PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
naujos knygos<br />
Vytautas Valiukënas,<br />
Pranas Juozas Þilinskas.<br />
Penkiakalbis aiðkinamasis<br />
metrologijos terminø þodynas.<br />
Vilnius, Mokslo ir enciklopedijø<br />
leidybos institutas, 2006<br />
Þodyne abëcëlës tvarka pateikiama<br />
7780 su matavimais ir bandymais<br />
susijusiø lietuviškø terminø,<br />
jø atitikmenys anglø, prancûzø,<br />
vokieèiø ir rusø kalbomis ir<br />
trumpos apibrëþtys. Prieduose<br />
pateiktos daþniausiai pasitaikanèios<br />
metrologijoje vartojamos santrumpos,<br />
SI matavimo vienetai ir jø vartojimo<br />
rekomendacijos, dydþiø ir jø matavimo<br />
vienetø simboliai, pagrindiniø konstantø<br />
vertës, nemetriniai JAV ir Didþiosios Britanijos<br />
matavimo vienetai, nemetriniai<br />
Lietuvoje vartoti matavimo vienetai.<br />
Filosofija, psichologija, sociologija<br />
42<br />
Slavoj Þiþek.<br />
Viskas, kà norëjote suþinoti<br />
apie Þiþekà, bet nedrásote<br />
paklausti Lacano.<br />
Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos<br />
leidykla, 2005<br />
Vieno garsiausiø ir kontroversiðkiausiø<br />
ðiuolaikiniø filosofø,<br />
daranèio didelæ átakà Europos<br />
humanitariniø mokslø<br />
tradicijai, darbø rinktinë. Ðie<br />
darbai savotiðkai ákûnija vienà<br />
ið kebliausiø ðiuolaikinës filosofijos<br />
problemø – filosofijos savivokos<br />
problemà. Kas yra filosofija, kas yra jos<br />
objektas, kà ji gali pasakyti, ar apskritai<br />
jos kam nors dar reikia? Ar filosofija dar<br />
tebëra kaip tokia, ar ji nëra iðsisklaidþiusi<br />
kognityviniuose moksluose ir kultûros<br />
teorijoje, sociologijoje ir ideologijos kritikoje?<br />
Hannah Arendt.<br />
Þmogaus bûklë.<br />
Vilnius, „Margi raštai“, 2005<br />
Karaliauèiuje gimusi vokieèiø<br />
ir amerikieèiø autorë, analizuodama<br />
ðiuolaikinës þmonijos<br />
bûklæ, klausia, kà reiðkia bûti<br />
þmogumi, kaip turëtume gyventi,<br />
kaip màstymas siejasi su veiksmais,<br />
kokia ateitis laukia modernybës?<br />
H. Arendt skiria du gyvenimo<br />
bûdus: vita contemplativa bei vita<br />
activa, ir pagrindiná dëmesá skiria antrajam.<br />
Þmogiðkàjà veiklà Arendt skirsto á<br />
darbà (work), darymà (labor) ir veiksmà<br />
(action), kuriø kiekviena yra virðesnë uþ<br />
pirmesniàjà. Autorë bando ávardyti prieþastis,<br />
kodël modernybëje stinga gyvenimo<br />
prasmës.<br />
Audronë Þukauskaitë.<br />
Anamorfozës: nepamatinës<br />
filosofijos problemos.<br />
Vilnius, „Versus Aureus“, 2005<br />
Knyga supaþindina su<br />
svarbiausiais ðiuolaikinës filosofijos<br />
klausimais, neiðsprendþiamomis„postmodernaus<br />
proto antinomijomis“.<br />
Autorë nesiekia referuoti<br />
ar nuosekliai apraðyti<br />
ðiuolaikinës filosofijos konteksto, veikiau<br />
nusako tam tikrus probleminius mazgus,<br />
apibrëþia ribines situacijas, kurias ávardija<br />
„anamorfozës“ metafora. Vakarø teorinës<br />
koncepcijos susiejamos su Lietuvos<br />
socialiniu bei kultûriniu kontekstu, kasdienës<br />
patirties situacijomis. Knygos autorës<br />
gebëjimas neapsiriboti vien teoretizavimu<br />
ir priartinti filosofiná tekstà prie<br />
meno kûriniø laikytinas vienu ið ryðkiausiø<br />
bei vertingiausiø jos màstymo stiliaus<br />
bruoþø.<br />
Richard Richard Richard Appignanesi, Appignanesi, Oscar Oscar Zarate. Zarate.<br />
Zarate.<br />
Susipaþinkite: Freudas.<br />
Vilnius, „Vaga“, 2005<br />
Knygoje glaustai perteikiamos<br />
svarbiausios austrø psichologo<br />
ir psichiatro S. Freudo<br />
(1856–1939) teorijos, kuriø<br />
átaigà sustiprina, savotiðkai jas<br />
sudabartina taiklûs pieðiniai.<br />
„Susipaþinkite: Freudas“ – komikso stiliumi<br />
nuðviesti psichoanalizës tëvo gyvenimo<br />
ávykiai ir svarbiausios idëjos. Informatyvus,<br />
kiek ironiðkas tekstas ir taiklûs,<br />
áþûloki pieðiniai – ðio leidinio pasaulinës<br />
sëkmës formulë.<br />
Anthony Giddens.<br />
Sociologija.<br />
Kaunas, „Poligrafija ir informatika“,<br />
2005<br />
Solidus þymaus ðiuolaikinio sociologo<br />
A. Giddenso vadovëlis – neabejotinai viena<br />
geriausiø edukacinës srities priemoniø.<br />
Knyga perteikia visus pagrindinius ðios<br />
dalykinës srities pasiekimus: nagrinëjamos<br />
ávairios sociologijos idëjos, pateikiamos<br />
áþvalgiausios koncepcijos, apraðomi<br />
sociologijos sandaros komponentai,<br />
aptariamos klasikinës<br />
ir dabartinës sociologijos<br />
teorijos, iðlaikant pusiausvyrà<br />
tarp jø ir empirinës<br />
medþiagos.<br />
Kalbotyra, literatûros mokslai<br />
David Crystal.<br />
Kalbos mirtis.<br />
Vilnius, „Tyto alba“, 2005<br />
Vieno þymiausiø ðiuolaikinës<br />
kalbotyros specialistø D. Crystalo<br />
knygoje nuosekliai, iðsamiai<br />
aptariami nykstanèiø maþøjø<br />
kalbø klausimai: kaip nustatyti,<br />
kad kalbai gresia iðnykimo pavojus,<br />
kodël apskritai reikia rûpintis<br />
nykstanèiomis kalbomis,<br />
kokios yra jø mirties prieþastys<br />
ir kaip bei kiek ámanoma joms padëti.<br />
Knygoje iðkeliama „ekologinës kalbotyros“<br />
idëja: á kalbà ir á kultûrà siûloma<br />
þiûrëti kaip á viso natûraliojo pasaulio<br />
„ekosistemos“ dalá, lygiai taip pat reikalingà<br />
globos, apsaugos ir visuomenës dëmesio,<br />
kaip ir pasaulio vandenynai ar<br />
nykstantys gyvûnai.<br />
Walter alter Benjamin.<br />
Benjamin.<br />
Nušvitimai.<br />
Vilnius, „Vaga“, 2005<br />
Nors nuo literatûros kritiko,<br />
eseisto ir filosofo Walterio<br />
Benjamino mirties praëjo<br />
daugiau nei ðeðiasdeðimt metø,<br />
jo darbai iki ðiol yra humanitarø<br />
dëmesio centre.<br />
W. Benjamino vardas paprastai<br />
siejamas su vadinamàja<br />
Frankfurto mokykla, taèiau<br />
jo idëjos seniai perþengë ideologines ribas<br />
ir barjerus. Jo palikime tarsi didmiesèio<br />
kryþkelëje susitinka skirtingos istorinës,<br />
filosofinës, politinës idëjos, argumentai<br />
ir ávaizdþiai. Ðioje rinktinëje pateikiamos<br />
esë ir prozinës miniatiûros literatûros<br />
teorijos ir kritikos temomis.<br />
Algirdas Julius Greimas.<br />
Lietuviø mitologijos studijos.<br />
Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2005<br />
Algirdas Julius Greimas<br />
tyrinëjo lietuviø mitologijà<br />
remdamasis jo paties ásteigtos<br />
Paryþiaus semiotinës<br />
mokyklos principais. Mità<br />
jis laiko figûratyvine visuomenës<br />
ideologijos forma,<br />
pasakojimu, atsakanèiu á esminius<br />
þmogaus bûties klausimus.<br />
Knygoje perspausdinamos mitologinës<br />
studijos „Apie dievus ir þmones“<br />
(1979) ir „Tautos atminties beieðkant“<br />
(1990), pasakø ciklo apie bebaimá herojø<br />
semiotinë analizë (1970), rankraðtyje likæ<br />
Gedimino sapno ir mitinës Palemono<br />
giminës genealogijos tyrinëjimai, studija<br />
„Apie Nykðtukà ir Grigo ratus“, medþiaga<br />
lietuviø mitologijos þodynui.