Linavos

More documents

Recommendations

Info

Apie pasikeitusá poþiûrá á veþëjø verslà pirmiausia buvo prabilta ðiø metø kovà, Dubajuje vykusiame 30-ajame Pasauliniame tarptautinës veþëjø sàjungos (IRU) kongrese. Valdas Gilys, asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, sako, jog daugelio ekspertø pasisakymuose skambëjo viena iðvada – keliø transporto átaka pasaulio ekonomikai yra didelë ir svarbi. Tai, kad keliø transportas yra stipriausia ir perspektyviausia Lietuvos logistikos sektoriaus grandis, patvirtina ir milþiniðkais tempais savo verslà vystantys mûsø ðalies veþëjai. „Ekspertai paþymëjo, kad keliø transportas, nepaisant visø kliûèiø ir sunkëjanèiø darbo sàlygø, ateityje bus sparèiausiai besivystanti sritis. Kur kas maþiau galimybiø numatoma geleþinkeliø transportui, nepaisant ankstesnio jo protegavimo“, – teigia V. Gilys. Kongrese buvo pristatytas kompanijos „Transcare“ tyrimas, kuris parodë, jog tik paslaugø kokybës gerinimas, o ne tarifø didinimas leistø geleþinkeliø transportui konkuruoti rinkoje. Duomenys rodo, kad 1 EUR/km padidinus transportavimo automobiliais kainà, tik 1,2 proc. kroviniø persikeltø á geleþinkeliø transportà, nes per 70 proc. automobiliais veþamø kroviniø tarifø pokyèiai neturi poveikio. „Ateityje mus privers laikytis ekologijos normø, grieþtins veþëjø darbo sàlygas. Visgi veþëjai bus lankstesni uþ geleþinkelininkus, nes ir ðiandieninë praktika rodo, kad jie lengviau prisitaiko prie rinkos pokyèiø nei gremëzdiðkos struktûros geleþinkeliø ámonës“, – paþymi specialistas. Kongresas priëmë ir pasiraðë deklaracijà, kuri kvieèia vyriausybes pripaþinti, kad automobiliø transportas tapo svarbiausia gamybos priemone visose ekonomikos srityse ir yra teikiantis aukðtos kokybës paslaugas savo klientams bei visiems vartotojams. Namuose – kitaip Uþsienyje kaip uþsienyje, o namuose girdimos kitos gaidelës. Kiek vëluodami persiorientuoti nuo anksèiau prioritetiniu vadintø kroviniø gabenimø geleþinkeliu ar jûra prie konkurencingiausios srities – keliø transporto, mûsø ðalies valdininkai aklai seka pasenusiomis nuostatomis. Taèiau kur kas blogiau, kai net elementriø pokyèiø fone nëra didesnës iniciatyvos pagelbëti veþëjø verslui. Pastaruoju metu vis daugiau veþëjø su nerimu kalba apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà 2003/59/EB dël keliø transporto priemoniø vairuotojø pradinës kvalifikacijos ir periodinio mokymo, kuris turës átakos tarptautiniais veþimais uþsiimanèiø ámoniø 2006 04 Nr. 4 Valdas Gilys, asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, sako, jog sparèiai pleèiantis veþëjø verslui bûtina ir valstybiniø institucijø pagalba, siekiant iðspræsti opiausià problemà – vairuotojø trûkumà. vairuotojø darbui. Veþëjai neþino, kas vykdys vairuotojø mokymà, nors tik iðlaikæ profesinës kompetencijos egzaminà, jie gaus 5 metus galiojantá sertifikatà, suteikiantá teisæ veþti keleivius ir krovinius. Pasak veþëjø, jau dabar gerokai padidëjæ profesiniai reikalavimai tolimøjø reisø vairuotojams. Juos ðiandien galima dràsiai vadinti vairuotojais-ekspeditoriais, kurie turi greitai ir saugiai vairuoti sunkiasvores transporto priemones, iðmanyti muitinës procedûras, gerai orientuotis kroviná lydinèiuose dokumentuose, laiku ir teisingai juos uþpildyti ir patikrinti. Suklysti negalima, nes nukenèia pats vairuoto- jas ir ámonë bei uþsakovas. Netrukus reikalavimai vairuotojams profesionalams bus dar grieþtesni. Direktyvà teks ágyvendinti „Direktyvos reikalavimai á Lietuvos teisës aktus turi bûti perkelti iki 2006 m. rugsëjo, taèiau Lietuvoje dar nëra aiðku, kaip bus reglamentuotas vairuotojø profesionalø pradinës kvalifikacijos ir periodinis mokymas, – aiðkina Valdas Gilys, veþëjø asociacijos generalinis sekretorius. – Be to, tam nëra visiðkai pasirengta“. 87
„<strong>Linavos</strong>“ informacinis priedas Vairuotojø rengimas ir profesiniø vertybiø formavimas iðsivysèiusiose ðalyse prasideda nuo maþens. Lietuvoje – tai spontaniðkas procesas. Kà reglamentuoja direktyva, kokie jos tikslai, kam ji skirta, kokie ágyvendinimo terminai? Tai daþniausi keliø transporto ámoniø vadovø klausimai. „Mums rûpi mûsø verslas, todël dauguma sunerimæ dël pavëluoto direktyvos nuostatø ágyvendinimo, nes gali sustoti veikla arba bus patirti dideli nuostoliai“, – situacijà komentuoja V.Gilys. Pagrindiniai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB tikslai – siekti, kad vairuotojai turëtø ne tik vairuotojo paþymëjimà bet ir reikiamà kvalifikacijà, gerinti eismo saugumà ir vairuotojo saugà, skatinti jaunø þmoniø susidomëjimà vairuotojo profesija, siekti, kad nebûtø iðkraipomos konkurencijos sàlygos. Direktyva taikoma valstybiø nariø ir ne ES valstybiø nariø vairuotojams, kurie turi ar siekia ágyti teisæ vairuoti C l, ClE, C, CE, Dl, DlE, D ar DE kategorijø transporto priemones, kuriuos samdo valstybëje narëje ásteigta ámonë. Kvalifikacijos sistema pateikiama direktyvoje apima pradiná mokymà ir kvalifikacijos tobulinimà kas penkerius metus. Pradinës kvalifikacijos ágijimo galimybës – kursø lankymas (140 val. teorijos ir 10 val. praktinio 88 vairavimo arba 280 val. teorijos ir 20 val. praktinio vairavimo) ir egzaminas arba tik egzamino laikymas. Egzaminui numatyta 4 val. teorijos ir 1,5 val. praktinio vairavimo. Kvalifikacijos tobulinimui kas 5 metai numatytas 35 val. kursø lankymas. Nuo 2008 m. rugsëjo keleivinio transporto ir nuo 2009 m. rugsëjo krovininio transporto vairuotojai privalës bûti iðlaikæ egzaminà ir turëti profesinës kvalifikacijos paþymëjimus. Tinkamai nepasirengus ir ið anksto nepasirûpinus ðiuo klausimu, vairuotojai neturës teisës vairuoti transporto priemoniø, o ámonës negalës vykdyti savo veiklos pilnu pajëgumu. Kita medalio pusë Direktyvos nuostatø perkëlimo á nacionalinæ teisæ ir jos vykdymo terminai yra tik viena medalio pusë. Kita, gal dar netgi ir svarbesnë, yra vairuotojø profesinio pasirengimo kokybë. Kas vykdys vairuotojø mokymà, kokios bus sudarytos vairuotojams sàlygos ágyti tinkamø teoriniø þiniø ir praktinio vairavimo ágûdþiø? Ar dabartinë vairuotojø rengimo sistema (kurios praktiðkai nëra) ir mokymo bazë Lietuvoje yra tinkamos ir gali garantuoti saugø eismà Lietuvoje? Ar mûsø vairuotojai rengiami kaip ir Vakarø Europos ðalyse? Ðie klausimai rûpi transporto ámoniø vadovams, o tokiø ámoniø Lietuvoje yra per 2 tûkst. Vakarø Europos ðalyse vairuotojø rengimo sistema ir kokybë yra gerokai paþengusi pirmyn. Daugelyje jø vairuotojø rengimo ir saugaus eismo centruose árengti ðiuolaikiðki autodromai, kuriuose vairuotojai turi galimybæ mokytis ir tobulinti vairavimo ágûdþius ekstremaliomis sàlygomis, valdyti automobilá ant ávairios kelio dangos, pajusti stabdymo, slydimo nuo kelio pasekmes, suvaldyti automobilá ávairiuose sudëtingose situacijose. Tokiuose centruose naudojami simuliatoriai, nesukeliantys jokio pavojaus aplinkai. Ypatingas dëmesys skiriamas kà tik vairavimo teises gavusiems asmenims. Pavyzdþiui, Prancûzijoje ar Olandijoje vairuotojø profesionalø pradinis ir periodiniai mokymai praktiðkai jau atitinka minëtos direktyvos nuostatas. Vienas sëkmingiausiø vairuotojø rengimo modeliø yra Austrijoje. Priëmæ atitinkamø
Page 1 and 2: „Linavos“ informacinis priedas
Page 5: „Linavos“ informacinis priedas
Page 11 and 12: 2006 04 Nr. 4 93
Page 23 and 24: 2006 04 Nr. 4 81
Page 25 and 26: 2006 04 Nr. 4 105
Page 27 and 28: 2006 04 Nr. 4 107
Page 29 and 30: technologijos leido prilyginti rest
Page 31 and 32: Transporto priemoniø þenklinimas
Page 33 and 34: 2006 04 Nr. 4 113
Page 35 and 36: 2006 04 Nr. 4 115
Page 37 and 38: 2006 04 Nr. 4 117
Page 39 and 40: PKN „Orlen“ didina 2006 04 Nr.

Linavos

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?