Linavos

Atsiþvelgiant á didëjantá Kinijos ir Europos ekonominá bendradarbiavimà, naujasis „Ðilko kelias“
ateityje taps puikia perspektyva Lietuvos veþëjams ásitvirtinti Rytø–Vakarø transporto paslaugø rinkoje.
ekonomikos srityse ir yra teikiantis aukðtos
kokybës paslaugas savo klientams bei visiems
vartotojams.
Lietuviðkas poþiûris
„Ávairiuose pasitarimuose esu daug kartø
sakæs, jog valstybës institucijos pasyviai
dalyvauja tranzito infrastruktûros plëtroje, –
sako A.Kondrusevièius. – Nenormalu, kad
kuriant logistikos centrus, kroviniø terminalus ir
kitus tranzito objektus pasigendama koordinuotø
valstybës veiksmø“. Jo manymu,
valdþios institucijos neturëtø nusigræþti nuo ðio
sektoriaus tolimesnio vystymo, turi jam padëti,
kad Lietuva neprarastø galimybës tapti stipriu
logistikos operatoriumi tarp Europos ir Azijos.
Ðiuo klausimu reikia aktyviai dirbti ne tik
privaèiam kapitalui.
Jau minëta, jog marðrutai á Rytus yra perspektyvûs,
bet reikia tinkamø multimodaliniø
sistemø. Tam Lietuva dabar turi tik Klaipëdà,
kur derinami ávairiø transporto rûðiø veþimai,
perkrovimai ir tolesnis kroviniø paskirstymas.
To maþa. Lietuvai reikia dideliø logistikos
centrø, nepalyginti didesniø nei turimi siauros
paskirties sandëliai.
„Ðiuo metu Lietuvoje neveikia në vienas
stambus tarptautinës reikðmës logistikos
centras ar kroviniø kaimelis, – teigia „Linavos“
prezidentas. – Kroviniai, kurie veþami per
Lietuvà, palieka kaþkiek pinigø, bet jei jie
sustotø pas mus, bûtø sandëliuojami,
komplektuojami uþsakymai ir veþami toliau,
bûtø þymiai didesnis pelnas“.
Apmaudu, kad tikrosios ðalies logistikos
sektoriaus perspektyvos iki ðiol nenori suprasti
valstybës biurokratija. Kaimyniniø ðaliø
transportininkai toká mûsø valdininkijos
supratimà apie modernià logistikà vadina
paprastai – „lietuviðkas poþiûris“ – pats nieko
nedarysiu, bet ir kitiems neleisiu.
Anot ekspertø, keièiant tranzito valstybës
tendencijas Lietuvos valdþiai trûksta strateginio
màstymo, supratimo apie ðalies konkurencingumà
bei bûtinybæ reaguoti á ðiø dienø iððûkius.
Dauguma problemø vertinamos neatsiþvelgiant á
ðalies raidà bendrame pasaulio kontekste.
Geriausias „lietuviðko poþiûrio“ pavyzdys –
2006 04 Nr. 4
Uþ dalyvavimà „Ðilko kelio“ projekte „Linava“
gavo Lietuvos pramoninkø apdovanojimà.
logistikos centrø Klaipëdoje ir Vilniuje projektø
triuðkinantis fiasko. Tokie atvejai rodo, kad
valstybiniø institucijø abejingumas neleido
kryptingai dirbti nuo pat pradþiø. Gal dar ne
viskas prarasta...
Tiesà sakant, dar yra kuo didþiuotis kalbant
apie automobiliø transportà, privaèias
logistikos bendroves, sandëlius ir ekspeditorius.
Ðios ámonës per 16 metø nuveikë daugiau
nei davë naudos visi tranzito ðalies strategø
stalèiuose paslëpti projektai.
Ðiø metø veþëjø rezultatai akivaizdþiai árodë,
kad automobiliø transportas yra efektyvi
priemonë plëtoti ekonominá bendradarbiavimà
tarp ávairiø ðaliø, o veþëjø indëlis vystant
Lietuvos ekonomikà yra labai þenklus ir tikrai
nemaþës. n
Pirmasis bandymas jau padarytas. 2005 m. spalio 17 d. Briuselyje finiðavo krovininiø automobiliø þygis „Pekinas–Astana–Maskva–Ryga–Vilnius–Varðuva–
Berlynas–Briuselis“ simboliðkai pavadintas naujuoju Ðilko keliu (12 tûkst. km)
85
Uþs. Nr. 060320