gausu tamsiai rudos, juodosir tamsiai mëlynos spalvos daþuose.Paraamonio fenolas (PAP) – netik stiprus alergenas, bet ir labai toksiškamedþiaga. Svarbu þinoti, kad šimedþiaga, patekusi ant þmogaus odos,skyla á paracetamolá, gerai þinomà temperatûrosmaþintojà, nuskausminantávaistà.Aliuminis. Pats aliuminis nëra alergenas,taèiau jis naudojamas alerginiøligø diagnostikai. Yra nuomoniø, kadaliuminio druskos sukelia anemijà irAlzheimerio ligà. Neseniai vienameJAV medicinos þurnale buvo paskelbtidu straipsniai apie aliuminio pavojønaudojant prakaitavimà maþinanèiaspriemones. Aliuminio chlorohidratasyra aktyvusis antiperspirantø komponentas,slopinantis prakaito iðsiskyrimàið prakaito liaukø. Manoma, kadaliuminio druskos pakenkia per odànaudojant prakaitavimà slopinanèiuskremus, kuriø sudëtyje yra lipofiliniøsudedamøjø daliø, palengvinanèiøaliuminio absorbcijà. Mokslininkainuogàstauja, kad aerozoliniai perspirantaiyra daug skvarbesni nei tepamieji,todël pavojingesni.Peroksidas, esantis dantø balinimopriemoniø sudëtyje, pastaraisiais metaiskelia mokslininkø susidomëjimà,nes vis daþniau apraðomai atvejai, kaibalinimo priemonës sukelia burnosvëþá.Ði medþiaga gana plaèiai naudojamair kosmetikoje.Lietuvos alergologø atliktø tyrimøduomenimis, net deðimtadalis Lietuvosstomatologø, chirurgø, medicinosslaugytojø jautriai reaguoja á vandenilioperoksidà. Medikai daþnai bûnaalergiðki cheminëms medþiagoms. Net23 proc. Lietuvos stomatologø jautrûsakrilatams – medþiagoms, esanèiomishelio plombose. Dezinfekuojanèiomsmedþiagoms, pavyzdþiui, glutaraldehidui,jautrûs 2,5 proc., benzalkonijauschloridui – 3,4 proc. gydytojø.<strong>VU</strong> Medicinos fakulteto profesorëRûta DUBAKIENË25