10.06.2013 Views

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Kaune ketvirtojo deðimtmeèio pabaigoje<br />

buvo apie 30 individualiai dirbanèiø<br />

knygriðiø ir kelios didesnës<br />

knygriðyklos. Tuo metu amatininkai<br />

knygas áriðinëjo mokykliniø vadovëliø<br />

pavyzdþiu, kad tvirèiau laikytøsi ir<br />

lapai nebyrëtø. Net ir puoðniausi, dovanoms<br />

skirti áriðimai meniðkumu nepasiþymëjo.<br />

Nors neturëjo geros technikos,<br />

darbo jiems netrûko, nes leidiniai,<br />

net ir prabangûs, ið Lietuvos<br />

spaustuviø plaukë su nepatvariais popieriniais<br />

virðeliais, tik sulankstytais,<br />

bet neapipjautais, prastai susiûtais<br />

lankais ar sukabintais viela, greitai atsiklijuojanèiomis<br />

nugarëlëmis. Knygos<br />

áriðimas pamaþu tapo vis reikðmingesne<br />

lietuviðkø leidiniø kultûros<br />

dalimi, atsirado naujoviðki faktûros<br />

bandymai: raðtuota pilka ir spalvota<br />

drobë, áriðimas „á ðiaudelius“. Dailininkai<br />

grafikai (Jonas Juozas Burba<br />

ir kt.) taip pat buvo kvieèiami kurti<br />

knygø áriðimo projektus. Karas ir<br />

vokieèiø okupacija privertë ðá darbà<br />

baigti. Kauno sunkiøjø darbø kalëjime<br />

1942 m. þuvus T. Lomsargiui, neþinia<br />

kaip susiklosèius K. Lukoðevièiaus<br />

likimui (jo darbai taip pat neiðliko),<br />

profesionali meninës knygriðystës<br />

tradicija sunyksta.<br />

Apie 1950 metus dailiàjà knygriðystæ<br />

atgaivina kitø specialybiø menininkai,<br />

taèiau labai siauroje srityje. Didelá<br />

vaidmená èia suvaidino Kauno<br />

„Dailës“ kombinato odos gaminiø<br />

ateljë vadovas Voldemaras Manomaitis.<br />

1953 m. dailininkas lankësi Estijos<br />

odos dirbtuvëse. Jis pasikvietë ið<br />

Talino specialistà konsultuoti Lietuvos<br />

odininkus. Taip buvo patobulinti<br />

odos dekoravimo bûdai. 1958 m. pa-<br />

32<br />

Po nuosmukio –<br />

vël atradimai<br />

gal V. Manomaièio<br />

etalonus pagaminti dirbiniai<br />

tarptautinëje parodoje<br />

Briuselyje pelnë<br />

aukso medalá. Taèiau<br />

meninës knygriðystës padëtis<br />

nepakito, nes menininkø<br />

veikla apsiribojo<br />

daugiausia suvenyrø gamyba.<br />

Ávairiose parodose<br />

ðalia galanterinës paskirties<br />

odos dirbiniø buvo<br />

eksponuojamos knygos,<br />

susiûtos ið tuðèiø baltø<br />

lapø, uþraðø knygelës.<br />

Pokario metais Sovietø<br />

Sàjungoje meninio odos apdirbimo<br />

specialistus rengë vienintelis<br />

Talino dailës institutas. Pirmieji Lietuvos<br />

menininkai Estijos institutà baigë<br />

7-ojo deðimtmeèio pradþioje. Ðiandien<br />

jie priklauso vyresniajai dailininkø<br />

kartai, atkûrusiai meninës odos<br />

tradicijas. Kauno ir <strong>Vilniaus</strong> „Dailës“<br />

kombinatuose buvo kuriami ir gaminami<br />

dailiosios odos dirbiniai – sveèiø<br />

knygos, fotoalbumai, uþraðø knygelës,<br />

dokumentø aplankai ir kt.<br />

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,<br />

pradëjus veikti laisvai rinkai, steigësi<br />

privaèios kûrybinës studijos. Lietuvos<br />

dailininkai vël atranda knygà ir<br />

jos tekstà. Kurti ir eksponuoti savo<br />

darbus pradeda Zita Kreivytë, Rimantas<br />

Dûda, Auðra Petroðkienë,<br />

Dalia Marija Ðaulauskaitë, Ramutë<br />

Toliuðytë, Þymantë Þindulienë ir ki.<br />

Meninës knygriðybos esmë yra ta,<br />

kad menininkas ima neáriðtus knygos<br />

lapus, juos lanksto, siuva, karpo, daro<br />

jai virðelá – odiná, mediná ar aptrauktà<br />

medþiaga. Knygos áriðimas,<br />

kaip ir kiekvienas meno kûrinys, atspindi<br />

savo epochà, vietà, to laiko stiliø<br />

bei madà. Knygos virðelis turi atspindëti<br />

ar papildyti knygos turiná.<br />

Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai<br />

ir meniðkai áriðta knyga,<br />

kaip individualumo ir kûrybiðkumo<br />

iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.<br />

Amato mokosi vieni ið kitø<br />

1991 m. dailininkø grafikø Lino<br />

Jablonskio, Kæstuèio Grigaliûno,<br />

Mindaugo Navako, Kæstuèio Vasiliûno<br />

iniciatyva buvo surengta pirmoji<br />

„Dailininko knygos“ paroda, kurioje<br />

atsispindëjo kûrëjo netradicinis poþiûris<br />

á knygos formà, naudojamas<br />

medþiagas, tekstà bei iliustracijas. Tai<br />

buvo postûmis knygriðiams restauratoriams,<br />

dailininkams, studijavusiems<br />

knygriðystæ Taline, priminti visuomenei<br />

meninës knygriðystës tradicijas<br />

Lietuvoje. „Baltø lankø“ leidykla<br />

1997 m. birþelio mën. eksponavo per<br />

beveik 5 metus leidyklos iðleistas knygas.<br />

Taip pat vyko meninio knygø áriðimo<br />

paroda konkursas (pasak prof.<br />

Domo Kauno, nuo prieðkario laikø<br />

Lietuvoje panaðaus konkurso nebuvo),<br />

kurio tikslas – skatinti knygos<br />

kultûrà Lietuvoje. Norà dalyvauti pareiðkë<br />

knygø restauratoriai ið bibliotekø,<br />

o ne dailininkai, kaip buvo tikëtasi.<br />

Konkurso metu paaiðkëjo, kad<br />

knygriðystës tradicijos Lietuvoje dar<br />

gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø<br />

þmonës iðmoksta vienas ið kito.<br />

Nuo 1999 m. Lietuvoje rengiami<br />

tarptautiniai meninës odos simpoziumai<br />

„Knyga“ (organizatorë Auðra<br />

Petroðkienë), kuriø tikslas – suburti<br />

visus meninio knygos áriðimo þanrà<br />

puoselëjanèius Lietuvos dailininkus<br />

odininkus, nes knygos áriðimas – viena<br />

ið pagrindiniø meninio odos apdirbimo<br />

srièiø. Taèiau tik keletas ið jø domisi<br />

profesionalia knygriðyste.<br />

Knygriðiai restauratoriai<br />

ásteigë savo organizacijà<br />

Knygriðiø restauratoriø darbo specifika<br />

bei meninë veikla paskatino<br />

profesionalius restauratorius ir bendraminèius<br />

menininkus vienytis – taip<br />

neleisti sunykti knygriðystës amatui.<br />

2003 m. geguþës 22 d. vienuolika knygos<br />

restauratoriø: iš <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

bibliotekos – Cezaris Poliakevièius,<br />

Jonas Daunoravièius, Rimas<br />

Supranavièius, Sigitas Tamulis; iš Lietuvos<br />

mokslø akademijos bibliotekos<br />

– Laima Burneikienë, Graþina Smaliukienë,<br />

Edita Kerðulytë, Tatjana Belokurskaja<br />

ir Lietuvos nacionalinës<br />

Martyno Maþvydo bibliotekos – Auðra<br />

Vaitiekûnaitë, Raimunda Vasiliauskienë,<br />

Elona Marija Loþytë bei<br />

du dailininkai odininkai: Rimas Dûda<br />

ir Ferdinandas Saladþius ásteigë<br />

<strong>Vilniaus</strong> knygriðiø gildijà. Tai senas<br />

knygriðystës tradicijas Lietuvoje tæsianti<br />

visuomeninë organizacija. Gildijai<br />

rûpi ne tik formali knygos apdaila,<br />

bet ir áriðimo konstrukcija; siekiama<br />

vël sujungti amatà, meistriðkumà<br />

ir menà, plëtoti knygriðystæ. Ákur-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!