PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kaune ketvirtojo deðimtmeèio pabaigoje<br />
buvo apie 30 individualiai dirbanèiø<br />
knygriðiø ir kelios didesnës<br />
knygriðyklos. Tuo metu amatininkai<br />
knygas áriðinëjo mokykliniø vadovëliø<br />
pavyzdþiu, kad tvirèiau laikytøsi ir<br />
lapai nebyrëtø. Net ir puoðniausi, dovanoms<br />
skirti áriðimai meniðkumu nepasiþymëjo.<br />
Nors neturëjo geros technikos,<br />
darbo jiems netrûko, nes leidiniai,<br />
net ir prabangûs, ið Lietuvos<br />
spaustuviø plaukë su nepatvariais popieriniais<br />
virðeliais, tik sulankstytais,<br />
bet neapipjautais, prastai susiûtais<br />
lankais ar sukabintais viela, greitai atsiklijuojanèiomis<br />
nugarëlëmis. Knygos<br />
áriðimas pamaþu tapo vis reikðmingesne<br />
lietuviðkø leidiniø kultûros<br />
dalimi, atsirado naujoviðki faktûros<br />
bandymai: raðtuota pilka ir spalvota<br />
drobë, áriðimas „á ðiaudelius“. Dailininkai<br />
grafikai (Jonas Juozas Burba<br />
ir kt.) taip pat buvo kvieèiami kurti<br />
knygø áriðimo projektus. Karas ir<br />
vokieèiø okupacija privertë ðá darbà<br />
baigti. Kauno sunkiøjø darbø kalëjime<br />
1942 m. þuvus T. Lomsargiui, neþinia<br />
kaip susiklosèius K. Lukoðevièiaus<br />
likimui (jo darbai taip pat neiðliko),<br />
profesionali meninës knygriðystës<br />
tradicija sunyksta.<br />
Apie 1950 metus dailiàjà knygriðystæ<br />
atgaivina kitø specialybiø menininkai,<br />
taèiau labai siauroje srityje. Didelá<br />
vaidmená èia suvaidino Kauno<br />
„Dailës“ kombinato odos gaminiø<br />
ateljë vadovas Voldemaras Manomaitis.<br />
1953 m. dailininkas lankësi Estijos<br />
odos dirbtuvëse. Jis pasikvietë ið<br />
Talino specialistà konsultuoti Lietuvos<br />
odininkus. Taip buvo patobulinti<br />
odos dekoravimo bûdai. 1958 m. pa-<br />
32<br />
Po nuosmukio –<br />
vël atradimai<br />
gal V. Manomaièio<br />
etalonus pagaminti dirbiniai<br />
tarptautinëje parodoje<br />
Briuselyje pelnë<br />
aukso medalá. Taèiau<br />
meninës knygriðystës padëtis<br />
nepakito, nes menininkø<br />
veikla apsiribojo<br />
daugiausia suvenyrø gamyba.<br />
Ávairiose parodose<br />
ðalia galanterinës paskirties<br />
odos dirbiniø buvo<br />
eksponuojamos knygos,<br />
susiûtos ið tuðèiø baltø<br />
lapø, uþraðø knygelës.<br />
Pokario metais Sovietø<br />
Sàjungoje meninio odos apdirbimo<br />
specialistus rengë vienintelis<br />
Talino dailës institutas. Pirmieji Lietuvos<br />
menininkai Estijos institutà baigë<br />
7-ojo deðimtmeèio pradþioje. Ðiandien<br />
jie priklauso vyresniajai dailininkø<br />
kartai, atkûrusiai meninës odos<br />
tradicijas. Kauno ir <strong>Vilniaus</strong> „Dailës“<br />
kombinatuose buvo kuriami ir gaminami<br />
dailiosios odos dirbiniai – sveèiø<br />
knygos, fotoalbumai, uþraðø knygelës,<br />
dokumentø aplankai ir kt.<br />
Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,<br />
pradëjus veikti laisvai rinkai, steigësi<br />
privaèios kûrybinës studijos. Lietuvos<br />
dailininkai vël atranda knygà ir<br />
jos tekstà. Kurti ir eksponuoti savo<br />
darbus pradeda Zita Kreivytë, Rimantas<br />
Dûda, Auðra Petroðkienë,<br />
Dalia Marija Ðaulauskaitë, Ramutë<br />
Toliuðytë, Þymantë Þindulienë ir ki.<br />
Meninës knygriðybos esmë yra ta,<br />
kad menininkas ima neáriðtus knygos<br />
lapus, juos lanksto, siuva, karpo, daro<br />
jai virðelá – odiná, mediná ar aptrauktà<br />
medþiaga. Knygos áriðimas,<br />
kaip ir kiekvienas meno kûrinys, atspindi<br />
savo epochà, vietà, to laiko stiliø<br />
bei madà. Knygos virðelis turi atspindëti<br />
ar papildyti knygos turiná.<br />
Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai<br />
ir meniðkai áriðta knyga,<br />
kaip individualumo ir kûrybiðkumo<br />
iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.<br />
Amato mokosi vieni ið kitø<br />
1991 m. dailininkø grafikø Lino<br />
Jablonskio, Kæstuèio Grigaliûno,<br />
Mindaugo Navako, Kæstuèio Vasiliûno<br />
iniciatyva buvo surengta pirmoji<br />
„Dailininko knygos“ paroda, kurioje<br />
atsispindëjo kûrëjo netradicinis poþiûris<br />
á knygos formà, naudojamas<br />
medþiagas, tekstà bei iliustracijas. Tai<br />
buvo postûmis knygriðiams restauratoriams,<br />
dailininkams, studijavusiems<br />
knygriðystæ Taline, priminti visuomenei<br />
meninës knygriðystës tradicijas<br />
Lietuvoje. „Baltø lankø“ leidykla<br />
1997 m. birþelio mën. eksponavo per<br />
beveik 5 metus leidyklos iðleistas knygas.<br />
Taip pat vyko meninio knygø áriðimo<br />
paroda konkursas (pasak prof.<br />
Domo Kauno, nuo prieðkario laikø<br />
Lietuvoje panaðaus konkurso nebuvo),<br />
kurio tikslas – skatinti knygos<br />
kultûrà Lietuvoje. Norà dalyvauti pareiðkë<br />
knygø restauratoriai ið bibliotekø,<br />
o ne dailininkai, kaip buvo tikëtasi.<br />
Konkurso metu paaiðkëjo, kad<br />
knygriðystës tradicijos Lietuvoje dar<br />
gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø<br />
þmonës iðmoksta vienas ið kito.<br />
Nuo 1999 m. Lietuvoje rengiami<br />
tarptautiniai meninës odos simpoziumai<br />
„Knyga“ (organizatorë Auðra<br />
Petroðkienë), kuriø tikslas – suburti<br />
visus meninio knygos áriðimo þanrà<br />
puoselëjanèius Lietuvos dailininkus<br />
odininkus, nes knygos áriðimas – viena<br />
ið pagrindiniø meninio odos apdirbimo<br />
srièiø. Taèiau tik keletas ið jø domisi<br />
profesionalia knygriðyste.<br />
Knygriðiai restauratoriai<br />
ásteigë savo organizacijà<br />
Knygriðiø restauratoriø darbo specifika<br />
bei meninë veikla paskatino<br />
profesionalius restauratorius ir bendraminèius<br />
menininkus vienytis – taip<br />
neleisti sunykti knygriðystës amatui.<br />
2003 m. geguþës 22 d. vienuolika knygos<br />
restauratoriø: iš <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
bibliotekos – Cezaris Poliakevièius,<br />
Jonas Daunoravièius, Rimas<br />
Supranavièius, Sigitas Tamulis; iš Lietuvos<br />
mokslø akademijos bibliotekos<br />
– Laima Burneikienë, Graþina Smaliukienë,<br />
Edita Kerðulytë, Tatjana Belokurskaja<br />
ir Lietuvos nacionalinës<br />
Martyno Maþvydo bibliotekos – Auðra<br />
Vaitiekûnaitë, Raimunda Vasiliauskienë,<br />
Elona Marija Loþytë bei<br />
du dailininkai odininkai: Rimas Dûda<br />
ir Ferdinandas Saladþius ásteigë<br />
<strong>Vilniaus</strong> knygriðiø gildijà. Tai senas<br />
knygriðystës tradicijas Lietuvoje tæsianti<br />
visuomeninë organizacija. Gildijai<br />
rûpi ne tik formali knygos apdaila,<br />
bet ir áriðimo konstrukcija; siekiama<br />
vël sujungti amatà, meistriðkumà<br />
ir menà, plëtoti knygriðystæ. Ákur-