PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
1664 m. <strong>Vilniaus</strong> miesto<br />
knygriðiø cecho vyresnieji kreipësi<br />
á tuo metu Vilniuje buvusá<br />
karaliø Jonà Kazimierà ir<br />
praðë apsaugoti cecho narius<br />
nuo visokiø neteisybiø, kurias<br />
jie esà patiria mieste. Iðklausæs<br />
knygriðiø nusiskundimø,<br />
Jonas Kazimieras 1664 m.<br />
birþelio 8 d. pasiraðë naujà<br />
privilegijà ir potvarká – kaip<br />
Vilniuje knygriðiø cechas turi<br />
veikti ir kaip jo nariai turi<br />
elgtis.<br />
Remdamiesi privilegijos<br />
10 straipsniu, knygriðiø cecho vyresnieji<br />
papraðë <strong>Vilniaus</strong> magistratà apsaugoti<br />
jø interesus, ávesti ceche tvarkà.<br />
1665 m. sausio 28 d. <strong>Vilniaus</strong> miesto<br />
burmistrai ir tarëjai patvirtino<br />
knygriðiø cecho statutà. Statuto punktai<br />
nuraðyti ið Krokuvos knygriðiø cechui<br />
duotos privilegijos, o ši buvo nuraðyta<br />
nuo Vokietijos miestø knygriðiø<br />
cechø statutø. Naujajame 1664 m.<br />
<strong>Vilniaus</strong> knygriðiø cecho statute minimi<br />
ir futliarininkai, kuriems skirti<br />
kai kurie statuto straipsniai. Bendras<br />
ðiø amatininkø cechas vadinamas <strong>Vilniaus</strong><br />
knygriðiø ir futliarininkø cechu.<br />
<strong>Vilniaus</strong> knygriðiai<br />
nenusileido Vakarø<br />
Europos meistrams<br />
Lietuvos bibliotekose saugoma<br />
tûkstanèiai XV–XVII a. knygø, kuriø<br />
dauguma buvo áriðta Lietuvoje<br />
(nustatyta, jog dalá garsiosios Lietuvos<br />
didþiojo kunigaikðèio Þygimanto<br />
Augusto bibliotekos knygø áriðo <strong>Vilniaus</strong><br />
knygriðiai).<br />
Tai prabangios<br />
baþnytiniø apeigø<br />
knygos, iðtaigingi<br />
foliantai, kuriø<br />
apdarai – oda aptrauktos<br />
lentos su<br />
inkrustacijomis,<br />
papuoðtos metalo<br />
kampais ir sagtimis<br />
arba áspaustu<br />
odoje ornamentu,<br />
– rodo <strong>Vilniaus</strong><br />
auksakaliø<br />
ir knygriðiø meistriðkumà,<br />
në kiek ne maþesná uþ Vakarø<br />
Europos meistrø.<br />
XVIII a. knygriðiø cecho veikla nutrûksta.<br />
Sunku visiems, nes kraðtas,<br />
o ypaè Vilnius, ne kartà buvo<br />
nusiaubtas karø ir stichiniø nelaimiø.<br />
Po treèiojo padalijimo (1795 m.), þlugus<br />
Abiejø Tautø valstybei, Lietuva<br />
buvo ájungta á Rusijos imperijà. Netrukus<br />
èia ásigaliojo Rusijos ástatymai,<br />
o 1794 metais, dar iki oficialaus padalijimo,<br />
Vilniuje buvo ávesta caro kariuomenës<br />
cenzûra, kuri tiesiogiai<br />
veikë ir reguliavo spaustuviø ir knygø<br />
leidybos reikalus.<br />
Lietuvos knygriðiai<br />
mokësi Europoje<br />
XIX a. knygø áriðimas rankomis buvo<br />
pamirðtas, nes knygas pradëta áriðinëti<br />
maðinomis spaustuvëse. Meniðkai<br />
buvo áriðamos tik uþsakomos reprezentacinës<br />
knygos. XIX–XX a.<br />
pradþios laikotarpis dar maþai tyrinëtas,<br />
todël þiniø apie meninæ knygriðystæ<br />
nëra daug.<br />
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ,<br />
o Lenkijai okupavus Vil-<br />
niaus kraðtà, valstybinis<br />
ir kultûrinis gyvenimas<br />
persikëlë á<br />
Kaunà. Jaunai Lietuvos<br />
valstybei reikëjo<br />
kvalifikuotø tarnautojø.<br />
Tarpininkaujant<br />
Ðvietimo ministerijai<br />
Lietuvos jaunimas buvo<br />
siunèiamas mokytis<br />
á Europos ðalis. Tokiu<br />
bûdu 1934 m. Tadas<br />
Lomsargis (1905–<br />
1942) – pirmasis lietuviø<br />
meninës knygriðystës<br />
profesionalas – iðvyko<br />
á Prahos valstybinæ grafikos mokyklà<br />
mokytis knygriðystës ir meninio<br />
knygos áriðimo. Prahos knygriðiø mokykla,<br />
kuri buvo veikiama prancûziðkosios<br />
art deco mados, suformavo<br />
T. Lomsargio knygriðybos stiliø. Odiniai<br />
jo knygø áriðimai – beveik chrestomatinis<br />
art deco pavyzdys. T. Lomsargis<br />
iðtobulino odos ir popieriaus<br />
meninio dekoravimo, inkrustavimo<br />
bûdus, knygø apdaro medþiagø technologijà;<br />
áriðimams naudojo spalvø ir<br />
ðrifto kompozicijas ið odos, lakðtinio<br />
aukso, ðilko, popieriaus. Moderniai ir<br />
skoningai projektavo knygas, derino<br />
áriðimo meninæ iðvaizdà pagal turiná,<br />
þanrà, paskirtá ávairioms skaitytojø<br />
grupëms. Ðalia T. Lomsargio minëtinas<br />
ir knygriðys Kazys Lukoðevièius.<br />
1936 m. rudená gavæs Klaipëdos „Ryto“<br />
bendrovës stipendijà, jis studijavo<br />
Vokietijoje – Miunchene lankë Vokietijos<br />
spaustuvininkø meistrø mokyklà.<br />
31
Change language