PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2 pav. Streso sukeltas prieðlaikinis senëjimas (pieðë Laura Slavinskaitë)<br />
Làsteliø senëjimas uþkerta<br />
kelià vëþiui<br />
Làsteliø gyvavimui bûdinga ne tik þûtis,<br />
bet ir senëjimas (anglø k. senescence).<br />
Šá reiškiná 1961 m. pirmà kartà apraðë<br />
Hayflickas. Já galima stebëti ilgai<br />
auginant làsteliø kultûras (replikacinis<br />
senëjimas) arba làsteles veikiant tam<br />
tikru bûdu (streso sukeltas priešlaikinis<br />
senëjimas (SSPS)) (2 pav.). Replikacinis<br />
senëjimas vyksta trumpëjant<br />
chromosomø galams – telomerams. Telomerai<br />
trumpëja kiekvieno làstelës dalijimosi<br />
metu dël DNR replikacijos<br />
ypatumø. Tam tikri baltymai sutrumpëjusius<br />
telomerus „supranta“ kaip<br />
DNR paþaidas ir sukelia vyksmus, dël<br />
kuriø làsteliø dalijimasis lëtëja, kol visai<br />
sustoja (kai kuriø làsteliø kultûrose<br />
tai ávyksta maþdaug po 50 pasidalijimø).<br />
Senëjant pakinta ir làsteliø sandara:<br />
jos padidëja, suplokðtëja, jose padaugëja<br />
lizosomø. Tokios làstelës gali<br />
gyvuoti dar ilgai. Replikacinio senëjimo<br />
nepatiria embrioninës kamieninës<br />
làstelës ir daugelis navikiniø làsteliø.<br />
Jos ekspresuoja specialø fermentà – telomerazæ,<br />
– kurio dëka telomerai netrumpëja.<br />
Yra nustatyta, jog pelytëms,<br />
kuriø làstelëse negali vykti senëjimo<br />
programa, gana ankstyvame amþiuje iðsivysto<br />
vëþys.<br />
14<br />
Fotodinaminio poveikio<br />
sukelta làsteliø þûtis<br />
<strong>Vilniaus</strong> universiteto Gamtos mokslø<br />
fakulteto Biochemijos ir biofizikos<br />
katedroje, Làstelës biochemijos laboratorijoje,<br />
tiriama fotodinaminio poveikio<br />
sukelta làsteliø þûtis làsteliø kultûrose.<br />
Ðia tematika susidomëta neatsitiktinai.<br />
Tiriant prieðvëþinës fotodinaminës<br />
terapijos poveiká vëþiniø làsteliø<br />
kultûrai susidurta su ávairiais làsteliø<br />
þûties pavidalais.<br />
Fotodinaminio poveikio metu apšvitinus<br />
fotovaistà tam tikro bangos ilgio<br />
šviesa, susidaro aktyvios deguonies formos,<br />
paþeidþianèios làstelës baltymus,<br />
lipidus, nukleorûgðtis ir sukelianèios<br />
làsteliø þûtá. Fotovaistas sukelia paþaidas<br />
ten, kur jis susitelkia. Taigi skirtingose<br />
làstelës vietose susitelkiantys fotovaistai<br />
paþeis skirtingas làstelës<br />
struktûras. Buvo tirta fotovaistø, kurie<br />
telkiasi làstelës membranose, lizosomose<br />
ar mitochondrijose, sukeltos làsteliø<br />
þûties keliai. Ypatingà dëmesys<br />
skirtas mitochondrijoms, mat jose susitelkiantys<br />
fotovaistai yra vieni iš<br />
veiksmingiausiø, be to, šios organelës<br />
ypatingai svarbios apoptozei.<br />
Ádomiø rezultatø gavome panaudojæ<br />
fotovaistà, kuris dël savo savybiø<br />
ypaè atrankiai telkiasi mitochondrijø<br />
uþpilde. Làsteliø gyvybingumui sumaþëjus<br />
perpus, nematëme þûstanèiø làsteliø.<br />
Paveiktos làstelës lyg „sustojo“,<br />
nebesidaugino. Spëjome, jog dël ðio<br />
poveikio làstelëse galëjo prasidëti streso<br />
sukeltas priešlaikinis senëjimas<br />
(SSPS), taèiau to árodyti nepavyko. Stebëjome<br />
padidëjusià làstelës ciklo fermentø<br />
slopiklio p21 raiškà, todël manome,<br />
jog làsteliø dalijimasis sustojo<br />
dël làsteliø ciklo arešto.<br />
Ádomu tai, jog padidinus švitinimo<br />
dozæ, làstelës pradëjo intensyviai þûti<br />
apoptozës keliu. Matyt, maþesnë švitinimo<br />
dozë nepaþeidþia làsteliø membranø<br />
ir dël to nekyla apoptozë. Tuo tarpu<br />
didesnë švitinimo dozë suardo išorinæ<br />
mitochondrijø membranà, á citozolá<br />
patenka molekulës, kurios gali sudaryti<br />
apoptosomà ir „vidiniu keliu“ sukelti<br />
apoptozinæ làsteliø þûtá.<br />
Làsteliø þûties disbalansas yra daugelio<br />
paplitusiø ligø prieþastis. Todël ir<br />
làsteliø þûties vyksmai yra intensyviai<br />
tiriama làstelës biologijos šaka. Mokslininkai<br />
tikisi, kad paþinæ ðá procesà gebës<br />
já valdyti.<br />
Làsteliø mitochondrijose lokalizuotas<br />
fotovaizdas<br />
Biochemijos<br />
ir biofizikos<br />
katedra<br />
Biochemijos ir biofizikos katedra<br />
– didþiausia Gamtos mokslø fakulteto<br />
ir viso <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
katedra, kurioje dirba 48 pedagogai,<br />
mokslininkai ir specialistai. Katedra<br />
kuruoja biochemijos bakalauro<br />
ir magistrantûros studijas (kartu<br />
su Chemijos fakultetu), biochemijos<br />
doktorantûros studijas (kartu su<br />
Biochemijos ir Biotechnologijos<br />
institutais), biofizikos bakalauro,<br />
magistrantûros ir doktorantûros<br />
studijas (pastarøjø dviejø pakopø –<br />
kartu su Fizikos fakultetu) bei neurobiologijos<br />
magistrantûros studijas.<br />
Bendradarbiaudami su Lietu-<br />
vos ir uþsienio partneriais, biochemikai<br />
atlieka mokslinius tyrimus<br />
molekulinës biologijos, làsteliø biochemijos,<br />
membranø biochemijos ir<br />
aplinkos biochemijos srityse, o biofizikai<br />
tiria bioinformacines ir elgsenos<br />
sistemas. Biochemijos ir biofizikos<br />
katedra kartu su Fizikos fakulteto<br />
Kvantinës elektronikos katedra<br />
ir Lazeriniø tyrimø centru sudaro<br />
pavyzdiná mokslo centrà, kuris<br />
yra gavæs UNESCO ir Europos<br />
Komisijos paramà.
Change language