10.06.2013 Views

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

naujos knygos<br />

Vytautas Valiukënas,<br />

Pranas Juozas Þilinskas.<br />

Penkiakalbis aiðkinamasis<br />

metrologijos terminø þodynas.<br />

Vilnius, Mokslo ir enciklopedijø<br />

leidybos institutas, 2006<br />

Þodyne abëcëlës tvarka pateikiama<br />

7780 su matavimais ir bandymais<br />

susijusiø lietuviškø terminø,<br />

jø atitikmenys anglø, prancûzø,<br />

vokieèiø ir rusø kalbomis ir<br />

trumpos apibrëþtys. Prieduose<br />

pateiktos daþniausiai pasitaikanèios<br />

metrologijoje vartojamos santrumpos,<br />

SI matavimo vienetai ir jø vartojimo<br />

rekomendacijos, dydþiø ir jø matavimo<br />

vienetø simboliai, pagrindiniø konstantø<br />

vertës, nemetriniai JAV ir Didþiosios Britanijos<br />

matavimo vienetai, nemetriniai<br />

Lietuvoje vartoti matavimo vienetai.<br />

Filosofija, psichologija, sociologija<br />

42<br />

Slavoj Þiþek.<br />

Viskas, kà norëjote suþinoti<br />

apie Þiþekà, bet nedrásote<br />

paklausti Lacano.<br />

Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos<br />

leidykla, 2005<br />

Vieno garsiausiø ir kontroversiðkiausiø<br />

ðiuolaikiniø filosofø,<br />

daranèio didelæ átakà Europos<br />

humanitariniø mokslø<br />

tradicijai, darbø rinktinë. Ðie<br />

darbai savotiðkai ákûnija vienà<br />

ið kebliausiø ðiuolaikinës filosofijos<br />

problemø – filosofijos savivokos<br />

problemà. Kas yra filosofija, kas yra jos<br />

objektas, kà ji gali pasakyti, ar apskritai<br />

jos kam nors dar reikia? Ar filosofija dar<br />

tebëra kaip tokia, ar ji nëra iðsisklaidþiusi<br />

kognityviniuose moksluose ir kultûros<br />

teorijoje, sociologijoje ir ideologijos kritikoje?<br />

Hannah Arendt.<br />

Þmogaus bûklë.<br />

Vilnius, „Margi raštai“, 2005<br />

Karaliauèiuje gimusi vokieèiø<br />

ir amerikieèiø autorë, analizuodama<br />

ðiuolaikinës þmonijos<br />

bûklæ, klausia, kà reiðkia bûti<br />

þmogumi, kaip turëtume gyventi,<br />

kaip màstymas siejasi su veiksmais,<br />

kokia ateitis laukia modernybës?<br />

H. Arendt skiria du gyvenimo<br />

bûdus: vita contemplativa bei vita<br />

activa, ir pagrindiná dëmesá skiria antrajam.<br />

Þmogiðkàjà veiklà Arendt skirsto á<br />

darbà (work), darymà (labor) ir veiksmà<br />

(action), kuriø kiekviena yra virðesnë uþ<br />

pirmesniàjà. Autorë bando ávardyti prieþastis,<br />

kodël modernybëje stinga gyvenimo<br />

prasmës.<br />

Audronë Þukauskaitë.<br />

Anamorfozës: nepamatinës<br />

filosofijos problemos.<br />

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005<br />

Knyga supaþindina su<br />

svarbiausiais ðiuolaikinës filosofijos<br />

klausimais, neiðsprendþiamomis„postmodernaus<br />

proto antinomijomis“.<br />

Autorë nesiekia referuoti<br />

ar nuosekliai apraðyti<br />

ðiuolaikinës filosofijos konteksto, veikiau<br />

nusako tam tikrus probleminius mazgus,<br />

apibrëþia ribines situacijas, kurias ávardija<br />

„anamorfozës“ metafora. Vakarø teorinës<br />

koncepcijos susiejamos su Lietuvos<br />

socialiniu bei kultûriniu kontekstu, kasdienës<br />

patirties situacijomis. Knygos autorës<br />

gebëjimas neapsiriboti vien teoretizavimu<br />

ir priartinti filosofiná tekstà prie<br />

meno kûriniø laikytinas vienu ið ryðkiausiø<br />

bei vertingiausiø jos màstymo stiliaus<br />

bruoþø.<br />

Richard Richard Richard Appignanesi, Appignanesi, Oscar Oscar Zarate. Zarate.<br />

Zarate.<br />

Susipaþinkite: Freudas.<br />

Vilnius, „Vaga“, 2005<br />

Knygoje glaustai perteikiamos<br />

svarbiausios austrø psichologo<br />

ir psichiatro S. Freudo<br />

(1856–1939) teorijos, kuriø<br />

átaigà sustiprina, savotiðkai jas<br />

sudabartina taiklûs pieðiniai.<br />

„Susipaþinkite: Freudas“ – komikso stiliumi<br />

nuðviesti psichoanalizës tëvo gyvenimo<br />

ávykiai ir svarbiausios idëjos. Informatyvus,<br />

kiek ironiðkas tekstas ir taiklûs,<br />

áþûloki pieðiniai – ðio leidinio pasaulinës<br />

sëkmës formulë.<br />

Anthony Giddens.<br />

Sociologija.<br />

Kaunas, „Poligrafija ir informatika“,<br />

2005<br />

Solidus þymaus ðiuolaikinio sociologo<br />

A. Giddenso vadovëlis – neabejotinai viena<br />

geriausiø edukacinës srities priemoniø.<br />

Knyga perteikia visus pagrindinius ðios<br />

dalykinës srities pasiekimus: nagrinëjamos<br />

ávairios sociologijos idëjos, pateikiamos<br />

áþvalgiausios koncepcijos, apraðomi<br />

sociologijos sandaros komponentai,<br />

aptariamos klasikinës<br />

ir dabartinës sociologijos<br />

teorijos, iðlaikant pusiausvyrà<br />

tarp jø ir empirinës<br />

medþiagos.<br />

Kalbotyra, literatûros mokslai<br />

David Crystal.<br />

Kalbos mirtis.<br />

Vilnius, „Tyto alba“, 2005<br />

Vieno þymiausiø ðiuolaikinës<br />

kalbotyros specialistø D. Crystalo<br />

knygoje nuosekliai, iðsamiai<br />

aptariami nykstanèiø maþøjø<br />

kalbø klausimai: kaip nustatyti,<br />

kad kalbai gresia iðnykimo pavojus,<br />

kodël apskritai reikia rûpintis<br />

nykstanèiomis kalbomis,<br />

kokios yra jø mirties prieþastys<br />

ir kaip bei kiek ámanoma joms padëti.<br />

Knygoje iðkeliama „ekologinës kalbotyros“<br />

idëja: á kalbà ir á kultûrà siûloma<br />

þiûrëti kaip á viso natûraliojo pasaulio<br />

„ekosistemos“ dalá, lygiai taip pat reikalingà<br />

globos, apsaugos ir visuomenës dëmesio,<br />

kaip ir pasaulio vandenynai ar<br />

nykstantys gyvûnai.<br />

Walter alter Benjamin.<br />

Benjamin.<br />

Nušvitimai.<br />

Vilnius, „Vaga“, 2005<br />

Nors nuo literatûros kritiko,<br />

eseisto ir filosofo Walterio<br />

Benjamino mirties praëjo<br />

daugiau nei ðeðiasdeðimt metø,<br />

jo darbai iki ðiol yra humanitarø<br />

dëmesio centre.<br />

W. Benjamino vardas paprastai<br />

siejamas su vadinamàja<br />

Frankfurto mokykla, taèiau<br />

jo idëjos seniai perþengë ideologines ribas<br />

ir barjerus. Jo palikime tarsi didmiesèio<br />

kryþkelëje susitinka skirtingos istorinës,<br />

filosofinës, politinës idëjos, argumentai<br />

ir ávaizdþiai. Ðioje rinktinëje pateikiamos<br />

esë ir prozinës miniatiûros literatûros<br />

teorijos ir kritikos temomis.<br />

Algirdas Julius Greimas.<br />

Lietuviø mitologijos studijos.<br />

Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2005<br />

Algirdas Julius Greimas<br />

tyrinëjo lietuviø mitologijà<br />

remdamasis jo paties ásteigtos<br />

Paryþiaus semiotinës<br />

mokyklos principais. Mità<br />

jis laiko figûratyvine visuomenës<br />

ideologijos forma,<br />

pasakojimu, atsakanèiu á esminius<br />

þmogaus bûties klausimus.<br />

Knygoje perspausdinamos mitologinës<br />

studijos „Apie dievus ir þmones“<br />

(1979) ir „Tautos atminties beieðkant“<br />

(1990), pasakø ciklo apie bebaimá herojø<br />

semiotinë analizë (1970), rankraðtyje likæ<br />

Gedimino sapno ir mitinës Palemono<br />

giminës genealogijos tyrinëjimai, studija<br />

„Apie Nykðtukà ir Grigo ratus“, medþiaga<br />

lietuviø mitologijos þodynui.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!