Sveikata

Sveikata 2005 • 2
2 pav. Pėdų korekcija po kiekvieno gipsavimo (Ponseti metodu).
3 pav. Gipsai po tenotomijos.
Patologinė
anatomija
Pakitimai vystosi raumenyse
(blauzdos raumenys
silpnai išsivystę), sausgyslėse,
raiščiuose (vidinėje
pėdos pusėje sutrumpėję,
įtempti, neelastingi), sąnariuose
ir kauluose (deformuoti,
dislokuoti, ypač šokikaulis).
Gydymas
Visi ortopedai vieningai
sutaria, kad pradėti gydyti
(operuoti nereikia) šleivapėdystę
reikia kuo anksčiau ir
gydyti tol, kol pėdos tampa
stiprios, lanksčios, neskausmingos
ir nereikalauja specialios
avalynės.
Paskutiniu metu gydant
šleivapėdystę vis dažniau
taikomas konservatyvus
Ponseti metodas, kuris yra
veiksmingas, paprastas, minimaliai
invazinis ir nebrangus.
35 metų studijos rodo,
kad pėdos, gydytos šiuo metodu,
atitinka visus gydymo
20 Mus rasite internete: www.sam.lt
4 pav. Abdukciniai pėdų įtvarai.
kriterijus. Įvairių autorių
duomenimis, šis metodas
veiksmingas 89–95%.
Ponseti metodas tai:
specifinių manipuliacijų
metodas,
specifinė gipsavimo
technika,
perkutaninė tenotomija,
specifinis įtvarų nešiojimo
metodas,
ilgalaikis stebėjimas dėl
ligos atkryčio.
Šleivapėdystės gydymas
(pėdų ištiesinimas, gipsavimas)
pradedamas pirmomis
dienomis (rekomenduojama
iki trečios vaiko gyvenimo
savaitės). Kojos sugipsuojamos
nuo pirštų galų iki
kirkšnies taisant pėdų deformacijas
pagal specialią
metodiką (kelio sąnarys sulenkiamas
90° kampu). Visi
deformacijos komponentai,
išskyrus equinus, turi būti
taisomi kartu, o ne atskirai,
kitu atveju ištiesinimas nebus
veiksmingas. Gipsai
keičiami kartą per savaitę.
Po 4–5 gipsavimų deforma-
cijos koreguojasi, išlieka tik
equinus komponentas (dėl
įtemptos Achilo sausgyslės),
kuris koreguojamas perkutaninės
tenotomijos metu (2
pav.).
Perkutaninė tenotomija
atliekama apie 80% atvejų.
Ambulatorinėmis sąlygomis
atliekama intervencija:
vietiškai nuskausminus per
0,5–1 cm odos pjūvį perpjaunama
Achilo sausgyslė
šalia savo prisitvirtinimo
vietos. Po tenotomijos pasiekiama
10–15 laipsnių pėdos
dorsalinė fleksija (kulnas
nusileidžia) ir koja trims
savaitėms sugipsuojama (3
pav.).
Iš viso pėda būna sugipsuota
6–8 savaites (taikant
kitą metodiką – 20–36 savaičių).
Nuėmus paskutinį gipsą
pritaikomi abdukciniai pėdų
įtvarai, kurie pėdai suteikia
70 laipsnių abdukcijos padėtį
(pėda sukama į išorę). Jei
deformuota tik viena pėda,
sveika pėda abdukuojama
45 laipsnių kampu (4 pav.).
Abdukcinių įtvarų
nešiojimas
Abdukciniai pėdų įtvarai
nešiojami visą parą 3 mėnesius.
Vaikai iki 2–4 metų –
nakties ir pietų miego metu
(priklausomai nuo deformacijos
sunkumo). Dieną vaikas
gali dėvėti jam patogią
avalynę ar būti basas.
Ligos atkryčio
dažnis
Tik praėjusi liga pasikartoja
80% šleivapėdžių,
nenešiojusių įtvarų. Tik 6%
nešiojančių įtvarus šleivapėdžių
suserga atkryčiu. Jei
liga pasikartoja, pėdos vėl
tiesinamos, nešiojami įtvarai
ir tik kai kada reikia operuoti
(sausgyslės transpozicija).
Taigi taikant šią metodiką,
tik 5–11% ligonių
reikia operacijos. Tuo tarpu
kiti konservatyvūs metodai
veiksmingi tik 11–58%,
operacijos prireikia 42–89%
šleivapėdžių.
2004 m. Kaune įvyko
Lietuvos vaikų ortopedų
traumatologų Ponseti kursai,
kuriuose paskaitas skaitė ir
praktinius užsiėmimus vedė
šio metodo pradininkas Vokietijoje
gyd. M. Sinclairas.
Šiuo metu šleivapėdystė pagal
Ponseti metodiką gydoma
ir Kaune. ▲
Sveikata2.indd 20 2005.02.18 10:18:13