Linavos

„Linavos“ informacinis priedas 

„Linava“ padeda 

veþëjams vystyti 

verslà 

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevièius tvirtina, kad Lietuvos veþëjams bûtina rasti 

naujø rinkø ir kartu iðlaikyti jau turimas pozicijas Europos ir Rytø ðaliø kroviniø gabenimo versle. 

82 

Ðiandien jau niekas nediskutuoja 

dël didþiulës keliø transporto áta- 

kos visuomenës gerovei, mobilu- 

mui, ekonominiam klestëjimui 

bei darbo vietø kûrimui. Keliø 

transportas tapo pagrindinë ry- 

ðius stiprinanti grandis tarp atski- 

rø transporto ðakø, kuri garantuo- 

ja sëkmingà visos ES logistikos 

grandinës funkcionavimà. 

Lietuvos nacionalinës veþëjø au- 

tomobiliais asociacijos „Linava“ 

bendrovës nuo 1991 m. aktyviai 

dalyvauja ðiame procese ir sëk- 

mingai vysto savo verslà. Nuo 

1992 m. „Linava“ Tarptautinëje 

keliø transporto sàjungoje (IRU) 

atstovauja mûsø veþëjams keleivi- 

nio ir krovininio transporto tarybo- 

se, taip pat glaudþiai bendradar- 

biauja su Susisiekimo ministerija 

bei kitomis valstybinëmis instituci- 

jomis, siekdama palankiø sàlygø 

vystyti Lietuvos veþëjø verslà.

Asociacijos kongresuose esame 

sutaræ, kad gerinsime verslo aplinkà, 

vykdysime sànaudas, maþinanèias 

programas, savo veþëjams teiksime 

nemokamà komercinæ informacijà, plësime 

paslaugø veþëjams spektrà, atstovausime 

veþëjams visais lygiais“, – vardija asociacijos 

uþdavinius „Linavos“ prezidentas Algimantas 

Kondrusevièius. 

Pasak jo, be konkurencingumo didinimo, 

mûsø veþëjams svarbu iðsaugoti esamas 

rinkas bei rasti ir ásisavinti naujas. Nors 

asociacija aktyviai dirba visomis kryptimis, 

akivaizdu, kad be tam tikrø valdþios institucijø 

pagalbos vargu ar pavyks visas problemas 

iðspræsti. 

Rinka verèia veikti 

Galima konstatuoti, jog asociacija, ðiemet 

spalio 4 d. ðvenèianti penkiolikos metø veiklos 

sukaktá, padëjo Lietuvos veþëjams sëkmingai 

prisitaikyti prie naujø darbo sàlygø, pasikeitus 

kroviniø ir keleiviø veþimo kryptims ir apimtims, 

padidëjus reikalavimams teikiamø paslaugø 

kokybei bei iðaugus prekybai su Vakarø ir 

Vidurio Europos bei NVS ðalimis. Vertinant 

ðiuos rezultatus, nereikëtø pamirðti, kad jie 

pasiekti esant didþiulei konkurencijai, nuolat 

brangstant kurui, trûkstant profesionaliø 

vairuotojø bei grieþtëjant ES aplinkosauginiams 

ir techniniams reikalavimams automobiliø 

transportui. 

Situacija automobiliø transporto sektoriuje 

labai dinamiðka, todël asociacijos vadovai 

galvoja apie galimybes perorientuoti verslà ir á 

Europà, ir á kitus regionus. Vienas tokiø 

regionø yra Azija. Pirmasis bandymas jau 

padarytas. 2005 m. spalio 17 d. Briuselyje 

finiðavo krovininiø automobiliø þygis 

„Pekinas–Altana–Maskva–Ryga–Vilnius– 

Varðuva–Berlynas–Briuselis“, simboliðkai 

pavadintas naujuoju Ðilko keliu (12 tûkst. 

km), o Lietuvai jame atstovavo asociacijos 

„Linava“ ekipaþas. 

„Ðis projektas parodë, kad keliø transportas 

tampa puikia alternatyva geleþinkeliui bei 

vandens transportui net ir tolimiausiuose 

marðrutuose, ðiandien besidriekianèiuose iki 

pat Tolimøjø Rytø“, – sako A. Kondrusevièius. 

Anot jo, atsiþvelgiant á didëjantá Kinijos 

ir Europos ekonominá bendradarbiavimà, 

naujasis Ðilko kelias ateityje taps puikia 

perspektyva Lietuvos veþëjams ásitvirtinti 

Rytø–Vakarø transporto paslaugø rinkoje. 

Rytø rinkos mûsø veþëjams visada buvo ir 

liks labai svarbios. Rusija mûsø ðalies 

prekybos partneriø sàraðe eksporto ir importo 

srityje uþima lyderio pozicijas. Lietuvos 

geografinë padëtis ir geresnis Rytø rinkø 

2006 04 Nr. 4 

„Linava“ pasiûlë vairuotojø stygiaus problemà spræsti valstybiniu lygiu, rengiant mokymosi 

programas ir vykdant jaunimo profesiná orientavimà. Sutarta ðá klausimà papildomai aptarti su 

kitomis susijusiomis institucijomis. 

iðmanymas mûsø veþëjams suteikia konkurenciná 

pranaðumà prieð ámones, dirbanèias 

tik Vakarø Europoje (Vakarø Europos valstybiø 

veþëjai maþiau vaþiuoja á Rusijà). Rusijos 

pateiktais duomenimis, rusø veþëjø dalis 

veþimuose tarp Lietuvos ir Rusijos sudaro 24 

proc., lietuviø veþëjams tenka 69 proc. ir 

treèiø ðaliø veþëjams – 7 proc. 

Be to, netrukus baigsis kabotaþiniø veþimø 

apribojimo terminas, nustatytas Lietuvai 

ástojus á ES (pagal formulæ 2+2+1). 

Asociacijos vadovai ruoðiasi deryboms su 

daugeliu ES ðaliø, ir jeigu jos bus sëkmingos, 

mûsø veþëjams atsivers dar didesnës 

galimybës dirbti Europoje. 

Darbas darbà veja 

„Á visus procesus turime reaguoti greitai ir 

efektyviai, – aiðkina vadovas. – Organizuojame 

paèius ávairiausius susitikimus, diskusijas 

su valdþios institucijomis ir sprendþiame 

aktualius klausimus, kad mûsø veþëjai bûtø 

konkurencingi“. 

Jo manymu, sumaþinti degalø kainø augimo 

átakà veþëjø iðlaidø didëjimui galima tik ið 

dalies kompensuojant akcizo mokestá. Ðá 

dalykà ágyvendinti ámanoma tik priëmus 

vyriausybinio lygmens sprendimus. Asociacija 

nenuleido rankø ir toliau dirba tuo 

klausimu. Ðis siekis atitinka ir visø ES ðaliø 

norà – didinti ekonomikos galimybes. 

Sprendþiant kelionës leidimø klausimus 

„Linavos“ vadovai nuolat susitinka su Rusijos 

transporto ministerijos, Rusijos Muitinës bei 

veþëjø asociacijos ASMAP vadovais ir tariasi 

dël galimybiø skirti papildomø kelionës 

leidimø, aptaria kitus tranzito klausimus. 

2006 m. Rusija Lietuvai skirs 75 tûkst. 

universaliøjø leidimø ir 2000 leidimø veþti 

krovinius á/ið treèiøjø ðaliø. Susitarta, kad, 

pritrûkus minëtø leidimø, bus derinamas 

klausimas dël jø papildomo kiekio skyrimo. 

Dideliø problemø dël leidimø á Ukrainà, 

Moldovà ir Baltarusijà nëra. Asociacija bando 

sureguliuoti ðá klausimà su Kazachstanu, 

taèiau Lietuvai derëtø paruoðti „namø 

darbus“ – supaprastinti vizø iðdavimo tvarkà 

kazachø veþëjams. 

Pasak A. Kondrusevièiaus, su Keliø transporto 

inspekcija ir Keliø direkcija suderinta 

daugelis mokesèiø mokëjimo praktiniø 

klausimø. Po argumentuotø diskusijø Keliø 

direkcija atsisakë ketinimø taikyti keliø 

naudotojo mokesèius puspriekabëms ir 

priekaboms atskirai, nors dar liko neiðspræstø 

klausimø. 

„Linavos“ praðymu, argumentuojant 

daugumos ES ðaliø teisine praktika, 

Susisiekimo ministerija padidino leistinà 

maksimalø pakrauto autoveþio ilgá – dabar jis 

yra 20,75 m. 

Esant vairuotojø trûkumui, veþëjai ieðko 

galimybiø ádarbinti treèiøjø ðaliø (Baltarusijos, 

Ukrainos, Rusijos) vairuotojus. „Linavos“ 

ámoniø duomenimis, vienai bendrovei stinga 

vidutiniðkai 2,4 vairuotojo. Ádarbinimo 

83


„Ðilko kelio“ þygyje dalyvavæs „Linavos“ 

vilkikas Maskvoje. 

procedûros labai ilgos, nes leidimo laikinai 

gyventi Lietuvoje suteikimas trunka iki 6 mën. 

Asociacija tarësi su Migracijos departamento 

atstovais, kad iðduodant leidimus laikinai 

gyventi Lietuvoje bûtø atsiþvelgiama á 

vairuotojø darbo specifikà. Ðiuo metu jau 

rengiamos teisinës nuostatos, kad minëtø 

leidimø nebereikëtø. 

„Ministerijoje pasiûlëme vairuotojø stygiaus 

problemà spræsti valstybiniu lygiu, rengiant 

mokymosi programas, vykdant jaunimo 

profesiná orientavimà ir pan., – teigia 

prezidentas. – Sutarta ðá klausimà papildomai 

aptarti su kitomis susijusiomis institucijomis. 

Ðià problemà iðkëlëme IRU kongrese ir 

Tolimajame Beidþyme europieèiø veþëjus sveikino Kinijos atstovai. 

84 

gavome patikinimà, jog IRU imsis jà spræsti 

Europos mastu“. 

Veþëjø verslo tendencijos 

Keièiasi aukðèiausiø ES politikø poþiûris á keliø 

transportà. Pagaliau pripaþástama didþiulë keliø 

transporto átaka visuomenës gerovei, mobilumui, 

ekonominiam klestëjimui bei darbo vietø 

kûrimui. 

ES ðalyse keliø transportas sukuria apie 20 

proc. BVP ir apie 10 proc. valstybiø finansiniø 

pajamø. ES valstybëse keliø transporto 

sektoriuje dirba apie 16 mln. darbuotojø. 

Pagaliau atsisakoma strategijos perkelti 

pagrindinius kroviniø srautus ið keliø transporto 

á geleþinkelius. Kreipiamas dëmesys á 

bûtinybæ stiprinti ryðius tarp atskirø transporto 

ðakø, kad bûtø uþtikrintas sëkmingas visos ES 

logistikos grandinës funkcionavimas. Ketinama 

perþiûrëti ir sugrieþtinti veþëjø patekimo á 

kroviniø ir keleiviø tarptautinio veþimo rinkà 

sàlygas. 

IRU Krovininio transporto ryðiø komiteto 

studijoje apie pasikeitimus ES krovininio 

transporto rinkoje paþymima, jog naujøjø ES 

ðaliø krovininio keliø transporto ámoniø 

vidutinis pelningumas siekia 1,2 proc., o 

senøjø ES ðaliø – tik 0,6 proc. ES ðalyse 

vyrauja smulkios transporto ámonës: 34 proc. 

ámoniø turi tik po 1 automobilá, o 51 proc. 

ámoniø – nuo 2 iki 10 automobiliø. 

Apie Lietuvos veþëjus galima spræsti ið mûsø 

statistikos. Preliminariais asociacijos krovininio 

transporto ámoniø duomenimis, bendroviø 

pajamos ið transporto veiklos 2005 m. siekë 3 

mlrd. Lt (didëjo apie 25 proc.). Keleivinio 

transporto ámoniø pajamos 2005 m. sudarë 

385 mln. Lt. Asociacijos keleiviø veþëjai 2005 

m. veþë 346,8 mln. þmoniø, o ámoniø rida 

sudarë 167 mln. kilometrø. 

Dabar asociacijoje yra 1148 ámonës, ið jø 60 

keleivinio transporto, kurios turi apie 13 tûkst. 

tarptautiniø 

kroviniø transportavimui skirtø transporto 

priemoniø bei 3 tûkst. autobusø ir troleibusø. 

„Linavos“ nariai turi 

per 80 proc. ekologiðkø, sertifikuotø ir 

tarptautiniuose veþimuose dirbanèiø automobiliø. 

Po 1 

automobilá turi 5 proc. asociacijos ámoniø, iki 

5 automobiliø imtinai turi apie 39 proc. 

bendroviø. 

Daugëja ámoniø, turinèiø 6–20 automobiliø. 

Dabar tokiø ámoniø yra per 43 proc., o prieð 

trejus 

metus jø buvo tik 28 proc. Asociacijos 

ámonëse dirba per 55 tûkst. darbuotojø, ið jø 

keleivinio transporto bendrovëse – per 8 tûkst. 

þmoniø. 

IRU Muitinës reikalø komisija informuoja, kad 

2005 m. buvo iðduota 3,3 mln. TIR knygeliø, 

o pagrindine veþimø kryptimi tampa Rytai. 

Konstatuota, jog numatoma plësti TIR 

sistemos funkcionavimà Azijos kryptimi – 

Kinijos, Tailando ir kt. ðaliø link. Pernai 

Europoje kroviniø transportavimas automobiliais 

padidëjo 1,77 proc. Taip pat 1,9 proc. 

padaugëjo naujø transporto priemoniø (svoris 

per 3,5 t) registracijos ES ðalyse. 

Ðias tendencijas patvirtina ir Lietuvos statistika. 

Kroviniø veþimas automobiliais pernai, palyginti 

su 2004 metais, padidëjo beveik 8 proc. – iki 

55,3 mln. tonø. Ádomu, jog pernai didþioji 

dalis keleiviø – 97,9 proc. – veþta taip pat 

keliø transportu. 

Pagrindinis pasibaigusio 30–ojo Pasaulinio IRU 

kongreso leitmotyvas buvo – auganti 

automobiliø transporto átaka pasaulio 

ekonomikai. Kongrese dar kartà buvo 

akcentuota, jog automobiliø transportas teikia 

kokybiðkas transportavimo paslaugas „nuo 

durø iki durø“ ir yra ðiuolaikiðka gamybos 

priemonë bei neatskiriama logistikos sistemø 

dalis. Kongrese buvo pristatytas kompanijos 

„Transcare“ tyrimas, kuris rodo, jog tik 

paslaugø kokybës gerinimas, o ne tarifø 

didinimas leis geleþinkeliø transportui 

konkuruoti rinkoje. Duomenys rodo, kad 

padidinus automobiliniø veþimø kainà 1 EUR/ 

km, tik 1,2 proc. kroviniø persikeltø á geleþinkeliø 

transportà, nes per 70 proc. automobiliais 

veþamø kroviniø tarifø pokyèiai neturi átakos. 

Pasiraðyta deklaracija kvieèia vyriausybes 

pripaþinti, kad automobiliø transportas tapo 

svarbiausia gamybos priemone ávairiose

Atsiþvelgiant á didëjantá Kinijos ir Europos ekonominá bendradarbiavimà, naujasis „Ðilko kelias“ 

ateityje taps puikia perspektyva Lietuvos veþëjams ásitvirtinti Rytø–Vakarø transporto paslaugø rinkoje. 

ekonomikos srityse ir yra teikiantis aukðtos 

kokybës paslaugas savo klientams bei visiems 

vartotojams. 

Lietuviðkas poþiûris 

„Ávairiuose pasitarimuose esu daug kartø 

sakæs, jog valstybës institucijos pasyviai 

dalyvauja tranzito infrastruktûros plëtroje, – 

sako A.Kondrusevièius. – Nenormalu, kad 

kuriant logistikos centrus, kroviniø terminalus ir 

kitus tranzito objektus pasigendama koordinuotø 

valstybës veiksmø“. Jo manymu, 

valdþios institucijos neturëtø nusigræþti nuo ðio 

sektoriaus tolimesnio vystymo, turi jam padëti, 

kad Lietuva neprarastø galimybës tapti stipriu 

logistikos operatoriumi tarp Europos ir Azijos. 

Ðiuo klausimu reikia aktyviai dirbti ne tik 

privaèiam kapitalui. 

Jau minëta, jog marðrutai á Rytus yra perspektyvûs, 

bet reikia tinkamø multimodaliniø 

sistemø. Tam Lietuva dabar turi tik Klaipëdà, 

kur derinami ávairiø transporto rûðiø veþimai, 

perkrovimai ir tolesnis kroviniø paskirstymas. 

To maþa. Lietuvai reikia dideliø logistikos 

centrø, nepalyginti didesniø nei turimi siauros 

paskirties sandëliai. 

„Ðiuo metu Lietuvoje neveikia në vienas 

stambus tarptautinës reikðmës logistikos 

centras ar kroviniø kaimelis, – teigia „Linavos“ 

prezidentas. – Kroviniai, kurie veþami per 

Lietuvà, palieka kaþkiek pinigø, bet jei jie 

sustotø pas mus, bûtø sandëliuojami, 

komplektuojami uþsakymai ir veþami toliau, 

bûtø þymiai didesnis pelnas“. 

Apmaudu, kad tikrosios ðalies logistikos 

sektoriaus perspektyvos iki ðiol nenori suprasti 

valstybës biurokratija. Kaimyniniø ðaliø 

transportininkai toká mûsø valdininkijos 

supratimà apie modernià logistikà vadina 

paprastai – „lietuviðkas poþiûris“ – pats nieko 

nedarysiu, bet ir kitiems neleisiu. 

Anot ekspertø, keièiant tranzito valstybës 

tendencijas Lietuvos valdþiai trûksta strateginio 

màstymo, supratimo apie ðalies konkurencingumà 

bei bûtinybæ reaguoti á ðiø dienø iððûkius. 

Dauguma problemø vertinamos neatsiþvelgiant á 

ðalies raidà bendrame pasaulio kontekste. 

Geriausias „lietuviðko poþiûrio“ pavyzdys – 

2006 04 Nr. 4 

Uþ dalyvavimà „Ðilko kelio“ projekte „Linava“ 

gavo Lietuvos pramoninkø apdovanojimà. 

logistikos centrø Klaipëdoje ir Vilniuje projektø 

triuðkinantis fiasko. Tokie atvejai rodo, kad 

valstybiniø institucijø abejingumas neleido 

kryptingai dirbti nuo pat pradþiø. Gal dar ne 

viskas prarasta... 

Tiesà sakant, dar yra kuo didþiuotis kalbant 

apie automobiliø transportà, privaèias 

logistikos bendroves, sandëlius ir ekspeditorius. 

Ðios ámonës per 16 metø nuveikë daugiau 

nei davë naudos visi tranzito ðalies strategø 

stalèiuose paslëpti projektai. 

Ðiø metø veþëjø rezultatai akivaizdþiai árodë, 

kad automobiliø transportas yra efektyvi 

priemonë plëtoti ekonominá bendradarbiavimà 

tarp ávairiø ðaliø, o veþëjø indëlis vystant 

Lietuvos ekonomikà yra labai þenklus ir tikrai 

nemaþës. n 

Pirmasis bandymas jau padarytas. 2005 m. spalio 17 d. Briuselyje finiðavo krovininiø automobiliø þygis „Pekinas–Astana–Maskva–Ryga–Vilnius–Varðuva– 

Berlynas–Briuselis“ simboliðkai pavadintas naujuoju Ðilko keliu (12 tûkst. km) 

85 

Uþs. Nr. 060320


Europos, taip pat ir Lietuvos, ve- 

þëjus dþiugina pasikeitæs ES poli- 

tikø poþiûris á keliø transportà, 

nes pripaþástama didþiulë jo áta- 

ka ekonomikai ir visuomenës ge- 

rovei. Jau atsisakoma strategijos 

perkelti pagrindinius kroviniø 

srautus ið automobiliø transporto 

á geleþinkelius. Taèiau dþiûgauti 

tokiu paèiu mûsø biurokratø po- 

þiûriu kol kas anksti. Ðalies trans- 

porto „strategø“ kabinetø stal- 

èiuose dûla pasenæ ir neávykæ 

projektai, o valstybinës strategi- 

jos kaip nebuvo, taip ir nëra. Tad 

ðalies veþëjams daþniausiai ten- 

ka suktis patiems. 

Keliø transportas pasirodë esàs kur kas 

lankstesnis ir konkurencingesnis uþ 

geleþinkelius ir uostus, todël jo vystymàsis 

dabar vël vadinamas prioritetiniu. 

86 

Veþëjai laukia 

valdþios 

palaikymo

Apie pasikeitusá poþiûrá á veþëjø 

verslà pirmiausia buvo prabilta ðiø 

metø kovà, Dubajuje vykusiame 

30-ajame Pasauliniame tarptautinës 

veþëjø sàjungos (IRU) kongrese. Valdas 

Gilys, asociacijos „Linava“ generalinis 

sekretorius, sako, jog daugelio ekspertø 

pasisakymuose skambëjo viena iðvada – 

keliø transporto átaka pasaulio ekonomikai 

yra didelë ir svarbi. Tai, kad keliø transportas 

yra stipriausia ir perspektyviausia Lietuvos 

logistikos sektoriaus grandis, patvirtina ir 

milþiniðkais tempais savo verslà vystantys 

mûsø ðalies veþëjai. „Ekspertai paþymëjo, 

kad keliø transportas, nepaisant visø kliûèiø 

ir sunkëjanèiø darbo sàlygø, ateityje bus 

sparèiausiai besivystanti sritis. Kur kas 

maþiau galimybiø numatoma geleþinkeliø 

transportui, nepaisant ankstesnio jo 

protegavimo“, – teigia V. Gilys. 

Kongrese buvo pristatytas kompanijos 

„Transcare“ tyrimas, kuris parodë, jog tik 

paslaugø kokybës gerinimas, o ne tarifø 

didinimas leistø geleþinkeliø transportui 

konkuruoti rinkoje. Duomenys rodo, kad 

1 EUR/km padidinus transportavimo automobiliais 

kainà, tik 1,2 proc. kroviniø persikeltø á 

geleþinkeliø transportà, nes per 70 proc. 

automobiliais veþamø kroviniø tarifø pokyèiai 

neturi poveikio. „Ateityje mus privers laikytis 

ekologijos normø, grieþtins veþëjø darbo 

sàlygas. Visgi veþëjai bus lankstesni uþ 

geleþinkelininkus, nes ir ðiandieninë praktika 

rodo, kad jie lengviau prisitaiko prie rinkos 

pokyèiø nei gremëzdiðkos struktûros geleþinkeliø 

ámonës“, – paþymi specialistas. 

Kongresas priëmë ir pasiraðë deklaracijà, kuri 

kvieèia vyriausybes pripaþinti, kad automobiliø 

transportas tapo svarbiausia gamybos 

priemone visose ekonomikos srityse ir yra 

teikiantis aukðtos kokybës paslaugas savo 

klientams bei visiems vartotojams. 

Namuose – kitaip 

Uþsienyje kaip uþsienyje, o namuose girdimos 

kitos gaidelës. Kiek vëluodami persiorientuoti 

nuo anksèiau prioritetiniu vadintø kroviniø 

gabenimø geleþinkeliu ar jûra prie konkurencingiausios 

srities – keliø transporto, mûsø ðalies 

valdininkai aklai seka pasenusiomis nuostatomis. 

Taèiau kur kas blogiau, kai net elementriø 

pokyèiø fone nëra didesnës iniciatyvos 

pagelbëti veþëjø verslui. 

Pastaruoju metu vis daugiau veþëjø su nerimu 

kalba apie Europos Parlamento ir Tarybos 

direktyvà 2003/59/EB dël keliø transporto 

priemoniø vairuotojø pradinës kvalifikacijos ir 

periodinio mokymo, kuris turës átakos 

tarptautiniais veþimais uþsiimanèiø ámoniø 

2006 04 Nr. 4 

Valdas Gilys, asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, sako, jog sparèiai pleèiantis veþëjø verslui 

bûtina ir valstybiniø institucijø pagalba, siekiant iðspræsti opiausià problemà – vairuotojø trûkumà. 

vairuotojø darbui. Veþëjai neþino, kas vykdys 

vairuotojø mokymà, nors tik iðlaikæ profesinës 

kompetencijos egzaminà, jie gaus 5 metus 

galiojantá sertifikatà, suteikiantá teisæ veþti 

keleivius ir krovinius. 

Pasak veþëjø, jau dabar gerokai padidëjæ 

profesiniai reikalavimai tolimøjø reisø vairuotojams. 

Juos ðiandien galima dràsiai vadinti 

vairuotojais-ekspeditoriais, kurie turi greitai ir 

saugiai vairuoti sunkiasvores transporto 

priemones, iðmanyti muitinës procedûras, gerai 

orientuotis kroviná lydinèiuose dokumentuose, 

laiku ir teisingai juos uþpildyti ir patikrinti. 

Suklysti negalima, nes nukenèia pats vairuoto- 

jas ir ámonë bei uþsakovas. Netrukus reikalavimai 

vairuotojams profesionalams bus dar 

grieþtesni. 

Direktyvà teks ágyvendinti 

„Direktyvos reikalavimai á Lietuvos teisës aktus 

turi bûti perkelti iki 2006 m. rugsëjo, taèiau 

Lietuvoje dar nëra aiðku, kaip bus reglamentuotas 

vairuotojø profesionalø pradinës kvalifikacijos 

ir periodinis mokymas, – aiðkina Valdas 

Gilys, veþëjø asociacijos generalinis sekretorius. 

– Be to, tam nëra visiðkai pasirengta“. 

87


Vairuotojø rengimas ir profesiniø vertybiø formavimas iðsivysèiusiose ðalyse prasideda nuo maþens. Lietuvoje – tai spontaniðkas procesas. 

Kà reglamentuoja direktyva, kokie jos tikslai, 

kam ji skirta, kokie ágyvendinimo terminai? Tai 

daþniausi keliø transporto ámoniø vadovø 

klausimai. 

„Mums rûpi mûsø verslas, todël dauguma 

sunerimæ dël pavëluoto direktyvos nuostatø 

ágyvendinimo, nes gali sustoti veikla arba bus 

patirti dideli nuostoliai“, – situacijà komentuoja 

V.Gilys. 

Pagrindiniai Europos Parlamento ir Tarybos 

direktyvos 2003/59/EB tikslai – siekti, kad 

vairuotojai turëtø ne tik vairuotojo paþymëjimà 

bet ir reikiamà kvalifikacijà, gerinti eismo 

saugumà ir vairuotojo saugà, skatinti jaunø 

þmoniø susidomëjimà vairuotojo profesija, 

siekti, kad nebûtø iðkraipomos konkurencijos 

sàlygos. Direktyva taikoma valstybiø nariø ir ne 

ES valstybiø nariø vairuotojams, kurie turi ar 

siekia ágyti teisæ vairuoti C l, ClE, C, CE, Dl, DlE, 

D ar DE kategorijø transporto priemones, 

kuriuos samdo valstybëje narëje ásteigta ámonë. 

Kvalifikacijos sistema pateikiama direktyvoje 

apima pradiná mokymà ir kvalifikacijos 

tobulinimà kas penkerius metus. Pradinës 

kvalifikacijos ágijimo galimybës – kursø 

lankymas (140 val. teorijos ir 10 val. praktinio 

88 

vairavimo arba 280 val. teorijos ir 20 val. 

praktinio vairavimo) ir egzaminas arba tik 

egzamino laikymas. Egzaminui numatyta 4 val. 

teorijos ir 1,5 val. praktinio vairavimo. 

Kvalifikacijos tobulinimui kas 5 metai 

numatytas 35 val. kursø lankymas. 

Nuo 2008 m. rugsëjo keleivinio transporto ir 

nuo 2009 m. rugsëjo krovininio transporto 

vairuotojai privalës bûti iðlaikæ egzaminà ir turëti 

profesinës kvalifikacijos paþymëjimus. 

Tinkamai nepasirengus ir ið anksto nepasirûpinus 

ðiuo klausimu, vairuotojai neturës teisës 

vairuoti transporto priemoniø, o ámonës 

negalës vykdyti savo veiklos pilnu pajëgumu. 

Kita medalio pusë 

Direktyvos nuostatø perkëlimo á nacionalinæ 

teisæ ir jos vykdymo terminai yra tik viena 

medalio pusë. Kita, gal dar netgi ir svarbesnë, 

yra vairuotojø profesinio pasirengimo kokybë. 

Kas vykdys vairuotojø mokymà, kokios bus 

sudarytos vairuotojams sàlygos ágyti tinkamø 

teoriniø þiniø ir praktinio vairavimo ágûdþiø? Ar 

dabartinë vairuotojø rengimo sistema (kurios 

praktiðkai nëra) ir mokymo bazë Lietuvoje yra 

tinkamos ir gali garantuoti saugø eismà 

Lietuvoje? Ar mûsø vairuotojai rengiami kaip 

ir Vakarø Europos ðalyse? Ðie klausimai rûpi 

transporto ámoniø vadovams, o tokiø ámoniø 

Lietuvoje yra per 2 tûkst. 

Vakarø Europos ðalyse vairuotojø rengimo 

sistema ir kokybë yra gerokai paþengusi 

pirmyn. Daugelyje jø vairuotojø rengimo ir 

saugaus eismo centruose árengti ðiuolaikiðki 

autodromai, kuriuose vairuotojai turi 

galimybæ mokytis ir tobulinti vairavimo 

ágûdþius ekstremaliomis sàlygomis, valdyti 

automobilá ant ávairios kelio dangos, pajusti 

stabdymo, slydimo nuo kelio pasekmes, 

suvaldyti automobilá ávairiuose sudëtingose 

situacijose. Tokiuose centruose naudojami 

simuliatoriai, nesukeliantys jokio pavojaus 

aplinkai. Ypatingas dëmesys skiriamas kà tik 

vairavimo teises gavusiems asmenims. 

Pavyzdþiui, Prancûzijoje ar Olandijoje 

vairuotojø profesionalø pradinis ir periodiniai 

mokymai praktiðkai jau atitinka minëtos 

direktyvos nuostatas. 

Vienas sëkmingiausiø vairuotojø rengimo 

modeliø yra Austrijoje. Priëmæ atitinkamø

teisës aktø pakeitimus ir sukûræ reikiamà 

infrastruktûrà, austrai sugebëjo kiekvienais 

metais maþinti avaringumà beveik iki 15 

procentø. Tuo tarpu saugaus eismo situacija 

Lietuvoje kelia vis didesná nerimà. 

Ar padës valdþia? 

Turëdama panaðià vairuotojø pradinio 

rengimo ir antrinio bei periodinio mokymo 

sistemà, Lietuva galëtø ne tik pagerinti 

saugaus eismo situacijà, bet ir ásipareigotø 

kokybiðkai vykdyti reikalavimus, kurie 

iðdëstyti direktyvoje 2003/59/EB. 

Anot tyrimus atlikusiø specialistø, Lietuvoje 

tikslinga turëti penkis saugaus eismo 

centrus, kurie bûtø ðiuolaikiðkai árengti, 

turëtø modernius autodromus, geras 

mokymo programas ir sudarytø sàlygas 

vairuotojams kokybiðkai tobulinti vairavimo 

ágûdþius. Tokie centrai, kaip ir kitose ðalyse, 

galëtø vykdyti ir neprivalomus mokymus. 

Pasak V.Gilio, dauguma transporto paslaugas 

teikianèiø ámoniø turëtø galimybæ 

periodiðkai siøsti savo vairuotojus tobulinti 

vairavimo ágûdþiø ir iðvengtø dideliø 

nuostoliø, kuriuos dabar patiria dël maþos 

vairuotojø patirties. Èia galëtø mokytis ávairiø 

prekybiniø tinklø, logistikos centrø, greitosios 

pagalbos, prieðgaisrinës saugos, 

policijos, apsaugos paslaugas teikianèiø 

ámoniø darbuotojai. 

Darbdaviai ieðko patyrusiø vairuotojø, taèiau 

kur ágyti tos patirties? Be to, kaip rodo 

Austrijos patirtis, labai svarbu saugaus eismo 

mokyti jau nuo maþens. Jø turimos programos, 

skirtos vaikams nuo 6 metø, turi didelæ 

paklausà. 

Ne vienà milijonà kainuojanèius mokymo 

centrus steigti yra pasirengæ privatûs 

investuotojai. Norà jau yra pareiðkæ Vokietijos 

ir Austrijos specialistai, turintys kokybiðkai 

funkcionuojanèias sistemas. Regis, kad 

viskas tvarkoje ir reikia ðiek tiek iniciatyvos. Tik 

va vienintelë problema, kuri yra visø pradþiø 

pradþia – þemë. 

Ðiuo klausimu turëtø bei galëtø padëti 

Vyriausybë ir Susisiekimo ministerija, taèiau 

procesas vyksta labai vangiai, nors atrodo 

visi pasirengæ spræsti saugaus eismo 

problemas keliuose ir kiek ámanoma greièiau 

pajusti teigiamus pokyèius. 

Be to, ir direktyvos ápareigoja ES nares nuo 

2008 m. rugsëjo ádiegti sistemà, kuri 

uþtikrintø keleivinio ir krovininio transporto 

priemoniø vairuotojø profesionalø pradinës 

kvalifikacijos ir periodiná mokymà, garantuoti, 

kad vairuotojai tikrai bus verti turëti 

profesinës kompetencijos paþymëjimus. 

Kaip rodo paþengusiø ðaliø pavyzdys – visa 

tai pasiekiama, taèiau tik tuomet kai turi 

modernias mokymo bazes, atitinkamas 

programas, gerai paruoðtus ir sàþiningai 

atliekanèius savo darbà instruktorius. 

Akivaizdu, jog tai yra ne tik privaèiø verslo 

struktûrø rûpestis, kurio jos nesikrato, bet 

tai tampa valstybinës reikðmës reikalas. 

Darniai sustyguoti veþëjø darbà ateityje 

iðtiesø bûtø naudinga ir valstybinëms 

institucijoms, kurios surinktø daugiau 

mokesèiø ið klestinèio veþëjø verslo. 

V. Gilys neabejoja, kad darbo veþëjams tik 

daugës. Pasak jo, automobiliø transporto ir 

su juo susijusiø paslaugø plëtra atsispindëjo 

ir IRU kongreso temoje: „Automobiliø 

transportas – svarbiausia progreso grandis“. 

Kongrese buvo akcentuota, jog automobiliø 

transportas teikia aukðtos kokybës perveþimø 

paslaugas „nuo durø iki durø“ ir yra ðiuolaikiðka 

gamybos priemonë bei neatskiriama 

logistikos sistemø dalis. „Vyriausybës turi 

harmonizuoti ir grieþtai vykdyti daug socialiniø, 

fiskaliniø bei techniniø reikalavimø, kurie 

reguliuoja automobiliø transportininko 

profesijà ir taip ðalintø rinkos sàlygø paþeidimus, 

kad transporto operatoriai turëtø lygius 

ðansus rinkoje“, – teigia IRU prezidentas 

P.Leremansas. 

2006 04 Nr. 4 

Ðiandien tarptautiniø reisø vairuotojo 

atlyginimas daþnai didesnis uþ Seimo nario, 

taèiau norinèiøjø já dirbti randama vis sunkiau. 

Pasak V. Gilio, turëti stiprø ir konkurencingà 

veþëjø verslà yra valstybës prestiþo reikalas. 

Be to ðiam darbui nereikia itin dideliø 

investicijø, kaip geleþinkeliø ar uostø 

vystymo atveju. Tereikia supratingumo ir 

geranoriðkumo. n 

Uþsienio vairuotojø rengimo centruose árengti ðiuolaikiðki autodromai, kuriuose jie turi galimybæ 

tobulinti vairavimo ágûdþius ekstremaliomis sàlygomis, valdyti automobilá ant ávairios kelio dangos, 

pajusti stabdymo, slydimo nuo kelio pasekmes. Tokiuose centruose naudojami simuliatoriai, 

nesukeliantys jokio pavojaus aplinkai. 

89 

Uþs. Nr. 060320


„Linavos“ 

atstovybë 

Maskvoje 

90 

2003 m. spalá Maskvoje duris atvërusi 

„Linavos“ atstovybë ðiandien yra svarbus 

veþëjø atramos taðkas Rusijoje. 

Jau treèius metus Rusijos sosti- 

nëje veþëjø interesus ginanti aso- 

ciacijos „Linava“ atstovybë padë- 

jo iðbristi ið kebliø situacijø ne 

vienam ðalies veþëjui. Kaip pa- 

grindiná atstovybës tikslà vadovas 

Rimantas Budrevièius ávardija 

juridinës ir techninës pagalbos 

veþëjams teikimà bei nuolatiná 

ryðiø su ðios valstybës institucijo- 

mis gerinimà. 

Veþëjø asociacijos „Linava“ 

atstovybës Maskvoje vadovas 

Rimantas Budrevièius sako, kad 

pagrindinë atstovybës veiklos 

kryptis – atstovauti ir ginti Lietuvos veþëjø 

automobiliais interesus, teikti jiems juridinæ ir 

ávairià kitokià pagalbà. „Taip pat siekiama 

remti kroviniø ir keleiviø gabenimo plëtrà, 

bendradarbiauti su valstybës institucijomis 

bei asocijuotomis struktûromis, nagrinëti 

ástatymø bazæ, reglamentuojanèià tarptautiná 

gabenimà automobiliais, tirti tarptautiniø 

veþëjø automobiliais darbo sàlygas Rusijos 

rinkoje, tirti bendrøjø Rusijos ir Lietuvos 

transporto ir logistikos ámoniø steigimo 

sàlygas“, – darbø gausà pristato vadovas. 

Anot jo, nuo darbo pradþios 2003 m. 

atstovybei pavyko uþmegzti konstruktyvius 

santykius su Rusijos transporto ministerija, 

Federaline muitinës tarnyba, Tarptautiniø 

gabenimø automobiliais centru, Keliø ûkio 

valstybinës politikos departamentu prie Rusijos 

transporto ministerijos, Federaline veterinarinës 

ir fitosanitarinës prieþiûros tarnyba, Tarptautinës

„Linavos“ atstovybës Maskvoje vadovas Rimantas Budrevièius teigia, jog per kelerius metus 

pavyko rasti bendrà kalbà su Rusijos muitine ir kitomis institucijomis. Ðiandien gausiø verslo misijø 

ávairiuose Rusijos regionuose metu ieðkoma naujø galimybiø Lietuvos veþëjams. 

keliø transporto sàjungos atstovybe SNG 

ðalyse, Rusijos tarptautiniø veþëjø automobiliais 

asociacija (ASMAP), Transporto ir 

logistikos kompanija „Sovtransavto“ ir kitomis 

struktûromis. 

Atstovybë, atlikusi parengiamuosius darbus, 

pasiraðë sutartis dël bendradarbiavimo ir 

organizavo ðiuos renginius: 

2003 m. spalá pasiraðyta Sutartis dël bendradarbiavimo 

su „Sovtransavto – Moskva“; 

2003 m. gruodá Maskvoje Rusijos transporto 

verslo atstovams surengtas seminaras 

„Lietuvos ástojimas á ES, naujos bendradarbiavimo 

galimybës“; 

2003 m. gruodá Vilniuje Lietuvos veþëjams 

pristatytas naujasis Rusijos Muitinës kodeksas 

– dalyvavo Rusijos GTK (Valstybinis muitinës 

komitetas) atstovai; 

2004 m. rugpjûtá sudaryta sutartis dël 

bendradarbiavimo su Rusijos nacionaline 

muitinës brokeriø asociacija; 

2004 m. kovà Atstovybë tapo Tarptautinio 

muitinës ataðë klubo prie Rusijos federalinës 

muitinës tarnybos nare; 

2004 m. kovà Maskvoje surengtas seminaras 

„Lietuva – langas á Europà“. Jame supaþindinta 

su Lietuvos, kaip tranzito ðalies, galimybëmis; 

2004 m. balandþio mën. dalyvaujant Atstovybei, 

sutartá pasiraðë „Linava“ ir Rusijos 

draudimo kompanija „Ingosstrach“; 

2004 m. kovo mën. bendradarbiavimo 

sutartá pasiraðë „Linava“ ir ASMAP (Rusijos 

tarptautiniø veþëjø automobiliais asociacija); 

2004 m. balandþio mën. Maskvoje Lietuvos 

veþëjø atstovams surengtas seminaras 

„Pirminiai naujojo Rusijos Muitinës kodekso 

taikymo rezultatai“; 

2005 m. geguþæ Vilniuje, asociacijos „Linava“ 

mokymo centre, dalyvaujant Rusijos 

federalinës muitinës tarnybos atstovams, 

surengtas seminaras „Iðankstinio elektroninio 

prekiø ir transporto priemoniø, kertanèiø 

Rusijos sienà, deklaravimo Rusijos muitinës 

institucijose sistemos ádiegimas“; 

2005 m. geguþæ Rusijos verslo atstovams 

surengtas seminaras „Lietuvos eksporto 

potencialas“; 

2005 m. lapkritá dalyvaujant Federalinës 

muitinës tarnybos atstovams, surengta 

konferencija 

„Naujojo Rusijos muitinës kodekso ir 

administraciniø teisës paþeidimø kodekso 

taikymo praktika“. 

Atstovybë – nuolatinë konferencijø ir 

Apvaliojo stalo pasitarimø, rengiamø nagrinëti 

transporto problemas, dalyvë. 2003 m. 

gruodþio mën. ji dalyvavo RF transporto 

ministerijos surengtoje konferencijoje 

„Rusijos transporto strategija“, 2004 m. kovà 

dalyvavo Tarptautinës keliø transporto 

sàjungos konferencijoje „Rusijos automobiliø 

transportas ir naujoji transporto 

strategija“. Atstovybë nuolat dalyvauja 

kasmet Maskvoje vykstanèioje parodoje 

„Transrosija“. 

Ákûrë Lietuvos verslo klubà 

2004 m. geguþæ, dalyvaujant „Linavos“ 

atstovybei, Maskvoje ákurtas Lietuvos verslo 

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr. 

2006 04 Nr. 4 

klubas. „Linava“ – ðio klubo steigëja, o ðios 

atstovybës vadovas R. Budrevièius – 

valdybos narys. 

Vienas pagrindiniø atstovybës uþdaviniø – tirti 

gabenimo automobiliais rinkà, ypatingai daug 

dëmesio skiriama transporto paslaugø plëtrai 

Rusijos regionuose, taip pat Lietuvos 

tarptautiniø veþëjø potencialiø klientø paieðkai. 

Todël atstovybë nuolat dalyvauja verslo 

misijose Rusijos regionuose. Jos rengiamos 

Lietuvos ambasados Rusijos Federacijoje 

iniciatyva. „Pateikdami kaip pavyzdá renginiø ir 

iðvaþiuojamøjø verslo misijø sëkmæ, galime 

daryti iðvadà, kad Lietuvos transporto 

ámonëms Rusijos rinka yra labai svarbi, atvira ir 

dinamiðkai besipleèianti, – sako R. Budrevièius. 

– Rusijos verslininkø aktyvumas, 

ðiuolaikiniø technologijø naudojimas, 

federalinës ir vietos valdþios parama sudaro 

palankias sàlygas plëtoti tarptautinio transporto 

paslaugas ir kurti ðiuolaikines logistikos 

sistemas“. 

Pasak jo, ypaè naudingi ir konstruktyvûs 

santykiai uþmegzti su Federaline muitinës 

tarnyba. 

Daug rûpesèiø kyla tais atvejais, kai geri 

ðiuolaikiniai vadovaujamøjø valstybës 

institucijø iniciatyva ir sprendimai nëra 

vykdomi þemesniøjø vykdomosios valdþios 

institucijø. 

Savalaikë pagalba 

Dar 2004 m. liepos pabaigoje ðalies asociacijos 

„Linava“ atstovybë Maskvoje sulaukë 

nemaþai veþëjø skundø dël priverstinës 

muitinës palydos taikymo. Atstovybës 

darbuotojai operatyviai pradëjo aiðkintis ðiø 

Rusijos muitinës pareigûnø veiksmø prieþastis. 

Raðtu buvo kreiptasi á Rusijos Centrinës 

„Linavos“ atstovybë dalyvavo 

verslo misijose 

2004 m. vasará – Riazanëje 

2004 m. balandá – Permëje 

2004 m. lapkritá – Niþnij Novgorode 

2005 m. balandá – Ufoje 

2005 m. birþelá – Jekaterinburge ir Niþnij Tagile 

2005 m. liepà – Jaroslavlyje 

2005 m. rugsëjá – Kazanëje, Nabereþnyje Èelny 

2005 m. lapkritá – Vologdoje 

2005 m. gruodá – Pskove 

91 

Ðaltinis: „Linavos“ atstovybë Maksvoje

2006 04 Nr. 4 

93


muitinës valdybos bei Ðiaurës Vakarø muitinës 

valdybos vadovus ir papraðyta paaiðkinti palydos 

Lietuvos veþëjams taikymo prieþastis. Keletas 

Lietuvos veþëjø ámoniø, padedant „Linavos“ 

atstovybei Maskvoje bei advokatams, kreipësi á 

teismà dël neteisëtø Rusijos muitinës veiksmø. 

Kelioms lietuviø veþëjø ámonëms teismas jau 

priteisë gràþinti uþ konvojavimà Rusijos muitinei 

sumokëtus pinigus. 

Taip sutapo, kad tuo pat metu Maskvoje IRU 

atstovybës iniciatyva vyko seminaras, skirtas 

naujojo Rusijos muitinës kodekso taikymo 

rezultatams ir problemoms aptarti. Seminare 

dalyvavo Muitinës kodekso rengëjai, Federalinës 

muitinës tarnybos vadovai, Dûmos 

deputatai, Rusijos transporto ministerijos, 

Rusijos pramonës ir prekybos rûmø, Europos 

verslo klubo, uþsienio ðaliø ambasadø atstovai. 

R. Budrevièius savo praneðime iðdëstë ðalies 

veþëjø poþiûrá á Rusijos muitinës darbà ir 

problemas, taikant naujàjá muitinës kodeksà 

akcentuodamas muitinës palydos taikymo 

Lietuvos veþëjams problemà bei vilkikø 

kontrolinio svërimo muitinës pasienio postuose 

problemà. Kontrolinio svërimo problemos esmë 

– sertifikuotos tokiø svërimø technologijos 

nebuvimas, o svërimo duomenø interpretacija 

priklauso tik nuo subjektyvaus pasienio 

pareigûno poþiûrio. 

Sukëlë diskusijas 

Atstovybës vadovo mintys dël muitinës 

palydos taikymo Lietuvos veþëjams sukëlë 

Rusijos valdþios institucijø sprendimai daþnai 

tiesiogiai atsiliepia Lietuvos veþëjø verslui. 

Lobistinë veikla ðioje ðalyje bûtina. 

92 

diskusijà. Federalinës muitinës tarnybos 

vadovai muitinës palydos taikymà veþëjams 

argumentavo kaip prevencinæ priemonæ. Anot 

jø, palyda taikoma tiems, kurie kaþkada buvo 

paþeidæ muitinës taisykles, nors ir yra pilnai 

atsiskaitæ su Rusijos biudþetu, taèiau 

pareigûnai sutiko, kad ði priemonë negali bûti 

ilgalaikë ir sisteminga. 

Diskusijø metu galiausiai padaryta iðvada, kad bet 

kokie prevenciniø priemoniø taikymo atvejai bûtø 

nagrinëjami atskirai ir individualiai, nes tai 

numatyta ir naujajame Rusijos muitinës kodekse. 

Ðiuo metu situacija dël muitinës palydos taikymo 

yra pasikeitusi ir palanki mûsø veþëjams. 

„Manau, kad tai yra savalaikës ir principingos 

veþëjø bei atstovybës Maskvoje reakcijos 

rezultatas“, – sako R. Budrevièius. 

Vëliau Federalinë muitinës tarnyba iðleido 

specialià instrukcijà fiziniams ir juridiniams 

asmenims, kurioje iðdëstyta muitinës pareigûnø 

veiksmø apskundimo tvarka ir terminai. 

Naujoje instrukcijoje paraðyta, kad muitinës 

specialistø atsakymai á skundus turi bûti 

maksimaliai argumentuoti, remiantis ástatymais 

bei normatyviniais aktais. Instrukcijoje nurodyti 

terminai, per kuriuos muitinës pareigûnai 

privalo pateikti atsakymus, t.y. per vienà mënesá 

nuo skundo registracijos dienos. Iðkilus 

bûtinybei, skundo nagrinëjimo terminas gali 

bûti pratæstas iki 45 d., bet ne ilgiau. 

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevièius 

tikina, jog Lietuvai ástojus á Europos 

Sàjungà bûtina sudaryti efektyvias tranzito per 

Lietuvà sàlygas ir iðnaudoti ðià padëtá, kad kitos 

ðalys bûtø suinteresuotos bendradarbiauti. 

Rusija yra svarbi Lietuvos uþsienio prekybos 

partnerë, o keliø transportas prekybiniams 

mainams tarp Lietuvos ir Rusijos yra ypatingai 

svarbus. „Svarbiausia uþduotis ðiandien – 

greitas tarptautiniø kroviniø pristatymas su 

muitinës kontrole. Todël reikia kelti muitinës 

kontrolës ir administravimo efektyvumà dirbant 

su veþëjais, organizacijomis, teikianèiomis 

muitinës dokumentø forminimo ir kitas 

paslaugas“, – tvirtina asociacijos prezidentas. 

Kaip vienà svarbiausiø efektyvaus Lietuvos– 

Rusijos bendradarbiavimo punktø keliø 

transporto srityje „Linavos“ vadovas minëjo 

keitimàsi operatyvine informacija, teikiant abiems 

pusëms reikalingà techninæ ir juridinæ pagalbà 

bei informacijà apie paþeidimus ar iðkylanèias 

problemas. n 

Uþs. Nr. 060320


Transporto veteranai iðlieka jauni 

Transporto veteranø klubo „Automobilininkas“ 

prezidentas Antanas Paðkauskas: „Daug 

bendradarbiaujame su asociacija „Linava“ kuri 

remia klubà ir kvieèia jo narius á visas konferencijas 

bei seminarus susijusius su transporto 

sistema. Taip pat didelës pagalbos sulaukiame 

ið Keliø transporto inspekcijos“. 

Nusipelnæ transporto specialistai, 

susibûræ á veteranø klubà „Auto- 

mobilininkas“ , tebesijauèia jau- 

ni, nors nariø amþiaus vidurkis 

siekia apie 61 metus. Tai lëmë ir 

neáprastai ádomi profesija bei 

nuolat darbiniu optimizmu trykð- 

tanti atmosfera. 

94 


Transporto veteranø klubas „Automo 

bilininkas“ buvo ákurtas 2003 m. 

Klubas pradëjo savo veiklà priimda 

mas 127 narius, dabar jis turi penkias 

atstovybes pagrindiniuose Lietuvos regionuose: 

Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje, 

Alytuje ir centrà Vilniuje bei jungia 182 narius 

visoje Lietuvoje. Ádomu, jog klube 12 nariø yra 

moterys. Klubo nariais gali bûti fiziniai asmenys 

turintys aukðtàjá iðsilavinimà ir ne maþiau, kaip 25 

metus pradirbæ automobiliø transporto srityje. 

Klubo nariai yra buvæ auto transporto ir plentø 

ministras bei jo pavaduotojai, ministerijos 

valdybø ir skyriø virðininkai, VGTU profesoriai ir 

docentai, keliø milicijos vadovai, autotransporto ir 

autotransporto remonto ámoniø vadovai bei kiti 

aukðtos kvalifikacijos specialistai. Dabartiniai 

klubo nariai yra neabejotinai daug prisidëjæ prie 

visos Lietuvos transporto sektoriaus vystymo ir 

kûrimo. Klubui priklauso þmonës inicijavæ ir ákûræ 

techninës apþiûros centrus, „Linavos“ asociacijà, 

Keliø transporto inspekcijà. 

Klubas dirba aktyviai 

Veteranø klubas „Automobilininkas“ buvo ákurtas, 

kad vienytø transporto veteranus, atstovauti klubo 

nariø teises, ginti jø interesus valstybinëse ir 

visuomeninëse organizacijose. „Klubas „Automobilininkas“ 

yra ne ðiaip organizacija, bet þmoniø 

dirbusiø Lietuvos transporto sistemoje, draugø ir 

bendraþygiø organizacija. Galbût todël ir atmosfera 

èia pakili, juk daugelis nariø transporto sektoriuje 

yra dirbæ 30 ir daugiau metø. Net ir iðëjæ á pensijà jie 

nenori nuleisti rankø ir toliau stengiasi prisidëti prie 

Lietuvos transporto sektoriaus vystymo, o klubas 

padeda lengviau ágyvendinti jø siekius ir idëjas“, – 

teigia veteranø klubo „Automobilininkas“ 

prezidentas Antanas Paðkauskas. 

Klubo nariai yra sveikinami ðvenèiø proga, 

organizuojami ne tik darbiniai, bet ir poilsio renginiai. 

„Pagarba yra labai svarbu. Klubo nariai ðvenèiø 

proga sveikinami ne ðiaip sau, klubas tarp nariø 

propaguoja bendruomeninius santykius“, teigia 

klubo prezidentas. Klubas organizuoja klubo nariø 

iðvykas susipaþinti su naujausiais pasiekimais 

automobiliø transporto srityje, su paþangia 

automobiliø eksploatacija, jø remontu bei prieþiûra. 

Teikia pasiûlymus automobiliø transporto valdymo 

institucijoms, per konferencijas, seminarus bei 

pasitarimus, dël mûsø ðalyje vykdomos kaliø 

transporto vystymo politikos. „Daug bendradarbiaujame 

su asociacija „Linava“ kuri remia klubà ir 

kvieèia jo narius á visas konferencijas bei seminarus 

susijusius su transporto sistema. Taip pat didelës 

pagalbos sulaukiame ið Keliø transporto inspekcijos 

– klubo nariai turi paþymëjimus suteikianèius 50 

proc. nuolaidà transporto priemonës techninei 

apþiûrai, bei aktyviai dalyvauja sprendþiant globalias 

keliø eismo problemas“, – pasakoja A. Paðkauskas. 

Leidþia knygas 

Neskaitant didelio veteranø klubo „Automobilininkas“ 

nariø ádedamo darbo vystant ir 

tobulinant Lietuvos transporto sistemà, klubas 

nepamirðta dirbti ir kitose srityse. Vienas ið 

stambesniø klubo projektø yra knygos 

„Lietuvos automobiliø transportas – mûsø 

gyvenimo dalis“ iðleidimas. Knygos rengëjai 

surinko veteranø prisiminimus apie jø mokymàsi, 

ðeimà, darbà, pomëgius ir visuomeninæ 

veiklà. Taip buvo iðleista transporto veteranø 

prisiminimø knyga kurioje apraðytos ne tik klubo 

nariø gyvenimo ir darbo istorijos, bet kartu 

apþvelgta ir visa Lietuos transporto sektoriaus 

raida. „Tai labai svarbi knyga ir dovana klubo 

nariams. Be to ðioje knygoje yra informacija ne 

tik apie atskirus þmones dirbusius Lietuvos 

transporto sektoriuje, bet ir apie patá transporto 

sektoriaus vystymàsi“, – tvirtina prezidentas. 

Dabar klubas rengiasi dar vienos knygos apie 

Lietuvos transporto sektoriø leidybai. Iðleidus 

„Lietuvos automobiliø transportas – mûsø 

gyvenimo dalis“, atsiliepimai apie knygà parodë, 

jog knyga yra tikrai reikalinga. Tokia reakcija 

paskatino imtis dar didesnio darbo – surinkti 

prisiminimus, istorijas apie buvusias tarpukario 

privaèias ir pokario valstybines automobiliø 

transporto ámones – keleiviø, kroviniø veþimo, 

taksi, autoremonto gamyklas, autoservisus, 

vairuotojø mokyklas, buvusias ne tik automobiliø 

transporto ir plentø (susisiekimo), bet ir kitø 

ministerijø (ryðiø, statybos, kaimo statybos, 

komunalinio ûkio, vidaus reikalø, ávairiø þinybø) 

þinioje, o taip pat apie inþinieriø, ekonomistø, 

technikø kadrø kalves – institutus, aukðtesniàsias 

mokyklas, technikumus. „Manome, kad 

klubo pareiga – nupûsti laiko dulkes nuo minëtø 

automobiliø transporto ámoniø praeities ir 

parodyti, kaip kiekviena ið jø prisidëjo prie 

automobiliø parko augimo ir veþimø technologijø 

tobulinimo, o kolektyvai sukûrë tradicijas ir 

iðugdë kadrus, kurie dabar ne tik ðalyje, bet ir 

uþsienyje vertinami bei gerbiami“, – sako 

A. Paðkauskas. 

Veteranø klubo „Automobilininkas“ nariø 

aktyvumas dþiugina ir lieka tik palinkëti jiems 

sëkmës ir sveikatos toliau dirbant bendram 

Lietuvos transporto sistemos labui. n 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

95


Pernai „Linavos mokymo 

centre“ savo kvalifikacijà 

pagerino per 1300 klausytojø 

Vieðoji ástaiga „Linavos“ mokymo 

centras veiklà pradëjo 1997 m. 

kaip bendrovës „Linavos“ servi- 

sas padalinys. Nuo 2001 m. tapo 

savarankiðka organizacija, kurios 

steigëjas ir vienintelis dalininkas 

yra asociacija „Linava“. Mokymo 

centro veiklos tikslas yra asociaci- 

jai „Linava“ priklausanèiø ámoniø 

vadovams bei darbuotojams suda- 

ryti palankias sàlygas kelti profe- 

sinæ kvalifikacijà, tobulinti þinias ir 

ágûdþius, plësti profesiná akiratá. 

Kiekvienais metais „Linavos“ 

mokymo centro (LMC) rengiamuose 

seminaruose bei mokymo 

kursuose dalyvauja po kelis 

tûkstanèius klausytojø. Populiariose 

darbinëse kelionëse á tarptautines transporto 

ir logistikos parodas ir mokymus uþsienyje 

dalyvauja apie 300 dalyviø. 

2005 m. mokymo centro organizuojamuose 

renginiuose dalyvavo 2678 dalyviai, ið jø 

96 

306 dalyvavo darbinëse kelionëse á tarptautines 

transporto ir logistikos parodas bei 

mokymo kursuose ir seminaruose uþsienyje, 

2162 dalyviai dalyvavo seminaruose ir 

mokymuose organizuotuose Lietuvoje, 210 

transporto ámoniø specialistai dalyvavo 

seminaruose ir mokymuose, kurie buvo 

organizuojami vykdant Europos Sàjungos 

Phare 2002 programos finansuojamà 

projektà „Keliø transporto ámoniø konkurencingumo 

didinimas“. Pernai LMC savo 

kvalifikacijà pagerino per 1300 klausytojø. 

Nuolat besikeièiant veþëjø verslo sàlygoms 

kasdien vis aktualesnë tampa mokymo, 

mokymosi ir naujausiø þiniø ágijimo 

bûtinybë. LMC rengia seminarus ir mokymo 

kursus ávairiø transporto ámoniø kategorijø 

darbuotojams. Padedama veþëjams geriau 

susipaþinti su tarptautiniø sutarèiø vykdymo 

tvarka, Lietuvos, ES ir treèiøjø ðaliø juridiniais 

dokumentais, jø teisinëmis normomis ir 

vykdymo tvarka. Visa, kas bûtina þinoti 

kasdieniniame transporto darbuotojø darbe, 

yra LMC mokymo programose. Naujos 

kroviniø transportavimo, sandëliavimo ir 

muitinës procedûrø atlikimo sàlygos 

iðsiplëtusioje Europoje, pasikeitusi veþimø 

specifika, muitinës kontrolë, leidimø 

naudojimo tvarka ir kitos aktualijos yra 

mokymo centro paskaitø temos. 

Domina TIR ir muitinë 

Pernai populiariausios temos buvo „TIR 

konvencijos reikalavimai ir muitinio tranzito 

sistema“ bei kitos temos, susijusios su TIR 

muitinio tranzito sistema, jos ypatumai, 

galimybës, panaudojimas, atskirø procedûrø 

vykdymo ir taikymo tvarka, ypaè atkreipiant 

dëmesá á pakeitimus, ypatybes ar specifiná 

taikymà atskirose valstybëse. 

Taip pat plaèiai nagrinëjama daug ávairiø 

teisiniø normø, susijusiø su naujausiais 

keliø transporto veiklà reglamentuojanèiais 

aktais ir jø pakeitimais, vairavimo ir poilsio 

rëþimo laikymosi apskaita, naudojimu ir ypaè 

grieþtëjanèia atsakomybe. 

Seminarø metu derinamos teorinës þinios, 

teoriniai reikalavimai su praktika, nagrinëjamos 

praktinës situacijos, pereinanèios á 

rimtas diskusijas viena ar kita tema. 

Geresniam pateikiamø þiniø ásisavinimui 

naudojama kompiuterinë technika, multimedia, 

ávairios skaidruolës, dokumentø 

pavyzdþiai, schemos. Kiekvienas klausytojas 

gauna dalomàjà medþiagà, kurià gali 

savarankiðkai nagrinëti ir naudotis savo darbe 

ámonëje. 

LMC neapsiriboja vien mokymais, taèiau 

uþsiima ir metodinës literatûros kûrimu – 

leidþia veþëjams broðiûras bei knygas. 

Pastaruoju metu siekiant pagreitinti informacijos 

perdavimà, padidinti jos kieká ir 

supaprastinti naudojimà, visa informacija 

áraðoma á elektronines kompiuteriø laikmenas 

ir iðdalinama seminarø dalyviams. 

Nagrinëja realias situacijas 

Veþëjams labiausiai rûpi aktualiausios temos 

– TIR knygeliø naudojimas, atsakomybë uþ 

galimai padarytus nusiþengimus, Bendrijos ir 

triðaliø leidimø naudojimas Lenkijoje, 

Rusijoje, Italijoje ir galimos situacijos, 

sprendimø variantai bei sankcijos. 

Prekiø muitinis statusas, muitinës kontroliuojamø 

ir nekontroliuojamø kroviniø gabenimo 

tvarka. Treèiøjø ðaliø vairuotojø ádarbinimo, 

transporto priemoniø nuoma. Situacijos, 

susijusios su policijos, muitinës, valstybinës 

keliø transporto inspekcijos pareigûnø 

veiksmais, ypaè Rusijoje, Baltarusijoje, 

Lenkijoje. 

Artëjant skaitmeniniø tachografø ávedimui

labai aktualûs klausimai, susijæ su jø 

naudojimu, ámonës korteliø apskaita, 

duomenø perkëlimu, saugojimu. 

Labai aktualios temos: iðorinis ir vidinis 

Europos Bendrijos tranzitas, þemës ûkio 

produktø eksportas, jø vykdymo tvarka, 

dokumentø pildymas, naudojimas, procedûrø 

uþbaigimas, intelektinës nuosavybës 

apsauga. 

Mokymo kursai „Muitinio tranzito sistema. 

Krovinius lydintys dokumentai“ skirti 

vairuotojams, veþantiems krovinius tarptautiniais 

marðrutais, ir dirbantiems vairuotojams, 

kuriems yra reikalingas kvalifikacijos këlimas, 

gilinimasis á dokumentø pildymo tvarkos, 

panaudojimo, atsakomybës nuostatos, 

situacijø, á kurias gali ar jau buvo patekæ 

vairuotojai, sprendimo variantai. 

Kursuose per pratybas vairuotojai mokomi 

naudoti ir pildyti TIR knygeles, bendràjá 

administraciná dokumentà, paaiðkinami 

veiksmai, kuriuos bûtina atlikti vairuotojui, 

norint tvarkingai ir teisingai uþpildyti 

dokumentus, atlikti kroviniø ir dokumentø 

tikrinimà, þinoti, kaip atlikti ir áforminti 

dokumentø taisymà, vilkikø perkabinimus ar 

galimus krovinio perkrovimus. 

Vairuotojas ekspeditorius – praktikas, 

vykdytojas, todël daugiausia klausimø, 

kuriuos uþduoda kursø dalyviai, susijæ 

tiesiogiai su pratikta. Kur ir kaip pildomi 

dokumentai, kaip deklaruoti vienà ar kità 

gabenamà kroviná, kiek prekiø asmeninëms 

reikmëms gali atsiveþti ar iðsiveþti á ES nares 

ar treèiàsias ðalis. Kodël Rusijos ar Baltarusijos 

pareigûnai reikalauja pateikti vienà ar kità 

dokumentà. Kokia pasienio zonos kirtimo, 

muitinës áforminimo, fizinio kroviniø tikrinimo 

tvarka, terminai. 

Besimokanèiøjø daugëja 

Mokymasis Lietuvos verslininkams kasmet 

tampa vis aktualesnis ir kiekvienais metais LMC 

sulaukia vis didesnio norinèiø tobulëti srauto. 

LMC specialistai tikisi, jog ateityje noras tobulëti 

ne tik nepranyks, bet ir dar labiau stiprës. 

Mokymo centro planuose toliau vykdyti 

pradëtà veiklà, ieðkoti bûdø, kaip spræsti patirtá 

turinèiø vairuotojø stygiaus problemà. Dirbama 

su darbo birþomis, profesinio rengimo 

mokyklomis. Pradëtos derybos su Ukrainos ir 

Rusijos veþëjø asociacijø mokymo centrais dël 

galimybiø importuoti vairuotojus á Lietuvà 

darbui tarptautiniuose veþimuose. 

Taip pat planuojamas saugaus eismo 

centrø steigimas. Ðiuo klausimu buvo 

uþsakyta ir atlikta iðsami galimybiø studija, 

kurià parengë „Europos Sàjungos fondø 

Andriaus Ufarto (BFL) nuotraukos 

plëtros agentûra“, ieðkomi potencialûs 

finansavimo ðaltiniai, deramasi su Austrijos 

saugaus eismo centru „Test and Training“. 

Pagrindiniai tokiø centrø steigimo tikslai yra 

saugaus eismo gerinimas ir kokybiðkas 

vairuotojø pradinës kvalifikacijos ir 

periodinio mokymo organizavimas sutinkamai 

su Europos Sàjungos 2003 m. 

direktyvos Nr. 59 reikalavimais, pagal kuriuos 

vairuotojai profesionalai privalës turëti 

profesinës kompetencijos paþymëjimus. 

Ðiais metais planuojama teikti saugos 

specialisto paslaugas ámonëms, dirbanèioms 

su pavojingais kroviniais, teikti 

joms avarines korteles, visomis kalbomis, 

per kuriø teritorija veþami pavojingi 

kroviniai. n 

2006 04 Nr. 4 

„LINAVOS“ MOKYMO CENTRO KOMANDA 

Direktorius Julius Salenekas Muitinës formalumø ekspertas Osvaldas Manikas 

Pavojingø kroviniø veþimo ekspertë Liana Geèienë Direktoriaus padëjëja Eglë Ligeikaitë 

Pavojingø kroviniø veþimo ekspertë Asta 

Paulikienë 

97 

Uþs. Nr. 060320


Modernios mokymo 

programos veþëjams 

„Linavos“ mokymo centras (LMC) 

bendradarbiauja su kitø ðaliø gi- 

miningø asociacijø, kurios yra 

Tarptautinës keliø sàjungos (IRU) 

narës, mokymo centrais, rengia 

specialistø tobulinimà uþsienyje. 

Tai itin naudingi ir ðiuolaikiðki 

mokymai veþëjams. 

98 

Kroviniø bei keleiviø veþimo keliø 

transportu specialistams 5 kartus 

per metus vyksta kursai Vokietijoje, 

Þemutinës Saksonijos vadybos 

akademijoje. 

Aktualûs ir labai populiarûs mokymai 

Hamburgo uosto institute. Èia rengiami 

savaitës trukmës mokymo kursai Europos 

Sàjungos transporto vystymosi, reglamentø 

ir galimybiø temomis. Tai puiki proga 

suþinoti daugiau apie keliø transporto verslà 

ir já reglamentuojanèius ástatymus bei 

taisykles, uþmegzti tiesioginius ryðius su 

Vokietijos ekspedicinëmis transporto 

ámonëmis, kuriose lankomasi kursø metu, ið 

arèiau susipaþinti su vakarietiðko verslo 

organizavimo tradicijomis ir patirtimi. 

Kartu su federaline Vokietijos kroviniø 

transporto tarnyba (BAG)buvo tikrinami 

sunkveþimiai greitkeliuose. Mûsø veþëjai 

akivaizdþiai pamatë BAG veiklà automagistralëse. 

Pagal veþëjø poreikius, pagrindinis 

dëmesys kreipiamas á teikiamø 

mokymo paslaugø kokybæ. Visiems 

mokymams ruoðiama originali 

padalomoji medþiaga. 

Andriaus Ufarto (BFL) nuotrauka

Po seminarø dalyviams áteikiami sertifikatai 

su dalyvavimo DMAN programoje patvirtinimu 

ir iðnagrinëtos medþiagos turiniu. 

Þemutinës Saksonijos vadybos akademijoje 

praktinio mokymo seminaruose kiekvienais 

metais dalyvauja daugiau nei 80 transporto 

ámoniø ir padaliniø vadovø bei kitø darbuotojø. 

2005 m. mokymo centras vykdë ES „Phare“ 

2002 Ekonominës ir socialinës sanglaudos 

Lietuvoje programos finansuojamà projektà 

„Keliø transporto veþëjø konkurencingumo 

didinimas“. Projektas buvo finansuojamas ið 

lëðø, skirtø programai „Prisitaikymas prie 

kintanèiø rinkos sàlygø ir naujø gebëjimø 

skatinimas“. Ágyvendinant minëtà projektà 

parengtos trijø lygiø modulinës kvalifikacijos 

tobulinimo programos transporto ámoniø 

vadovams, ekspeditoriams ir vairuotojams. 

Programos apima metodinæ, padalomàjà 

medþiagà, savikontrolës ir þiniø patikrinimo 

testus, konspektus savarankiðkam mokymuisi. 

Buvo atlikti bandomieji mokymai, 

programø turiná ir metodinæ medþiagà vertino 

aukðtøjø mokyklø dëstytojai, suaugusiøjø 

mokymo metodininkai. Pagal ðá projektà 

deðimtyje Lietuvos apskrièiø suorganizuoti 

ES direktyvø ir kitø teisës aktø, reglamentuojanèiø 

keliø transporto verslà, sklaidos 

seminarai. 

Seminaruose ir mokymo kursuose dalyvavo 

220 transporto ámoniø specialistø. Projekte, 

kuris truko 13 mënesiø, dirbo 18 ekspertø ir 

4 administracijos darbuotojai. Projekto 

biudþetà sudarë 92 tûkst. EUR, projekte 

numatytoms veikloms ávykdyti ásisavinta 88 

tûkst. EUR. 

„Linavos“ mokymo centras samdo lektorius, 

kurie dirba aukðtosiose mokyklose dëstytojais, 

ministerijø, valstybës valdymo institucijø 

darbuotojus, muitinës ir pasienio tarnybos 

pareigûnus, ávairiø profesiniø asociacijø 

darbuotojus, advokatus, audito ir finansø 

specialistus bei kitø mokymo centrø 

dëstytojus. 

Pagal veþëjø poreikius, daugiausia dëmesio 

kreipiama teikiamø mokymo paslaugø 

kokybei. Visiems mokymams ruoðiama 

originali padalomoji medþiaga. Be to, 

siûloma ásigyti aktualios ir veþëjø darbe 

reikalingos literatûros. Asociacijos „Linava“ 

nariams taikomos nuolaidos. Centras 

organizuoja seminarus ámonëse ir veþëjø 

klubuose. 

Pavojingø kroviniø veþimo mokymai 

Lietuvos veþëjai gabena vis daugiau kroviniø 

ne tik ðalies viduje, bet ir Europoje. Nuolat 

daugëja ir pavojingø kroviniø transportavimo. 

Tarptautiniø pavojingø kroviniø veþimà 

„Linavos“ mokymo centre árengta moderni auditorija. 

reglamentuoja Europos sutartis dël pavojingø 

kroviniø tarptautiniø veþimø keliais 

(ADR), pasiraðyta 1957 metais Þenevoje. 

Lietuva prisijungë prie ðios sutarties 1995 

metais, o 1998 m. jà ratifikavo. Sutarties 

nuostatos yra perkeltos á nacionalinës teisës 

aktus. 

Kalbant apie pavojingø kroviniø veþimo 

saugà, dideli reikalavimai keliami asmenims, 

susijusiems su pavojingø kroviniø veþimu, 

jø mokymui ir kvalifikacijos këlimui. ADR 

nurodoma, kad vairuotojai, veþantys 

pavojingus krovinius, privalo turëti ADR 

vairuotojo pasirengimo paþymëjimà. 

Paþymëjimas iðduodamas iðklausius 

mokymo kursus ir iðlaikius egzaminà 

Valstybinëje keliø transporto inspekcijoje 

penkeriems metams. 

„Linavos“ mokymo centras organizuoja 

kursus, kur vairuotojai iðklauso svarbiausià 

informacijà apie teisës aktus, reglamentuojanèius 

pavojingø kroviniø veþimà, pavojingø 

kroviniø klasifikavimà, jø poveiká þmoniø 

sveikatai, aplinkai turtui, vairuotojo veiksmus, 

ávykus avarijoms, privalomus ir 

draudþiamus vairuotojo veiksmus, veþant 

pavojingus krovinius, dokumentacijos 

tvarkymà, reikalavimus transporto priemonëms, 

pakuoèiø, transporto priemoniø 

þenklinimui, kroviniø krovimui ir kitus 

bendruosius reikalavimus. 

Norintiems veþti pavojingus krovinius 

cisternomis, sprogmenis ar radioaktyviàsias 

medþiagas rengiami papildomi kursai, kur 

vairuotojai supaþindinami tik su ðiems 

veþimams bûdingomis ypatybëmis. Þiniø 

2006 04 Nr. 4 

atnaujinimo kursuose supaþindinama su 

ADR taisykliø papildymais ir pakeitimais. 

Veþant pavojingus krovinius visuomet yra 

rizikos, kad jie gali sprogti, uþsidegti, 

apnuodyti ar padaryti kitos þalos. Todël 

nenuostabu, kad tokio tipo kroviniø 

veþimas – viena labiausiai nacionaliniu ir 

tarptautiniu mastu ribojamø transporto 

srièiø. Ðiandienà niekam nëra naujiena, 

kad kiekvienoje ámonëje, kurios veikla 

susijusi su pavojingø kroviniø veþimu, jø 

pakrovimu ir iðkrovimu, privalo bûti 

paskirtas vienas ar daugiau pavojingø 

kroviniø veþimo saugos specialistø. Jis 

konsultuoja ámonæ pavojingø kroviniø 

veþimo klausimais, priþiûri kaip laikomasi 

nustatytø reikalavimø, rengia ataskaitas ir kt. 

„Linavos“ mokymo centrui suteikta teisë 

mokyti asmenis pavojingø kroviniø veþimo, 

nuolat rengiami mokymo kursai bûsimiems 

pavojingø kroviniø veþimo saugos specialistams. 

„Linavos“ mokymo cente mokyta 

didþiausia dalis visø Lietuvoje uþregistruotø 

pavojingø kroviniø veþimo keliø transportu 

saugos specialistø. Bûtent èia organizuoti 

pirmieji Lietuvoje asmenø, siekianèiø tapti 

tokiais saugos specialistais, mokymai, kuriø 

metu ágautos þinios padëjo kandidatams 

iðlaikyti sudëtingus egzaminus Valstybinëje 

keliø transporto inspekcijoje ir iki ðiol 

sëkmingai atlikti pavojingø kroviniø veþimo 

saugos specialistø funkcijas savo ámonëse. 

Mokymo centre árengta visus reikalavimus 

atitinkanti specializuota pavojingø kroviniø 

veþimo mokymo klasë, kurioje gausu 

vaizdiniø priemoniø, specifinës literatûros. n 

99 

Uþs. Nr. 060320


„Linavos“ servisas: 

devyneri sëkmës metai 

100

UAB „Linavos“ servisas – antri- 

në veþëjø asociacijos „Linava“ 

ámonë, kurios 100 proc. akcijø 

valdo asociacija. Ámonë ákurta 

1997 metais. Kasmet sparèiai 

auganti ir didinanti savo pa- 

slaugø veþëjams skaièiø, ben- 

drovë tapo svarbia jø partnere. 

„Linavos“ servisas – tai ne tik moderni 

veþëjø paslaugø ámonë, bet ir patikimas 

partneris. Bendrovë ákurta paèiø veþëjø, 

siekiant palankiausiø daliø ir paslaugø kainø. 

Ðiuo metu UAB „Linavos“ servisas – 

tai darnus 50-ties darbuotojø 

kolektyvas, besistengiantis kuo 

geriau atlikti uþdaviná, suformuotà 

steigiant bendrovæ – dirbti Lietuvos veþëjø 

labui ir aprûpinti transporto ámones visomis 

reikalingomis prekëmis bei teikti visas bûtinas 

paslaugas. 

Ámonei vadovauja generalinis direktorius 

Virginijus Jagminas. „Ámonë pasirinko ðûká, 

kuris yra ir svarbiausias mûsø tikslas: „Dirbame 

Jums!“ – veþëjams“, – bendrovës kredo 

pristato vadovas. 

Pasak jo „Linavos“ servisas veikla yra vystoma 

trimis kryptimis: tai – veþëjø aprûpinimas 

prekëmis, reikalingomis kroviniø gabenimo 

verslui, tai pat teikiamos paslaugos, reikalingos 

veþëjø transporto parkui priþiûrëti, ir veþëjø 

patogumui gerai iðvystyta centralizuoto kuro 

pylimosi Lietuvoje ir Lenkijoje paslauga. 

Visus ámonës gyvavimo metus buvo gerinamos 

sàlygos visuose ámonës filialuose, 

pleèiamas prekiø asortimentas, gerinama 

paslaugø kokybë. 

Taigi dabar Lietuvos veþëjai ðeðiuose ámonës 

filialuose, kurie ásikûræ didþiuosiuose Lietuvos 

miestuose, gali ásigyti ávairiø prekiø, reikalingø 

vilkikams: padangø, akumuliatoriø, ratlankiø, 

tachogramø, þenklø, ADR komplektø, CMR 

vaþtaraðèiø ir daugybæ kitø prekiø. „Visuose 

padaliniuose kainos ir asortimentas yra 

vienodi, siûlome platø asortimentà garsiø 

gamintojø prekiø, atidedant atsiskaitymà uþ 

jas nuo 30 iki 90 dienø“, – sako V. Jagminas. 

Prekës ið centrinio sandëlio Vilniuje á kiekvienà 

filialà veþamos kartà per savaitæ, o visø jø 

vadybininkai gali pristatyti prekes tiesiogiai 

veþëjui. Filialø parduotuviø svarbà akcentuoja 

ir regionuose dirbantys veþëjai. Prekes perka 

daugiau kaip 1000 klientø, tiek asociacijos 

„Linava“ nariai, tiek ir kiti veþëjai. 

Plati produktø gama 

„Linavos“ servisas iðsikovojo keleto stambiø 

krovininiam transportui skirtø prekiø 

gamintojø, tokiø kaip: „Pirelli“ (Italija), VARTA 

(Vokietija), NTS (Vokietija), „Hayes Lemmerz“ 

(Vokietija), „Stamford Tyres“ (Singapûras), 

„Edler Reifen“ (Austrija), „Mazon Marking“ 

(Olandija), „Bicma“ (Italija), „Maggi Catene“ 

(Italija), „Load-Lok“ (Lenkija), „PC 

NetService“ (Lenkija) ir kitø, atstovo statusà 

Lietuvoje ir ne tik. 

Padidëjus transporto srautams á Rusijà, 

„Linavos“ servisas 2004 m. gruodá pasiûlë 

veþëjams kokybiðkas ir pigias restauruotas 

padangas „Edler Reifen“ ið Austrijos, 

tinkanèias Rusijos ir Europos keliams. 

„2005 m. mûsø ámonë gavo ágaliojimus ir 


2006 04 Nr. 4 

Virginijus Jagminas, UAB „Linavos“ 

servisas generalinis direktorius, teigia, jog 

kylant padangø ir kitø daliø kainoms 

bendrovë stengiasi amortizuoti nepalankø 

veþëjams pokytá. 

tapo „Edler Reifen“ atstovais Lietuvoje, 

Latvijoje, Estijoje ir Kaliningrade. Restauruotø 

padangø pardavimai padidëjo 3 kartus, 2004 

m. parduota 1171, o 2005 m. – jau 3285 

padangos. Aukðta restauruotø padangø 

kokybë, vadybininkø mokymai Austrijos 

gamykloje – pasiektø rezultatø pagrindas“, – 

dësto V. Jagminas. 

Anot jo, „Linavos“ serviso bendradarbiavimas 

su koncernu VARTA, ávairios vykdomos 

akcijos, tiesioginis ryðys su veþëjais leido 

iðplësti siûlomø akumuliatoriø asortimentà 

nuo 6 pozicijø iki 12 reikalingø veþëjams 

pozicijø. 

2005 m. po derybø su kompanija „Pirelli“ 

buvo gautos itin veþëjams palankios kainos 

puspriekabiø ir didþiakubiø priekabø padangoms, 

jø parduota daugiau nei dvigubai. 

2005 m. padangø gamintojai 3–5 proc. 

padidino pardavimo kainas. Tuo tarpu 

„Linavos“ servisas kainø nekëlë, o atvirkðèiai 

– jas maþino veþëjø naudai, rengë 

akcijas. 

Kaip naujiena 2005 m. spalá buvo pristatytos 

naujos padangos ið Singapûro – „Sumo 

Firenza“, kurioms bendrovë atstovauja 

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 

101


„Linavos“ serviso parduotuvëje nuolat gausëja siûlomø prekiø veþëjams. 

Palyginti 2005 m. metus su 2004 m., bendra 

ámonës apyvarta padidëjo 14 proc. ir siekë 

apie 14 mln. Lt, tai beveik 2 mln. Lt daugiau 

nei pernai. 

Padangø apyvarta iðaugo 5 proc., kitø 

eksploataciniø prekiø apyvarta – 35 proc., 

spausdintos produkcijos – 16 proc. Pagerëjo 

darbas filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, 

Ðiauliuose, Panevëþyje bei Alytuje. 

Dirba su kaimynais 

Pernai sëkmingai buvo vykdomas darbas su 

partneriais ið Kaliningrado, taip pat uþmegzti 

pirmieji kontaktai su Estijos veþëjais, vyksta 

derybos su Latvijos veþëjais. „Tikimës, kad 

stiprø impulsà prekybai Latvijoje duos UAB 

„Linavos“ servisas dalyvavimas parodoje 

„Automechanika 2006“, kuri vyko balandþio 

27–29 d. Rygoje. Tai pat siekiant uþtvirtinti 

esamas pozicijas Lietuvos rinkoje, labai 

svarbu tai, kad balandþio 5–7d. kartu su 

tiekëjais dalyvavome parodoje „Transbaltica 

2006“, Vilniuje“, – dësto rinkodaros strategijà 

V. Jagminas. 

Antra „Linavos“ serviso vystoma veiklos 

kryptis tai – Lietuvos veþëjams, asociacijos 

„Linava“ nariams siûlomos PKN „Orlen“ ir 

AB „Ventus-Nafta“ kuro kortelës. UAB 

„Linavos“ servisas yra pasiraðæs bendradarbiavimo 

sutartis su nacionaliniais degaliniø 

tinklø operatoriais: Lietuvoje – su AB 

„Ventus-Nafta“, Lenkijoje – su PKN „Orlen“, 

kuriø degalinës yra iðdëstytos veþëjams 

patogiose vietose. Lietuvos nacionalinës 

102 

veþëjø automobiliais asociacijos „Linava“ 

nariai, naudodamiesi ðiø degaliniø tinklø 

degalø kortelëmis, palankiausiomis sàlygomis 

ásigyja dyzeliná kurà minëtose ðalyse. 

Vairuotojams tai iðties saugu ir patogu, nes 

kelionëje nereikia naudoti grynøjø pinigø. Uþ 

ásigytà dyzeliná kurà galima atsiskaityti degalø 

kortele, kuri yra apsaugota PIN kodu. Patogi 

duomenø pateikimo sistema uþtikrina 

nesudëtingà iðlaidø kontrolæ ir buhalterinæ 

apskaità. 

Dar vienas ið privalumø – atsiskaitydami kuro 

kortelëmis uþ ásigytus degalus, veþëjai gali 

bûti ramûs dël jø kokybës. PKN „Orlen“ 

garantuoja, kad ðio degaliniø tinklo realizuo- 

Moderniausia „Linavos“ serviso sunkveþimiø 

plovykla gali aptarnauti ávairià komercinæ 

technikà. 

jamas kuras atitinka Lenkijos kokybës 

standartus. 

Pasak UAB „Linavos“ servisas kuro projekto 

vadybininkø, per visà bendradarbiavimo 

laikotarpá negauta në vieno oficialaus 

praneðimo apie átarimà, kad PKN „Orlen“ 

degalinëse ásigytas kuras bûtø blogos 

kokybës. 

Kadangi ástojus á Europos Sàjungà daugeliui 

veþëjø svarbus PVM susigràþinimo klausimas, 

kuro projekto vadybininkai patikino, jog PKN 

„Orlen“ iðraðomos PVM sàskaitos–faktûros 

yra suderintos su Lenkijos finansø ministerija 

ir valstybine mokesèiø inspekcija, todël, 

naudodami ðios kompanijos degalø korteles, 

veþëjai asociacijos „Linava“ pagalba 

garantuotai susigràþins PVM uþ ásipiltus 

degalus. 

Platus degaliniø tinklas 

Pagrindiniai „Linavos“ serviso pasirinktø 

partneriø privalumai: platus degaliniø tinklas, 

garantuota degalø kokybë, konkurencinga 

degalø kaina bei palankios korteliø naudotojams 

atsiskaitymo sàlygos. „Ventus“ 

degaliniø tinklas 2005 m. pabaigoje padidëjo 

dar 9 degalinëmis, jas prijungus franèizës 

bûdu. Tokiu bûdu „Linavos“ servisas kartu 

su „Ventus nafta“ siûlo veþëjams lengviau 

pasiekiamà tinklà skirtinguose Lietuvos 

kampeliuose. Ðis tinklas atidarë naujà savo 

degalinæ veþëjams gyvybiðkai svarbiame 

kelyje „Via Baltica“, atkarpos Kaunas– 

Kavarija 55 kilometre, Marijampolës miesto 

apvaþiavime. 

PKN „Orlen S. A.“ valdo didþiausià degaliniø 

tinklà Lenkijos Respublikoje, kurá sudaro virð 

2000 degaliniø. AB „Ventus-Nafta“ Lietuvoje 

jungia 37 degaliniø tinklà su ðios bendrovës 

ir jos partneriø þenklais. Degalinëse 

parduodami ES standartus atitinkantys AB 

„Maþeikiø nafta“ gaminami naftos produktai. 

PKN „Orlen“ ir AB „Ventus-Nafta“ degalø 

korteliø naudotojai moka uþ ásigytus degalus 

pagal degalinëje nurodytà kuro kainà; jokiø 

papildomø mokesèiø uþ korteles ar jø 

administravimà nëra. Priklausomai nuo 

ásigyto per mënesá degalø kiekio, korteliø 

naudotojams, kurie atsiskaitë laiku, sutartyje 

numatytais terminais, uþ ásigytus degalus 

suteikiama atitinkamo dydþio nuolaida. 

Nuo degalø projekto ágyvendinimo pradþios 

jau apie 500 Asociacijos „Linava“ nariø 

pasiraðë sutartis dël UAB „Linavos“ servisas 

platinamø PKN „Orlen“ degalø korteliø 

naudojimo; per 250 transporto ámoniø ásigyja 

degalus AB „Ventus-Nafta“ degaliniø tinkle. 

PKN „Orlen“ degalinëse Lietuvos veþëjø 

ásipilamo kuro apyvarta 2005 m. buvo per

Plaèià „Varta“ ir „Berga“ akumuliatoriø 

gamà uþtikrina operatyvûs tiekëjai. 

15 mln. litrø, o 2004 metais – 12 mln. litrø, 

apyvarta litais atitinkamai 2004 buvo per 

31 mln., o 2005 metais – beveik 49 mln. 

litø. AB „Ventus-Nafta“ apyvarta – 2005 

metais – per 9 mln. litrø, o 2004 metais – 

6 mln. litrø, apyvarta litais 2004 metais – per 

14 mln., o 2005 metais – per 26 mln. litø. 

„Mes dþiaugiamës, kad tarp mûsø klientø yra 

ir ðalies didþiosios ámonës, turinèios gausius 

kuro poreikius, per 2005 metus su „Ventus“ 

kortelëmis daugiausia kuro ásipyle UAB 

„Samarina“, UAB „Taurus-Ekspres“, UAB 

„Ritranspeda“, o su Orlen „Flota“ kortelëmis 

– UAB „Transaktis“, UAB „Ðiaurës 

vilkas“, UAB „Dova“, – geriausius klientus 

vardija V. Jagminas. 

Paslaugø daugëja 

„Linavos“ serviso Vilniaus filialo Paslaugø 

centre asociacijos „Linava“ lëðomis árengta 

viena moderniausiø Lietuvoje vilkikø, 

puspriekabiø bei kitø komerciniams tikslams 

naudojamø automobiliø plovykla, tai treèia 

ámonës veiklos vystymo kryptis. 

Paslaugø centras ðiuo metu teikia ávairias 

veþëjams itin reikalingas paslaugas. 

Montuojamos, balansuojamos padangos, 

remontuojamos padangos ir kameros, 

gilinamas padangø protektorius, tikrinama ir 

reguliuojama automobiliø aðiø geometrija, 

tikrinami stabdþiai, tepamos vilkikø ir 

puspriekabiø aðys. Plovykloje dirbama dviem 

pamainomis: nuo 8 iki 22 val., taip pat ir 

ðeðtadieniais iki 16.45 val. 

2004 m. rugsëjá Valstybinë metrologijos 

tarnyba suteikë ágaliojimus UAB „Linavos“ 

servisas atlikti tachografø metrologinæ patikrà 

ir reguliavimà. Serviso darbuotojai turi 

metrologo-tikrintojo kvalifikacijà, kurià ágijo 

baigæ specialius kursus Kauno technologijos 

universiteto Metrologijos institute. Be to, 

mûsø darbuotojai buvo iðvykæ tobulintis á 

Vokietijà. Per 2005 m. patikrinta ir sureguliuota 

512 tachografø, iðduodant visus reikalingus 

patikros liudijimus ir protokolus. 

„Kaip ir buvo planuota, pernai dar labiau 

iðplëtëme paslaugø asortimentà ir pradëjome 

teikti stiklø ir tepalø keitimo paslaugas. 

Investuota á naujà alyvø iðpilstymo árangà, 

pasiraðytos sutartys su „Elf“ tepalø ir alyvø 

tiekëju UAB „Auto Trade“. Nauja paslauga – 

autostiklø keitimas. Pernai suteiktos 2493 

plovyklos paslaugos, t.y. 416 daugiau nei 

2004 metais, taip pat per 2005 m. atlikta 

2404 padangø montavimo paslaugø, t.y. 

391 daugiau nei pernai“, – paslaugø 

populiarumà apibûdina V. Jagminas. 

Paþymëtina, kad centro paslaugomis 

naudojasi vis daugiau veþëjø firmø, 

gabenanèiø krovinius ne tik tarptautiniais 

marðrutais, bet ir dirbanèiø vidaus rinkai. 

„Linavos“ serviso teikiamø 

paslaugø paketà papildo 

modernus servisas. 

2006 04 Nr. 4 

Mûsø pastovûs klientai – UAB „Kalchas“, 

UAB „Dejusta“, UAB „Tansekspedicija“, 

UAB „Finëjas“, UAB „Vilniaus mësa“, UAB 

„Justomus“, UAB „Transporto technologijos“ 

ir kiti. Pleèiasi ir veþëjø geografija. 

Dominuojant Vilniaus regiono veþëjams, kas 

yra suprantama, kadangi Paslaugø centras kol 

kas yra tik Vilniuje, vis daþniau mûsø 

paslaugomis naudojasi kitø regionø ir 

kaimyniniø ðaliø veþëjai. 

Energingas „Linavos“ serviso kolektyvas 

ties ávykdytais pasiekimais nesustoja. Anot 

V. Jagmino, 2006 m. bendrovë planuoja 

iðlaikyti stabilias kainas Lietuvos rinkoje, 

taip neleisdama kelti kainø konkurentams, 

uþtvirtinti esamas pozicijas Lietuvos 

rinkoje, áeiti á Latvijos rinkà, ieðkoti naujø 

nuolaidø sistemø Lietuvos veþëjams, taip 

pat ieðkoti alternatyviø tiekëjø, siekiant 

maþinti kainas, tuo dar labiau optimizuojant 

veþëjø sànaudas. Remdamiesi 2005 m. 

darbo patirtimi specialistai sieks gerinti 

siûlomø prekiø asortimentà, paslaugø 

kokybæ ir diegti veþëjams naudingas 

naujoves. n 

103 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

81


„Pirelli“ atidarys savo 

atstovybæ Vilniuje 

Witold Gazda, „Pirelli“ atstovas Baltijos ðalims: „Dar ðiemet rudená mes atidarysime „Pirelli“ 

atstovybæ Vilniuje, nes norime geriau jausti visà Baltijos ðaliø rinkà“. 

Retu atveju „Pirelli“ atstovai va- 

dina vieno didþiausiø pasaulio 

padangø gamintojø sprendimà 

atidaryti atstovybæ Baltijos ða- 

lims, nes paprastai tokio lygio 

dalyviai rinkas mato kur kas di- 

densiu masteliu. Jau ðá rudená 

sostinëje turëtø ásikurti ðios ben- 

drovës atstovybë, skatinsianti ir 

palaikysianti italiðkø padangø 

pardavimus regione. 

104 

Atvykæ á tranporto ir logistikos 

parodà „Transbaltika“ padangø 

gamintojos „Pirelli“ atstovai 

paskelbësvarbiø þiniø – jie ketina 

steigti savo biurà ir dar aktyviau dirbti rinkoje. 

„Lietuva yra viena svarbesniø rinkø, èia esame 

8 metus ir pardavimø augimas yra dþiuginantis. 

Dar ðiemet rudená mes atidarysime „Pirelli“ 

atstovybæ Vilniuje, nes norime geriau jausti visà 

Baltijos ðaliø rinkà“, – sako Witold Gazda, 

„Pirelli“ atstovas Baltijos ðalims. 

Pasak jo, nors ir retas gamintojo sprendimas, tokiai 

nedidelei teritorijai skirti atstovybæ, bet visos 3 ðalys 

laikomos specifine rinka ir gamintojo siekis yra joje 

maksimaliai koncentruoti savo dëmesá. Atstovybëje 

dirbs 5 þmonës. Bus keièiama pardavimø 

strategija, ypaè lengvøjø automobiliø segmente, 

taèiau komerciniø automobiliø ir sunkveþimiø 

padangø verslà „Pirelli“ atstovai linkæ patikëti 

seniems partneriams – „Linavos“ servisui. 

„Iðsirinkti tinkamà partnerá yra labai svarbu, nes 

þmonës vysto verslà, riekalingos jø þinios ir 

sugebëjimai. Manau, kad su „Linavos“ servisu 

pasiekëme gana daug. Tai rodo ir nuolat didëjantys 

padangø pardavimai“, – tikina jis. 

Bendras siekis gerinti klientø aptarnavimà 

atsispindës glaudesniuose santykuiose su 

partneriais, kuriuos gamintojo atstovai þada 


visokeriopai remti. Logistika – tik vienas 

pavyzdys. Netoli Varðuvos ásikûræs „Pirelli“ 

padangø dirtribucijos centras uþtikrins operatyvø 

padangø pristatymà rinkai. 

Pakitusi gamyba 

Kalbëdamas apie „Pirelli“ produktus vadovas 

Baltijos ðalyse pabrëþë, jog nuolat pristatomos 

naujovës yra itin modernûs gaminiai. Pasak 

W. Gazda, gamyklose dirba tik keli ðimtai þmoniø, 

nes padangos gaminamos robotø ir kompiuterizuotø 

sistemø pagalba. Rankø darbo bemaþ 

neliko. 

Ne maþiau svarbios yra gamintojo tradicijos. 

„Pirelli“ yra þinoma kaip pirmoji automobiliø 

padangø gamintoja, pradëjusi eksploatuoti visiðkai 

automatizuotà gamyklà ir taip sumaþinusi 

gamybos sànaudas. Kompanijos istorija prasidëjo 

1872 m. Milano pakraðtyje, 24 metø inþinierius 

Giovanni Battista Pirelli pastatë pirmàjà ne didesnæ 

kaip 1000 kv. m ploto gamyklëlæ. 40 darbuotojø ir 

5 administracijos inþinieriai, turëdami vienintelá 

gariná 26 arklio jëgø variklá, praminë takà pasaulinio 

„Pirelli“ þenklo pripaþinimo link. 

Per 132 metus „Pirelli“ tapo tarptautine korporacija, 

ásitvirtinusia pasaulinëje rinkoje. Ðiuo metu 

kompanijos veikla plëtojama trimis kryptimis: 

padangø gamyba („Pirelli Auto Tyres“), telekomunikacinës 

sistemos ir kabeliai („Pirelli Cables and 

Systems“) bei nekilnojamasis turtas. „Pirelli“ gamina 

padangas ir paþymëtas kitais prekës þenklais – 

„Armstrong“, CEAT, „Metzeler“, „Courier“. 

Ðiuo metu automobiliø padangø gamybos 

sektorius jungia daugiau kaip 20 tûkstanèiø 

darbuotojø, dirbanèiø 23-jose gamyklose 

Argentinoje, Brazilijoje, Didþiojoje Britanijoje, 

Venesueloje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, 

Turkijoje ir JAV. 

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didelius „Pirelli“ 

pasiekimus, – profesionalûs aukðtos kvalifikacijos 

mokslininkø personalo sprendimai, taip 

pat tikslus reagavimas á rinkos poreikius ir 

pokyèius, leidþiantis atstovams visame 

pasaulyje siûlyti pirkëjams tuo metu paklausiausias 

aukðtos kokybës prekes. Daug 

dëmesio skiriama nuolatiniam techniniam 

gaminiø tobulinimui, laikantis visø gamtosaugos 

reikalavimø. n 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

105


„Sumo Firenza“: padangø 

naujovës ið Singapûro 

Lietuvos rinkai ir ðalies veþëjams 

dar maþai þinomos „Sumo Firenza“ 

padangos, taèiau tarptautinæ rinkà 

uþkariaujanti jø gamintoja „Stam- 

ford Tyres International“ jau þengë 

tvirtà þingsná á mûsø rinkà. Jos tiks- 

las – uþkariauti pirkëjø simpatijas 

nebrangiomis, taèiau labai kokybið- 

komis ir moderniomis padangomis. 

Padangø pavadinimà „Sumo Firenza“ 

nuo ðiol turi bendrovës „Stamford 

Tyres International“ gaminamos 

sunkveþimiø ir autobusø padangos. 

Kontraktinës gamybos pagrindu gaminamà 

produkcijà ði ámonë tiekia ir Lietuvos rinkai. 

„Esame pasiraðæ sutartá su „Linavos“ servisu 

ir atidavæ jiems atstovavimà visam Pabaltijyje. 

Neskubame, norime, kad klientai patys 

ásitikintø mûsø produktø kokybe. Mums tai 

labai patraukli rinka, greitai auganti, tad sieksime 

joje parduoti daug padangø“, – sako Nora 

Grinberg, „Stamford Tyres International“ atstovë 

Singapûre ásikûrusi gamintoja Lietuvos rinkoje 

yra atstovaujama jos Londono filialo. 

„Stamford Tyres International“ buvo ákurta dar 

1930 m., Stamfordo kelyje jos ákûrëjui Wee 

Boon Kwee atidarius padangø parduotuvæ. 

Keletà deðimtmeèiø britø armijai restauravusi 

padangas kompanija ilgainiui ëmë jas gaminti 

pati. Ðiuo metu tai tarptautinë modernias 

technologijas gamyboje naudojanti gamybos ir 

padangø distribucijos kompanija, kurios akcijos 

kotiruojamos Singapûro vertybiniø popieriø 

birþoje. Ji turi savo padalinius 9 ðalyse, o 

106 


Nora Grinberg, „Stamford Tyres International“ atstovë: „Darome viskà, kad pirkëjai kuo greièiau 

suþinotø ðià naujienà, nes èia atëjome ne vienai dienai. Tai ilgalaikis verslas“. 

pardavimø tinklas iðplëtotas Azijoje, Lotynø 

Amerikoje, Europoje, JAV. Parduodamos ávairiø 

Japonijos gamintojø bei savos gamybos 

sunkveþimiø ir lengvøjø automobiliø padangos, 

ratlankiai, aksesuarai. 

Nors tai Singapûro kompanija, kaip ir daugelis 

pasaulio gamintojø, savo padangas ji gamina 

Kinijoje. „Nereikëtø maiðyti skirtingo lygio 

padangø. Tai nëra kiniðkos padangos– jos 

atitinka visus europietiðkus gamybos reikalavimus ir 

yra aukðtos kokybës. Esame pardavæ nemaþai naujø 

padangø Europos rinkoje, gaminame visø dydþiø ir 

visos gamos produkcijà. Kainø prasme esame 

viduryje, nes mûsø strategija nëra pardavinëti itin 

didelëmis kainomis“, – dësto N. Grinberg. 

Atëjo ilgam 

Kol kas bendrovës atstovë tikina tyrinëjanti 

rinkos reakcijà á naujai pasirodþiusius produktus. 

„Laukiame atsiliepimø, nors kol kas neteko 

girdëti nusiskundimø. Manau, kad atëjome 

ilgesniam laikui, juolab kad esame uþsibrëþæ 

nuosekliai dirbti ir pelnyti pasitikëjimà“, – 

primena strategijà ji. 

„Sumo Firenza“ yra dviejø tipø: gaminamos 

standartinës padangos Europos ir Amerikos 

rinkoms bei didesnio krovumo sunkveþimiams 

skirtos padangos Azijos pirkëjams. „Galiu 

pasakyti, kad naudojame itin patikimas 

medþiagas – tvirti karkasai, aukðèiausios rûðies 

þymaus Japonijos koncerno „Sumitomo“ 

tiekiami gumos miðiniai, patvarûs protektoriai. 

Padangos gaminamos naudojant modernias 

technologijas, o tai labai svarbu gerai kokybei 

uþtikrinti. Ðiuolaikiðkos gamyklos pagamina 

mûsø inþinieriø sukurtus padangø modelius. 

Skirtingai nuo kai kuriø gamintojø, mes patys 

turime savo padangø protektoriø raðtø ir 

konstrukcijos kûrëjus“, – tvirtina N. Grinberg. 

Pasak jos, iðskirtinis padangø bruoþas – 

stiprumas ir atsparumas. Dëvisi jos kur kas 

lëèiau nei standartinës kai kuriø panaðaus lygio 

gamintojø padangos, nes negailima gumos 

miðinio protektoriui, o ir blogame kelyje jomis 

vaþiuoti nëra baisu – tvirtas karkasas bei geros 

medþiagos uþtikrina saugumà. „Esame tikri dël 

savo produktø kokybës, taèiau rinkai dar 

prireiks laiko, kol bûsime priimti kaip lygiaverèiai 

dalyviai. Tai suprantame ir darome viskà, kad 

pirkëjai kuo greièiau suþinotø ðià naujienà, nes 

èia atëjome ne vienai dienai. Tai ilgalaikis 

verslas“, – uþtikrina „Stamford Tyres International“ 

atstovë. 

Ið „Linavos“ serviso atstovø lûpø taip pat 

skamba optimistinës gaidelës. Tikimasi, kad ðiø 

padangø pardavimø sparèiai daugës. n 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

107


Restauruotos 

padangos – 

geriau nei naujos 

108 

Dëvëtos ir restauruotos padangos 

visada buvo gera alternatyva 

naujoms, taèiau pastaruoju metu, 

didëjant degalø kainoms ir ki- 

toms sànaudoms, veþëjai vis daþ- 

niau turi ieðkoti bûdø sutaupyti ir 

dël to vis populiaresnës tampa 

restauruotos padangos. Net 

40 proc. Europos keliais vaþinë- 

janèiø sunkveþimiø naudoja res- 

tauruotas padangas, JAV ðis 

skaièius siekia apie 50 proc. 

Restauruotos padangos vis plaèiau 

naudojamos veþëjø versle ir 

specialistai prognozuoja, jog 

ateityje restauruotø padangø 

paklausa ne tik nemaþës, bet taps dar 

didesnë. 

UAB „Linavos“ servisas, atstovaujanti 

krovininio transporto priemoniø restauruotas 

padangas, gaminamas „Edler Reifen“ gamyklose, 

Austrijoje, pastebi jø didëjantá populiarumà. Todël 

nuspræsta pasiûlyti kokybiðkø padangø ðalies 

veþëjams. „Þinome, jog siûlome ne katæ maiðe. 

„Edler Reifen“ yra viena seniausiø bendroviø 

ðioje srityje, dirbanti nuo 1929 m. Firmos 

ákûrëjas – Bruno Edler, kurio sûnus Kurt dabar 

tæsia tëvo pradëtà veslà“, – trumpai partnerius 

pristato UAB „Linavos servisas“ generalinis 

direktorius Virginijus Jagminas. 

Maþa austrø bendrovë pradëjo nuo nediduko 

fabriko Bruko miestelyje ir iðaugo á bendrovæ, 

kurios apyvarta praëjusiais metais siekë 11 mln. 

EUR. Austrijos bendrovë uþsiima ir naujø 

padangø prekyba, taèiau pagrindinë jos veikla yra 

padangø restauravimas. Visus padangø 

restauravimo darbus bendrovë atlieka dviejuose 

fabrikuose Austrijoje. Ilgametë patirtis leido 

sukurti geriausiai kliento pageidavimus tenkinanèius 

technologinius sprendimus, o naujos

technologijos leido prilyginti restauruotas 

padangas naujoms. Jei seniau restauruotø 

padangø kokybë gerokai skirdavosi nuo naujø, tai 

dabar kokybë ir padangos tarnavimo laikas yra 

praktiðkai identiðki. „Mes jau ilgai dirbame ðioje 

srityje ir gerai iðmanome savo darbà. Dël naujø 

technologijø mûsø restauruojamø padangø 

tarnavimo laikas yra beveik toks pats kaip ir naujø, 

o kaina apie 40 proc. maþesnë“, – restauruotø 

padangø privalumus dësto „Edler Reifen“ 

direktorius Karl Praunegger. 

Trys padangø gyvenimai 

Austrai naudoja du technologinius procesus 

restauruojant padangas – karðtàjá ir ðaltàjá. 

Karðtasis procesas taikomas restauruojant 

padangas, skirtas ilgoms kelionëms, nes 

naudojant ðá technologiná procesà galima naudoti 

kitos rûðies gumà ir taip pasiekti aukðtesniø 

techniniø produkto duomenø. Restauravimui 

naudojamos tik ðvieþiai pagamintos protektoriaus 

juostos bei jungiamosios medþiagos. Dël to 

padidëja restauruotø padangø ilgaamþiðkumas ir 

pagerëja kokybë. 

Pasak Kurt Edler, Europoje populiarëja karðtuoju 

restauravimo bûdu atnaujintos padangos. Jos 

visiðkai atitinka naujø padangø savybes pagal 

kokybæ ir ridà. K. Edler teigia, kad „Edler Reifen“ 

gamyklose ðaltuoju bûdu restauruotu padangø 

rida tik 5 proc. nusileidþia naujoms padangoms. 

Kaip pagrindà gamintojai daþniausiai naudoja 

„Michelin“ padangas, nes jø kokybë ir techninës 

bendrovës fabrikø galimybës leidþia pasiekti 

geriausià rezultatà. 

Prieð pradedant restauravimà, „Edler Reifen“ 

gamyklose padangø karkasai atidþiai patikrinami 

naudojant lazerinæ technologijà – perðvietus 

rentgeno spinduliais nustatoma karkaso metaliniø 

daliø bûklë, ávertinama, ar padanga tinkama 

Andriaus Ufarto (BFL) nuotraukos 

„Edler Reifen“ direktorius Karl Praunegger: „Mûsø pasirinktas partneris „Linavos servisas“ labai 

sëkmingai atstovauja mûsø produkcijai, per kelerius metus jis tapo vienu didþiausiø mûsø partneriø“. 

2006 04 Nr. 4 

Pasak Kurto Edlerio, bendrovës „Edler Reifen“ savininko, Europoje populiarëja karðtojo restauravimo 

bûdu atnaujintos padangos. Jos visiðkai atitinka naujø padangø savybes pagal kokybæ ir ridà. 

restauruoti. Moderni kontrolë garantuoja 

kokybiðkø karkasø parinkimà ir sudaro sàlygas 

pateikti rinkai tik kokybiðkas restauruotas 

padangas. Naudojant lazerinæ patikrà galima 

nustatyti netgi maþiausius metalinio karkaso 

átrûkimus, kuriø plika akimi pamatyti vizualiai 

apþiûrint senà padangà, neámanoma. 

Pasak K. Praunegger, restauravimui padangos 

karkasà galima naudoti net tris kartus, taigi ta 

pati padanga keliais nurieda kelis kartus 

tolimesná nuotolá nei jai buvo skirta gamykloje. 

„Jau seniai „Michelin“ pasirinkome kaip savo 

pagrindiná partnerá ir dar në karto ðis pasirinkimas 

mûsø nenuvylë, matome, jog mûsø 

technologijos ir „Michelin“ kokybë yra 

geriausias derinys norint patenkinti klientø 

poreikius, – teigia specialistas. – Svarbu ir tai, 

kad „Michelin“ suteikë „Edler Reifen“ ámonei 

iðskirtinæ teisæ gaminti „Michelin“ raðtø 

protektorius padangoms, restauruojamoms 

karðtu bûdu. Ðis faktas tik patvirtina „Edler 

Reifen“ gaminamø produktø kokybæ“. 

Þaliavas, reikalingas restauravimui austrai perka ið 

viso pasaulio, o paèias padangas stengiasi 

supirkti Europoje. Daþnai sudëvëtas padangas 

klientai pristato tiesiai bendrovei ir primokëjæ 

mainais gauna jau restauruotas. Europoje taip pat 

veikia bendrovës, superkanèios ir perparduodanèios 

sudëvëtas padangas, tokios 

bendrovës taip pat yra vienos ið pagrindiniø 

„Edler Reifen“ partneriø. Glaudþiai bendradarbiaujama 

ir su naujø padangø gamintojais, 

perkant þaliavas produkcijai. 

Akiratyje – Rytø Europa 

Pernai „Edler Reifen“ pagamino daugiau nei 

30 tûkst. padangø. Palyginti su praëjusiais 

metais, bendrovës apyvarta padidëjo daugiau 

nei 30 proc. „Augimas yra pastovus, rinka 

pleèiasi, o kartu stiprëjame ir mes. Matome, 

jog Europoje, o ypaè Rytø, padangø 

restauravimo verslo perspektyvos iðties geros. 

Per trejus metus planuojame pasiekti 50 mln. 

EUR metinæ apyvartà“, – ateities perspektyvas 

dësto K. Praunegger. Austrijoje bendrovës 

pozicijos jau nuo seno yra tvirtos, Vakarø 

Europoje augimas taip pat yra stabilus, nors ir 

nedidelis, taèiau pagrindines rinkas gamintojai 

mato bûtent Rytø Europoje. 

Pasak K. Praunegger, Lietuva yra pirmas tvirtas 

þingsnis á Rytø Europos rinkà. „Mûsø pasirinktas 

partneris „Linavos servisas“ labai sëkmingai 

atstovauja bendrovës produkcijai ir per kelerius 

metus tapo vienu didþiausiø mûsø partneriø. 

Esame áþengæ ir á kitas Baltijos ðaliø rinkas, taip pat 

á Ukrainà bei Vengrijà. Ateityje ruoðiamës ir toliau 

plëstis á Rytø Europà“, – apie bendrovës planus 

pasakoja vadovas. n 

109 

Uþs. Nr. 060320


„Bicma“ – transporto 

þymëjimo standartas 

Italø bendrovë, uþsiimanti trans- 

porto þenklinimo priemoniø ga- 

myba bei prekyba, veikianti visoje 

Europos Sàjungos teritorijoje, 

sëkmingai pleèia veiklà ES direk- 

tyvomis átvirtinamø transporto 

priemoniø þymëjimo standartø ir 

partneriø dëka. 

110

Transporto priemoniø þenklinimas 

visada buvo privalomas ir standartizuojamas 

valstybës institucijø. 

Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, 

standartinis transporto priemoniø þenklinimas 

turi atitikti jau ne nacionalinius reikalavimus, 

bet ES direktyvas. Taip Lietuva susipaþino su 

Europos valstybiø transporto priemoniø 

þenklinimo gamintojais. Vienas ið jø – 

Europos rinkoje lyderio pozicijas uþimanti 

Italijos bendrovë „Bicma“. Transporto 

priemoniø þymëjimo þenklus gaminanti 

Italijos bendrovë „Bicma“, priklausanti 

Mazzini ðeimai, yra dinamiðka ðiuolaikinë 

bendrovë, pripaþinta Europos rinkoje uþ 

aukðtos kokybës ir ðiuolaikiðkø technologijø 

taikymo standartus. „Bicma“, remdamasi ES 

standartais, gamina sunkiojo transporto 

þymëjimo þenklus, reikalingus transporto 

priemonëms: sunkveþimiams skirtas ðviesà 

atspindinèias juostas (ECE 70 standartas), 

paneles, skirtas atskirti specifinius krovinius 

gabenantiems automobiliams, greièio ribojimo 

þenklus, tvirtinamus ant transporto priemoniø, 

specialius þenklus, þyminèius transporto 

priemones, veþanèias pavojingus krovinius, 

specialià ES standartus atitinkanèià saugumo 

árangà ir kitas þymëjimo priemones. 

Plëtros prieþastis – technologijos 

Italijos bendrovë, ásikûrusi Mondaino miestelyje, 

prie Adrijos jûros, ðiemet rengiasi ðvæsti 

25 metø jubiliejø. Bendrovë nuosekliai dirbo 

transporto þymëjimo þenklø gamybos srityje ir 

plëtësi kartu su visu Europos transporto 

sektoriumi. Dabar automobiliø þymëjimo 

þenklø gamybos rinkoje „Bicma“ yra Europos 

lyderë. Á Lietuvà italai áþengë prieð trejus metus, 

savo partneriais pasirinkdami UAB „Linavos 

servisas“, ir ásitvirtino vietos rinkoje. 

Pasak Franco Mazzini, kompanijos „Bicma“ 

prezidento, pastaraisiais metais áspûdingai 

daugëja pardavimø. „Pastaruosius penkerius 

metus Europoje pardavimø daugëja 

apie 35 proc. kasmet. Áþengus á naujas 

rinkas pardavimø daugëja dar labiau, 

Lietuvoje per trejus metus vidutinis 

augimas siekia apie 50 proc.“, – dþiaugiasi 

bendrovës prezidentas. 

Pastarøjø keleriø metø sparèià bendrovës plëtrà 

sàlygojo ádiegtos naujos technologijos ir 

sëkmingas darbas naujøjø ES nariø rinkose. 

„Pastaruosius penkerius metus sëkmingai 

diegëme naujas technologijas á mûsø fabrikà, 

kuriame veikia moderniausia áranga. Tai padëjo ne 

tik pakelti produkcijos kokybæ bei padidinti 

gamybos greitá, bet leido optimizuoti darbo 

sànaudas“, – sëkmës istorijà pasakoja F. Mazzini. 

„Bicma“ gamykloje dirba 35 þmonës, o naujos 

gamybos ir pakavimo linijos leidþia ið karto nuo 

konvejerio prekes veþti tiesiai ant prekybos lentynø. 

Ypaè þenkliai daugiau parduodama sunkveþimiams 

skirtø ðviesà atspindinèiø juostø bei 

specialiø þenklø, þyminèiø pavojingus 

krovinius veþanèias transporto priemones, bei 

specialios ES standartus atitinkanèios 

saugumo árangos. 

Italai savo verslà orientuoja á ES ðalis, o á 

gretimas rinkas kol kas tik þvalgosi. „Rusijoje, 

Ukrainoje ir kitose NVS ðalyse mes vis dar 


2006 04 Nr. 4 

„Bicma“ prezidentas Franco Mazzini: „Pastaruosius 

penkerius metus pardavimø Europoje 

daugëjo apie 35 proc. kasmet, áþengus á naujas 

rinkas pardavimø daugëja dar sparèiau“. 

neturime stipriø pozicijø, nes mûsø produktai 

atitinka aukðtai iðkeltà ES kokybës kartelæ, 

taèiau manome, jog ateityje ir ðios rinkos taps 

labai svarbios mûsø bendrovei“, – ateities 

perspektyvas brëþia prezidentas. n 

Ypaè sparèiai daugëja specialiø þenklø, þyminèiø 

transporto priemones, veþanèias pavojingus 

krovinius, bei specialios ES standartus atitinkanèios 

saugumo árangos pardavimø. 

111 

Uþs. Nr. 060320


Rinkoje ásitvirtino 

„Load-Lok“ tvirtinimo dirþai 

Piotr Dabkowski, bendrovës „Load-Lok 

Polska“ generalinis direktorius, teigia, jog 

jiems sparèiai didëjanti Baltijos ðaliø rinka 

yra itin patraukli, tad bendrovë sieks dar 

labiau ásitvirtinti. 

112 


Olandø koncernas „Load-Lok“ 

sëkmingai skinasi kelià ðalies ve- 

þëjø gretose, siûlydamas itin pa- 

tvarius dirþus kroviniø tvirtinimui. 

Dvigubai padidëjæ pardavimai ir 

vis gausëjantys uþsakymai rodo, 

jog sëkmë nëra atsitiktinë, o kom- 

panijos atstovai ir ateityje ketina 

plësti pardavimus Baltijos ðalyse. 

Pernai Baltijos ðalyse „Load- 

Lok“ apyvarta padvigubëjo, o bendra 

apyvarta padidëjo apie 30 proc. 

Visose trijose ðalyse bendrovës 

pardavimai sudarë apie 350 tûkst. EUR. „Dabar 

netgi turime planuoti didesnes gamybos apimtis. 

Kalbant apie paèius produktus reikia paþymëti, 

kad jie iðsiskiria puikiu kainos ir kokybës 

santykiu“, – tikina Piotr Dabkowski bendrovës 

„Load -Lok Polska“ generalinis direktorius. 

Lietuvai ástojus á ES, sugrieþtëjo ir kroviniø 

tvirtinimo reikalavimai, tad ávairiø tvirtinimo 

dirþø paklausa þymiai padidëjo. Be to, didëja 

ir vilkikø parkas, tad pirkëjø gretos gausesnës. 

Dirþas, priklausomai nuo eksploatavimo, paprastai 

tarnauja apie 3 mënesius. Nors ES nëra nustaèiusi, 

kiek laiko galima naudoti tokius dirþus, veþëjai juos 

noriai keièia, nenorëdami rizikuoti krovinio saugumu. 

Mëgsta patikimumà 

Anot P. Dabkowskio, besivystanèiose ðalyse 

labiau paklausûs yra pigûs produktai, taèiau 

ilgainiui ieðkoma kokybiðkø dirþø. „Dirþai 

gaminami Lenkijoje, ðalia Varðuvos, tad tiekimo 

ir kokybës klausimai yra iðspræsti“, – sako jis. 

UAB „Linavos“ servisas – oficialus koncerno 

„Load-Lok“ atstovas Lietuvoje. Koncernas 

ákurtas 1984 m. Olandijoje. Jo ákûrëjas 

W. Blokland iki ðiol sëkmingai vadovauja 

kompanijai. 

Jau 1987 m. „Load-Lok“ produkcija buvo 

eksportuojama á 15 Europos ðaliø. Ðiuo metu 

„Load-Lok“ atstovybës yra 8 ðalyse: 

Anglijoje, Prancûzijoje, Italijoje, Ðvedijoje, 

Vokietijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Lenkijoje. 

„Load-Lok“ atstovybë Lenkijoje, kaip ir 

Vokietijoje, ákurta 1995 m. 2000 m. UAB 

„Linavos“ servisas pasiraðë pirmàjá kontraktà 

su atstovybe Lenkijoje. 

Pasak bendrovës atstovø, laikas ir ieðkojimai 

patvirtino, kad „Load-Lok“ gaminiai atitinka 

kainos ir kokybës santyká. „Load-Lok“ 

vardas pasaulyje seniai tapo saugumo ir 

kokybës garantu, o jo produkcija naudojama 

ne tik sausumos, bet oro bei jûrø 

transportui. Mûsø partneriai UAB „Linavos“ 

servisas siûlo plaèià „Load-Lok“ kroviniø 

tvirtinimo árangos ir jos sudedamøjø daliø 

gamà“, – dësto P. Dabkowski. 

Pasak „Linavos“ serviso atstovø, „Load-Lok“ 

kroviniø tvirtinimo áranga yra nebrangi ir 

patikrinta laiko. 

Nepaisant didëjanèiø þaliavø kainø, driþø 

kainos iðlieka nepakitusios, nes gamintojai ir 

atstovai stengiasi amortizuoti nepalankø 

veþëjams pokytá. „Nusprendëme dirbti su 

maþesnëmis pelno marþomis, bet nerizikuoti 

kokybe keièiant savo tiekëjus. Kaip ir iki ðiol 

metalo elementus gaminame ið Ðvedijoje 

gaminto plieno. Neieðkome kokiø nors 

alternatyvø Kinijoje ar kitur“, – tvirtina Jacek 

Stepien, „Load -Lok Polska“ gamybos 

vadovas. 

Kompanija, siûlanti ir ávairius uþraktus, 

kablius, strypus ðaldytuvams, tentø laikiklius 

ketina iðplësti savo gamybà bei pasiûlyti 

naujø gaminiø. Dirbdami Vakarø Europos 

rinkoje „Load-Lok“ atstovai siekia pasiûlyti 

kuo daugiau veþëjams bûtinø tvirtinimo 

produktø. n 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

113


Kuro priedai 

taupantys degalus 

Ian Hurst, „International fuel technology 

Inc.“ techninës plëtros vadovas: „Brangstant 

degalams net ir deðimtadalio degalø taupymas 

duoda puikø ekonominá efektà. Geriau 

sudegdamas kuras paprastai iðskiria maþiau 

suodþiø bei kenksmingø dujø“. 

114 


JAV kompanijos „International fuel 

technology Inc.“ kuro priedai rinkai 

pasiûlyti kaip priemonë padedanti 

sumaþinti iðlaidas degalams ir tau- 

soti sunkiasvoriø transporto prie- 

moniø variklius. Jie padeda taupyti 

apie 10 proc. degalø, dëka pagerë- 

jusio variklio darbo ir geriau sude- 

ganèio degiojo miðinio. 

Naujuosius kuro priedus 

tarptautinëje transporto ir logistikos 

parodoje „Transbaltica“ pristatë 

Ian Hurst, bendrovës „International 

fuel technology Inc.“ techninës plëtros 

vadovas, kurio nuomone Lietuva bei kitos 

Baltijos ðalys yra puiki rinka ðiai prekei. 

„Esame patenkinti bendradarbiavimu su mûsø 

produktus parduodanèiu “Linavos” servisu, 

mûsø perspektyvosBaltijos ðaliø rinkoje yra 

labai geros turint toká patikimà partnerá. 

Þvelgiant á dramatiðkus paskutiniø 18 mënesiø 

degalø kainø pokyèius net ir deðimtadalio 

degalø sutaupymas duoda puikø ekonominá 

efektà bet kuriai bendrovei. Mes dirbame 

visose srityse – tiekime ðiuos priedus 

sunkveþimiø parkams, laivø, ðilumveþiø ar 

statybinës technikos savininkams. Visi jie 

naudoja papildà kurui kaip patikimà taupymo 

ir papildomos prieþiûros áranká“, – aiðkina 

pagrindines darbo gaires I. Hurst. 

Aukðtø technologijø produktas – specialus 

priedas, paprastai iðvalo dyzelinio variklio 

kuro tiekimo sistemà, jà apsaugo ir pagerina 

tepimà variklio viduje. Tuo paèiu jis pagerina 

degalø miðinio sudegimà variklyje. „Tokiu 

bûdu pasiekiamas maksimalus variklio darbo 

efektyvumas. Padidëjæs spaudimas variklio 

cilindruose rodo, kad naudojant ðá priedà jo 

darbas þymiai pagerëja“, – priedo poveiká 

sunkveþimio ðirdþiai apibûdina specialistas. 

Nuolat naudojant „International fuel technology 

Inc.“ gaminamus degalø priedus, 1 litro 

skysèio pakanka 600 litrams degalø. „Vairuotojui 

lengva skaièiuoti kada reikia papildyti ðio 

priedo. Be to mes su partneriø pagalba 

suteiksime visà reikalingà informacijà apie jo 

naudojimà“, – privalumus vardina I. Hurst. 

Anot jo, priedas degalams gali bûti 

naudojamas ne tik sunkveþimiø, autobusø ar 

kitos sunkiosios techniko svarikliuose, bet ir 

geresnei lengvøjø automobiliø 

eksploatacijai. 

Saugo gamtà 

Atsiþvelgiant á nuolat didëjanèius gamtosauginius 

reikalavimus, ðie priedai yra vienas 

paprasèiausiø bûdø maþinti kenksmingøjø 

medþiagø patekimà á aplinkà. Geriau sudegdamas 

kuras paprastai iðskiria maþiau suodþiø bei 

kenksmingø dujø. „Mes bandome ðiuos 

priedus ávairiuose þemynuose, daugybëje 

laboratorijø. Jø ekologiðkumà patvirtina ir mûsø 

klientø – laivybos, geleþinkeliø bei sunkveþimiø 

bendroviø sumaþëjæ kenksmingø dujø emisijos. 

Tai itin svarbus rodiklis vakaruose. Neabejoju, 

kad ir Lietuvoje á tai greitai bus atkreiptas 

dëmesys, juolab, kad ávairiausiø tikrinimø, 

susijusiø su pernelyg dideliu anglies dvideginio 

iðmetimu jau yra ir jûsø ðalyje“, – dësto I. Hurst. 

Pasak jo, tëra laiko klausimas, kada bus ávesti 

mokesèiai uþ traðà. Tuomet ávairios priemonës 

maþinti dujø emisijoms taps gerokai 

populiaresnës. 

„International fuel technology Inc.“ atstovas 

ásitikinæs, kad Baltijos ðaliø rinka, kurioje dirba 

daug veþëjø bendroviø yra viena ið perspektyviausiø, 

kuro priedø naudotojø. n 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

115


„Varta“ ir „Berga“: 

aukðtai iðkelta 

kokybës kartelë 

UAB „Linavos“ servisas vadybininkas Albertas Kranauskas: „UAB „Linavos“ servisas darbo 

principas – kokybë ir patikimumas. Vadovaudamiesi ðiuo principu, mes kruopðèiai pasirenkame 

tiekëjus, todël ir pasirinkome VARTA bei „Berga“. 

Nuo pat akumuliatoriaus atsiradimo 

iðtakø iki ðiø dienø VARTA yra gerai 

þinomas vardas, simbolizuojantis 

patikimumà ir ilgaamþiðkumà. Tur- 

tinga kompanijos istorija atsispindi 

ir ðiandienos gaminiuose, kurie pui- 

kiai tarnauja nemaþos dalies veþëjø 

sunkveþimiuose. Tuo tarpu vokiðkas 

akumuliatoriø þenklas „Berga“, taip 

pat nenusileidþia kokybe ir vertina- 

mas uþ ilgà tarnavimà. 

116 

Dar 1866 m. Werner von Siemens 

iðrado elektromagnetiná generatoriø 

gaminantá didelës galios nuolatinæ 

elektros srovæ, jau 1880 m. buvo 

pradëtas pramoninës elektros srovës tiekimas 

ið centriniø generatoriø stoèiø ir elektra 

pradëta plaèiai naudoti – apðviesti gatvëms 

bei kaip varomoji jëga. Taèiau tuomet dar 

nebuvo techniniø galimybiø pakankamai gerai 

iðlyginti srovæ, todël dël nepastovios elektros 

srovës ðviesa mirgëdavo. 1885 m. ði problema 

buvo iðspræsta – srovës pulsavimui iðlyginti 

pradëti naudoti akumuliatoriai. 1887 m. Hageno 

priemiestyje Adolph Muller ásteigë ámonæ ir 

sekanèiais metais pradëjo gaminti akumuliatorius 

pramoniniu bûdu. Ðios bendrovës pagrindu 

1890 m. buvo ákurta AFA (Akkumulatorenfabrik 

– Aktiengelsellchaft) bendrovë. Nuo to laiko 

akumuliatoriai pradëti naudoti daugelyje srièiø – 

pradedant ðachtomis ir baigiant tramvajais. 

Sparèiai augant paklausai, plëtësi gamyba ir 

prekyba, tad XX a. pradþioje buvo ákurtas naujas 

AFA padalinys – „Vertrieb, Aufladung, Reparatur 

transportabler Akkumulatoren GmbH“ 

(kilnojamø akumuliatoriø pardavimas, ákrovimas, 

remontas), sutrumpintai VARTA. 

Po pirmojo pasaulinio karo baigësi nuolatinës 

srovës era. Pramonë pradëjo naudoti trifazæ 

kintamàjà srovæ, akumuliatoriø pramonæ iðtiko 

krizë. Taèiau 1923 m. AFA pradëjo gaminti 

akumuliatorius skirtus automobilio varikliui 

uþvesti. Jie ið karto sulaukë didþiulio susidomëjimo. 

1913 m. AFA ásigijo DEAC bendrovæ 

gaminusià ðarminius akumuliatorius, o 1926 m. – 

sausø elementø gamybos lyderæ „Petrix 

Chemische FabrikAG“. Sparti automobiliø 

pramonës plëtra sukëlë milþiniðkà akumuliatoriø 

paklausos augimà. Ði pramonës ðaka atsigavo ir 

1938 m. AFA Hanoveryje pastatë naujà starteriniø 

akumuliatoriø gamyklà. VARTA padalinio 

gaminami akumuliatoriai dël puikios kokybës taip 

iðpopuliarëjo, kad 1962 m. AFA bendrovës 

vardas buvo pakeistas á VARTA. Nuo to laiko visa 

bendrovës produkcija gaminama VARTA vardu. 

1966 m. buvo ákurtas akumuliatoriø naujøjø 

technologijø tyrimø centras (BNT), kuris ir 

ðiandien yra paþangiausia akumuliatoriø kûrimo 

laboratorija. VARTA koncernas Europoje turi 

ðeðias modernias akumuliatoriø gamyklas ir yra 

vienas akumuliatoriø gamybos lyderiø. Naudojamø 

naujausiø technologijø ir aukðtos kokybës 

dëka VARTA ágijo daug partneriø ir klientø tarp 

garsiausiø automobiliø gamintojø. Aukðtà VARTA 

akumuliatoriø kokybæ patvirtina partneriø 

apdovanojimai ir suteikti kokybës standartai. 

Populiarûs Lietuvoje 

Prieð tris metus oficialiu VARTA atstovu 

Lietuvoje tapo UAB „Linavos“ servisas. „Mûsø 

darbo principas – kokybë ir patikimumas. 

Vadovaudamiesi ðiuo principu, mes kruopðèiai 

pasirenkame tiekëjus, todël ir pasirinkome 

VARTA. Mûsø skyriuose Jûs rasite tik kokybiðkas 

ir sertifikuotas aukðtos kokybës prekes“, – 

teigia UAB „Linavos“ servisas vadybininkas 

Albertas Kranauskas. VARTA – tai aukðèiausia 

kokybë ir moderniausios technologijos. „VARTA 

Automotive“ yra didþiausia akumuliatoriø 

gamintoja Europoje“. 

Ið plataus asortimento „Linavos“ servise galima 

iðsirinkti tinkamà akumuliatoriø bet kuriam 

automobiliui. 

Pavyzdþiui „Berga“ – naujas akumuliatoriø prekës 

þenklas Lietuvos rinkoje, taèiau jis labai gerai 

þinomas Vokietijoje. „Accumulatorenfabrik Berga 

GmbH“ – viena ið seniausiø Vokietijos akumuliatoriø 

gamintojø, kurios gaminiø kokybë prilygsta 

VARTA kokybei. „Per tris metus trunkantá 

bendradarbiavimà ásitikinome, jog partnerius 

pasirinkome teisingai, kartu tai árodo ir sparèiai 

Lietuvoje populiarëjanti abiejø prekës þenklø 

akumuliatoriai. Matome, jog veþëjai vis daþniau 

renkasi kokybæ, o ne þemà kainà, tai dþiugina tiek 

mus, tiek ir mûsø partnerius“, – partneryste 

dþiaugiasi A. Kranauskas. n 

Uþs. Nr. 060320

2006 04 Nr. 4 

117


„Linavos serviso“ plovyklos 

vartai veriasi plaèiau 

„Nuo pat plovyklos atidarymo jautëme, jog rinkos potencialas yra didelis, dar maksimaliai neiðnaudojome 

visø plovyklos pajëgumø, taèiau kasmet augdami 15–20 proc., greitai pasieksime tà ribà, kai 

teks plëstis“, – UAB „Linavos“ servisas projektø vadovas Miroslavas Gudas. 

UAB „Linavos servisas“ paslaugø 

veþëjams verslà pradëjo vystyti 

2003 m., kuomet asociacijos „Li- 

nava“ lëðomis buvo atlikta pasta- 

to rekonstrukcija ir nupirkta mo- 

derni áranga. Tuomet duris atvërë 

ir veþëjams plovimo paslaugas 

pradëjo teikti ðiuolaikiðkiausia 

Lietuvoje automatinë trijø „Kar- 

cher“ ðepeèiø krovininio trans- 

porto plovykla, kuri kasmet didina 

savo veiklos apimtis. 

118 

Prieð trejus metus, kuomet transpor 

to priemoniø ðvaros kultûros 

Lietuvoje dar nebuvo, modernioje 

„Linavos serviso“ plovykloje 

aptarnautas pirmasis klientas. Pleèiantis 

verslui, Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, 

ðvaros kultûra pradëjo leisti ðaknis veþëjø 

versle. Vis daugiau dëmesio mûsø veþëjai 

pradëjo skirti transporto priemoniø estetiniam 

vaizdui ir kurti geresnes darbo sàlygas 

vairuotojams. „Pleèiantis verslui ir augant 

konkurencijai veþëjams tapo svarbi ir jø 

automobiliø ðvara. Ið kitos pusës ðvari 

transporto priemonë ne tik padeda konkurencinëje 

kovoje, bet kartu lengviau ir paprasèiau 

atlikti remonto darbus“, – teigia UAB „Linavos 

servisas“ projektø vadovas Mirsolavas Gudas. 

Lietuvos veþëjø sunkveþimiai vaþiuoja á Rytø ir 

Vakarø Europà, o Lietuva tampa ta tarpine stotele, 

kur maðinos yra plaunamos. Tiek dël to, jog taip 

yra patogiau, tiek dël to, jog Vakarø Europoje 

plovimo paslaugos yra gerokai brangesnës. 

Naujausios technologijos 

Kuriant UAB „Linavos servisas“ plovyklà ið karto 

buvo uþsibrëþti aukðèiausi tikslai – plovykla turi bûti 


moderniausia Lietuvoje. Tuomet Lietuvoje buvo tik 

viena automatinë plovykla, o visose kitose 

plovyklose buvo dirbama rankomis. Plovykla gali 

aptarnauti bet kurá klientà ir nuplauti tiek lengvàjá 

automobilá, tiek keleiviná autobusà. Asociacija 

„Linava“ nepagailëjo lëðø ir naujoje plovykloje 

buvo sumontuota moderniausia automatinë trijø 

„Karcher“ ðepeèiø sistema. „Karcher“ ðepeèiø 

sistemà kontroliuoja kompiuterinë programa ir 

davikliø pagalba ðepeèiai gali prisitaikyti prie bet 

kokios transporto priemonës – ne tik prie jos 

formos, bet ir atsiþvelgiant á jos tipà keisti ðepeèiø 

spaudimo jëgà. Programiniame plovyklos ðepeèiø 

valdymo pakete yra specialios programos: ðepeèiø 

persidengimas, prisitaikymas prie transporto 

priemonës reljefo, veidrodþiø plovimas, ypaè 

aktualus autobusams. Naujomis technologijomis 

pagrástoje plovykloje plaunama specialiomis 

cheminëmis putomis, transporto priemonë 

vaðkuojama ir galiausiai dþiovinama. Taip pat 

atliekamas vidaus valymas, ypaè populiari paslauga 

yra ðaldytuvø valymas ir dezinfekavimas. 

Pageidaujantiems klientams „Linavos serviso“ 

plovykla teikia ir cheminio kabinos valymo 

paslaugà. Technologiniai plovyklos pranaðumai 

pasireiðkia ne tik valymo paslaugomis, bet kartu 

leidþia taupyti resursus – plovykloje veikia speciali 

vandens recirkuliacijos sistema – panaudotas 

vanduo, perfiltravus já biologiniais filtrais, gali bûti 

pakartotinai naudojamas plovykloje. 

Nenustoja augti 

Tik atvërusi duris UAB „Linavos servisas“ plovykla 

ið karto sulaukë klientø ir kiekvienais metais jø 

srautas nuolat didëja. Dar 2003 m. norint 

aptarnauti daugiau klientø plovyklos darbo laikas 

buvo pratæstas iki 22 val., taip pat plovykla pradëjo 

dirbti ðeðtadieniais. 2004 m. plovykla sulaukë 2077 

transporto priemoniø, 2005 m. – jau 2492, arba 

18,15 proc. daugiau. Per pirmàjá 2006 m. ketvirtá 

plovykla nuplovë jau 769 transporto priemones. 

„Nuo pat plovyklos atidarymo jautëme, jog rinkos 

potencialas yra didelis, dar maksimaliai neiðnaudojome 

visø plovyklos pajëgumø, taèiau kasmet 

augdami 15–20 proc., greitai pasieksime tà ribà, 

kai teks plëstis“, – ateities perspektyvas dësto 

specialistas. n 

Uþs. Nr. 060320

PKN „Orlen“ didina 

2006 04 Nr. 4 

ir tobulina degaliniø tinklà 

Didþiausius degaliniø tinklus 

Lenkijoje ir Èekijoje bei platø 

tinklà Vokietijoje valdanti naf- 

tos kompanija PKN „Orlen 

A.S.“ aktyviai tobulina ir didina 

jai priklausanèiø degaliniø 

skaièiø. Veþëjams bendrovës 

atstovai siûlo ir geresnës koky- 

bës degalus bei aukðto lygio 

aptarnavimà. 

Lietuvoje vieðëjæs William Kozik, PKN 

„Orlen A.S.“ maþmeninës degalø 

prekybos vadovas, sako jog 

remdamiesi gera darbo patirtimi su 

„Linavos“ servisu jie didina paslaugø 

veþëjams kokybæ. „Mes ketiname dar labiau 

plësti savo tinklà ne tik savo ðalyje, bet ir uþ jos 

ribø. Iðsiplëtëme ne tik á Vokietijà, bet ir á Èekijà, 

kur esame iðvystæ didþiausià ðalyje degaliniø 

tinklà ir turime naftos perdirbimo gamyklà. 

Turime planø plëstis ir toliau, dabar yra deramasi 

su keliais degaliniø tinklais“, – teigia specialistas. 

Veþëjai, pasak jo, netruko pajusti pagerëjusá 

„Orlen“ tinklo degaliniø aptarnavimà bei lanksèius 

sprendimus krovininio transporto bendrovëms. 

PKN „Orlen“ ásteigta 1999 m., susijungus 

„Petrochemia Plock SA“ ir „Naftos produktø 

centrui“, pagrindiniam degalø platintojui Lenkijoje. 

Zbigniew Bawelkiewicz, PKN „Orlen A.S.“ regiono 

kuro korteliø vadovas, sako labai vertinantis bendrà 

kuro projektà su „Linavos“ servisu, nes tai pirmas 

tarptautinis projektas. „Mes reaguojame á kintantá 

Lietuvos veþëjø darbo aktyvumà ir á tai, kad jie dirba 

naujesne, geresne technika. Todël rinkai pasiûlytas 

William Kozik, PKN „Orlen A.S.“ maþmeninës degalø prekybos vadovas: „Mes ketiname dar 

labiau plësti savo tinklà ne tik savo ðalyje, bet ir uþ jos ribø. Iðsiplëtëme ne tik á Vokietijà bet ir á 

Èekijà, kur esame iðvystæ didþiausià ðalyje degaliniø tinklà ir turime naftos perdibimo gamyklà“. 


naujas, itin kokybiðkas dyzelinas „Verva“. Stengiamës 

uþtikrinti geresnes sàlygas siûlydami papildomø 

paslaugø ir nuolaidø veþëjams“, – teigia jis. 

W. Kozik sako, jog Lenkijoje bendrovë valdo apie 

1300 savo degaliniø ir dar 800 franðizës pagrindu 

veikianèiø degaliniø. „Orlen“ pavadinimo 

degaliniø yra 600, o kitos pavadintos „Petrochemija“ 

ir „Plisk“. „Aktyviai pertvarkome senàsias 

degalines á „Orlen“ standartà atitinkanèias degalines, 

be to, pradedame aktyviai plëtoti ekonominio 

prekybinio þenklo „Plisk“ degaliniø tinklà. Jø iki metø 

pabaigos planuojama árengti 179. Dar turime 

degaliniø su „Benzina“ þenklu Èekijoje, taèiau jas 

keièiame á „Orlen“, ekonomines degalines á „Star“, – 

pokyèius pristato vadovas. 

„Flota“ degalø kortelë 

Itin populiari tarp veþëjø, pasak Z. Bawelkiewicz, 

tapo jø tinklo degalinëse naudojama 

„Flota“degalø kortelë. „Ji naudinga – nereikia 

vairuotojui duoti grynøjø pinigø, patogu, nes 

„Orlen“ yra tankiausias degaliniø tinklas 

Lenkijoje. Kortelëje áraðyta informacija 

apsaugota PIN kodu, tai patogi atsiskaitymo 

sistema uþtikrinanti nesudëtingà iðlaidø 

kontrolæ ir buhalterinæ apskaità“, – teigia jis. 

Anot Z. Bawelkiewicz , „Flota“ kortelë yra 

vienintelë mikroprocesorinë degalø kortelë 

Lenkijoje. Dël mikroprocesoriaus informacija 

apie atliktas operacijas yra saugoma kortelëje ir 

yra pasiekiama tik tiesioginiam vartotojui, kuris 

þino kortelës PIN kodà. 

Kiekviena kortelë skirta tik vienam automobiliui. 

Degalinës operatorius turi teisæ patikrinti 

automobilio registracijos numerá, áspaustà 

kortelëje, su automobilio numeriu. 

W. Kozik teigia, jog „Orlen“ degalø kokybë 

atitinka Lenkijoje nustatytus standartus. Jei 

dyzelino kokybë neatitinka standartø, yra 

galimybë pareikðti pretenzijà PKN „Orlen“, ir 

nuostoliai bus atlyginti. „Veþëjas moka uþ ásigytà 

dyzeliná kurà pagal degalinëje nurodytà kuro 

kainà, jokiø papildomø mokesèiø nëra. 

Priklausomai nuo ásigyto dyzelinio kuro kiekio per 

mënesá veþëjas ágyja teisæ gauti nuolaidà – 1 

proc. ásipiylus daugiau nei 5001 litrø per mënesá ir 

2 proc. ásipiylus daugiau nei 20 001 litrø per 

mënesá“, – sako W. Kozik. n 

119 

Uþs. Nr. 060320


„Ventus-Nafta“ ir 

„Linavos“ serviso kuro 

projektà vainikavo sëkmë 

2002 m. pradþioje UAB „Linavos“ 

servisas pradëjo ágyvendinti cen- 

tralizuoto degalø ásigijimo Lietuvo- 

je projektà. Buvo sudaryta sutartis 

su degaliniø tinklu „Ventus-Nafta“ 

dël galimybës asociacijos „Linava“ 

nariams piltis dyzelinius degalus 

ðio tinklo degalinëse su UAB „Li- 

navos“ servisas iðduotomis krediti- 

nëmis degalø kortelëmis. Bendro 

kuro projekto esmë – aprûpinti Lie- 

tuvos veþëjus, asociacijos „Linava“ 

narius, aukðèiausios kokybës de- 

galais, suteikti jiems nepriekaiðtin- 

gos kokybës aptarnavimà „Ventus“ 

degalinëse, kuo paprasèiau, profe- 

sionaliau juos administruoti bei 

informuoti apie pasikeitimus dega- 

lø rinkoje. 

120 

Dëka bendradarbiavimo projekto 

kiekvienas asociacijos „Linava“ 

narys gali ásigyti ðià kreditinæ 

degalø kortelæ ir naudotis jos 

teikiamais privalumais. Bendro UAB „Linavos“ 

servisas ir AB „Ventus-Nafta“ projekto 

vaisius ne veltui pavadintas kreditine degalø 

ásigijimo kortele – jos turëtojui ið tiesø suteikiamas 

nemokamas kreditas. Kortelës turëtojas 

gauna labai palankias apmokëjimo sàlygas, uþ 

ásipiltus degalus mokëjimas atidedamas iki 45 

dienø. Be to, AB „Ventus-Nafta“ degaliniø tinkle 

vidutinë dyzelinio kuro kaina yra þemesnë, 

palyginti su kitø degaliniø tinklø kainomis. 

Veþëjams sukurta paslauga yra patraukli 

daugeliu aspektø. Vairuotojui nereikia naudoti 

grynøjø pinigø, o tai patogu tiek veþëjo 

bendrovei, tiek paèiam vairuotojui. 

AB „Ventus-Nafta“ degalø kortelës, kurias veþëjai 

gali ásigyti UAB „Linavos“ servise, suteikia ir daugiau 

privalumø. Kortelës turëtojui yra suteikiama 

nuolaida – 0,10 Lt nuo kiekvieno litro dyzeliniø 

degalø, nepriklausomai nuo ásipilto degalø kiekio, be 

to, UAB „Linavos“ servisas suteikia progresines 

nuolaidas, kurios didëja priklausomai nuo ásipiltø 

dyzeliniø degalø kiekio per mënesá. „Ði kortelë yra 

skirta naudoti AB „Ventus-Nafta“ degaliniø tinkle 

Lietuvoje, taèiau sudarius papildomà sutartá su AB 

„Ventus-Nafta“, kortelæ galima naudoti kaip 

tarptautinæ, nes tada ja galima atsiskaityti daugiau 

kaip 1000-yje ávairiø degaliniø Rusijoje, visame 

„Yukos“ tinkle. Ateityje veþëjams pasiûlysime dar 

platesná tinklà“, – teigia Laimonas Lukoèius, AB 

„Ventus-Nafta“ generalinis direktorius. 

AB „Ventus-Nafta“ Lietuvoje jungia trisdeðimt 

ðeðiø degaliniø tinklà, iðsidësèiusá visoje ðalies 

teritorijoje. AB „Ventus-Nafta“, ákurta 1997 m., 

yra didþiausia AB „Maþeikiø nafta“ antrinë ámonë 

ir jos degalinëse parduodami Europos Sàjungos 

standartus atitinkantys AB „Maþeikiø nafta“ 

gaminami naftos produktai. 

Kontroliuojamos iðlaidos 

Kiekviena veþëjams iðduodama kortelë turi savo 

atskirà PIN kodà ir tik ágaliotas asmuo gali ja 

Laimonas Lukoèius, AB „Ventus-Nafta“ 

generalinis direktorius: „Veþëjai gauna visà rinkiná 

paslaugø ir sutaupo kasdieniø verslo iðlaidø“. 

naudotis. Kadangi yra vedama visø iðlaidø ir 

áplaukø apskaita, kaip ir áprastoje banko kreditinës 

ar debitinës kortelës sàskaitoje, tai þymiai 

palengvina iðlaidø kontrolæ. Kiekvieno mënesio 

pradþioje „Ventus-Nafta“ kreditinës kortelës 

naudotojas gauna sàskaità ir iðsamià iðklotinæ, 

kurioje nurodyta, kur ir kada buvo pilami degalai, 

koks kiekis ir kokia buvo jø kaina. 

„Visi privalumai atsiskleidþia, kai jëgas apjungia 

du stiprûs partneriai – AB „Ventus-Nafta“ ir UAB 

„Linavos“ servisas. Veþëjai gauna visà rinkiná 

paslaugø ir sutaupo kasdieniø verslo iðlaidø, – 

tvirtina L. Lukoèius. – Gaudami aiðkià pridëtinæ 

vertæ jie gali lengviau planuoti savo investicijas, 

dirbti pagrindiná darbà – veþti krovinius“. 

Anot jo, þvelgiant á gausëjanèias abiejø 

bendroviø klientø gretas tampa aiðku, kad 

projektas pasisekë. Abipusë nauda ir geresnës 

paslaugos buvo pradinë ðios sàjungos idëja, po 

keleriø metø intensyvaus darbo tapusi kûnu. 

„Manau, kad gera pradþia ákvëpë ne tik mus, 

bet ir mûsø klientus. Dabar stengiamës statyti 

daugiau pilno aptarnavimo degaliniø, pleèiame 

tinklà ir geriname sàlygas á degalines uþsukantiems 

vairuotojams“, – darbus vardija 

L. Lukoèius. n 

Uþs. Nr. 060320

Linavos

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?