PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kos ir Ðvedijos. Po Zigmanto Vazos mirties<br />
Lietuvà ir Lenkijà valdë jo vyriausias<br />
sûnus Vladislovas Vaza (1632–1648).<br />
Šiam mirus Lenkijos ir Lietuvos karaliumi<br />
buvo iðrinktas jo brolis Jonas Kazimieras.<br />
Iðvargintas begaliniø karø ir bajorø<br />
savivalës, 1668 m. Jonas Kazimieras atsisakë<br />
sosto ir iðvyko á Prancûzijà, tuo baigdamas<br />
Vazø dinastijos valdymà Lietuvoje.<br />
Ðvedijoje Vazø valdymas tæsësi iki 1654<br />
metø, kai karalienë Kristina ið Vazø giminës<br />
atsisakë sosto ir perëjo á katalikø tikëjimà.<br />
Karaliø Vazø autografø kolekcija muziejuje<br />
ypaè gausi: jà sudaro 4 Zigmanto<br />
Vazos, 3 Vladislovo Vazos ir 4 Jono Kazimiero<br />
Vazos autentiðki paraðai. Ið jø iðsiskiria<br />
Zigmanto Vazos privilegija, patvirtinanti<br />
Hermano Foko naðlei feodo teises<br />
á Rezeknës valdas Vidþemëje (Latvija).<br />
Privilegija raðyta 1592 m. spalio 9 d. Vilniuje,<br />
lotynø kalba ant pergamento, patvirtinta<br />
autentiðku karaliaus paraðu, LDK<br />
antspaudu ir karaliaus sekretoriaus, notaro<br />
Jeronimo Valavièiaus bei LDK kanclerio<br />
Leono Sapiegos paraðais su dviem<br />
vaðkiniais antspaudais. Karaliaus parašas<br />
„Sigismundus Rex“ iðsiskiria aiðkia, kaligrafiðka<br />
raðysena. Karaliaus Zigmanto Vazos<br />
vyriausiojo sûnaus Vladislovo Vazos<br />
paraðas „Vladislaus Rex“ jau nepasiþymi<br />
tokia preciziškai kaligrafiška rašysena, o<br />
jo brolis Jonas Kazimieras Vaza pasirašydavo<br />
lenkiškai: „Jan Kazimierz Krol“.<br />
Muziejuje saugomas ir trumpai karaliavusio<br />
Mykolo Kaributo Višnioveckio autografas:<br />
„Michaù Krol“. Tai Jonui Dubilevskiui<br />
duota privilegija, suteikianti teisæ<br />
valdyti Cholmico dvarà, esantá Minsko<br />
vaivadijoje. Rašyta Krokuvoje 1669 m.<br />
spalio 29 d. lenkø kalba.<br />
Muziejus turi du þymaus karvedþio,<br />
Chotino (1673 m.) ir Vienos (1683 m.)<br />
mûðiø laimëtojo karaliaus Jono Sobieskio<br />
autografus: „Jan Krol“. Vienà ið jø 1692<br />
metais Vilniuje karalius paliko dvikalbëje<br />
ant pergamento raðytoje privilegijoje,<br />
atleidþianèioje <strong>Vilniaus</strong> burmistrà nuo<br />
muitø mokesèio visoje Lietuvos Didþiosios<br />
Kunigaikðtystës teritorijoje.<br />
1697–1763 metais (su pertrauka 1704–1708<br />
metais) Lietuvà valdë Saksø dinastija. Jos pradininkas<br />
Lietuvoje – Saksonijos kurfiurstas<br />
Fridrichas Augustas II ið Vetinø giminës, pramintas<br />
Stipriuoju dël nepaprastai didelës fizinës<br />
galios. Nuo 1733 m. Lietuvà valdë jo sûnus<br />
Fridrichas Augustas III. Ir tëvas, ir sûnus<br />
pasiraðydavo vienodai: „Augustus Rex“. Muziejuje<br />
yra du Augusto II ir trys Augusto III<br />
autografai.<br />
Muziejaus Lietuvos valdovø autografø kolekcijà<br />
baigia trys paskutiniojo Lietuvos ir<br />
Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio<br />
paraðai: „Stanisùw August Krol“. Ið jø<br />
du karaliaus univeralai raðyti ranka, lenkø kalba,<br />
o tretysis – jau spausdintas, bet taip pat su<br />
autentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspaudu.<br />
Visus Lietuvos valdovø autografus kruopðèiai<br />
restauravo VUB restauratoriai.<br />
Karaliaus Þygimanto Augusto privilegija su karaliaus paraðu<br />
„Sigismundus Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Vilnius, 1545.<br />
Privilegija su karaliaus<br />
Zigmanto III Vazos ir LDK kanclerio<br />
J. Valavièiaus paraðais.<br />
Pergamentas. Vilnius, 1592. X. 9.<br />
Karaliaus Þygimanto Senojo teisminis<br />
sprendimas su karaliaus paraðu<br />
„Sigismundus Rex“ ir LDK antspaudu.<br />
Popierius. Krokuva, 1523 m. liepos 3 d.<br />
Karaliaus Stepono Batoro teisminis<br />
sprendimas su karaliaus paraðu<br />
„Stepanus Rex“ ir LDK antspaudu.<br />
Popierius. Gardinas, 1582 m. liepos 6 d.<br />
37
Change language