PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

Ekonomikos studijos – vienos ið
prestiþiðkiausiø VU. Kaip manote,
kodël? Ar ekonomistai ðiandien átakingi
visuomenëje?
Ekonomistai apskritai labai átakingi
þmonës: valstybës valdyme didþiàjà
dalá klausimø sudaro ekonominiai
klausimai, o valdant ámones ir namø
ûká pagrindinis dalykas yra tvarkyti finansus,
rûpintis savo gerove, o tam
reikia priimti daug optimizavimo metodais
pagrástø sprendimø. Tad ekonomisto
profesija yra patraukli, jie –
vieni reikalingiausiø þmoniø bet kokioje
visuomenëje.
Ekonomikos studijas baigia tûkstanèiai
jaunuoliø, bet visuomenëje þinomos
tik kelios garsesnës pavardës.
Kodël jauni ekonomistai taip sunkiai
skinasi kelià á pripaþinimà?
Tai ekonomistø rengimo sistemos
problema (šiuo klausimu dr. R. Kuodis
yra ypaè kritiðkas – aut.). Matome,
kaip politikai, biurokratai naiviai
komentuoja ekonominius klausimus
– akivaizdu, kad jie neturi elementaraus
ekonominio iðsilavinimo. Tai,
kad nëra stipriø ekonomistø kritinës
masës valdþios institucijose, ir yra
mûsø plëtros stabdys. Vakaruose yra
daug þurnalistø – ekonomikos komentatoriø,
kurie savo straipsniuose
greitai parodo, kas slypi uþ valdþios
iniciatyvø. Tuo tarpu Lietuvoje daþnai
tik kartojami valdþios „pasiûlyti“ argumentai,
neáþvelgiant esmës – tikrøjø
naudos gavëjø ir netiesioginiø neigiamø
padariniø visai visuomenei.
Dël to, pavyzdþiui, turime labiausiai
„skylëtà“ Europos Sàjungoje mokesèiø
sistemà, palankià ávairioms siauroms
interesø grupëms, o ne neturtingiausiems
visuomenës nariams.
Kà pasakytumëte jaunimui, ketinanèiam
emigruoti ið Lietuvos? Kokiais
argumentais bandytumëte gundyti
pasilikti Lietuvoje?
Sprendimà emigruoti vertinu kaip
ekonomistas. Tai priklauso nuo daugelio
dalykø – darbo uþmokesèio skirtumø,
politinës sistemos supuvimo,
dël kurio ðalyje vyrauja slogi atmosfera,
nuo to, kad uþsienyje jau susikûrë
socialiniai tautieèiø tinklai, ku-
rie padeda integruotis naujiems emigrantams.
Turint emigracijos modelá
bûtø aiðku, kà reikia daryti, kad þmonës
gráþtø. Vienas ið svarbiausiø veiksniø,
skatinanèiø gráþti, yra þemesnis
kainø lygis Lietuvoje. Taèiau valdþia
leidþia pûstis nekilnojamojo turto kainø
„burbului“. Tai skatina emigruoti,
kad daugiau uþdirbtum, nes kitaip nenusipirksi
svarbiausio gyvenimo pirkinio
– bûsto, o emigravusiesiems tai
tampa prieþastimi negráþti. Tai, kad
valdþia ekonominæ emigracijos problemà
pavedë spræsti kultûrinei organizacijai
– Iðeivijos ir maþumø departamentui,
– tik parodo þemà jos kompetencijos
lygá.
Ðiandien Jûs esate vienas pagrindiniø
ekonomistø, ðvieèianèiø tautà
euro ávedimo klausimu. Kà Lietuvos
visuomenei duos euras ir kà ji praras?
Átikinti þmones euro nauda yra sunkiau
nei stojimo á ES projekto naudingumu,
nes euras didins mûsø gerovæ
pamaþu. Panaikindamas valiutos
keitimo kaðtus, sumaþindamas
prekybos kliûtis, skatindamas teisinæ,
finansø, ir kt. integracijà, euras skatins
prekybà. Tai ir yra pagrindinis vieningos
valiutos pranaðumas. Esama
studijø, kuriose teigiama, kad šalis,
priklausanti pinigø sàjungai, ilgu laikotarpiu
dvigubai aktyviau prekiauja
su pinigø sàjungos ðalimis. Todël
galime tikëtis, kad mûsø prekyba su
euro zona bëgant deðimtmeèiams padvigubës.
Taip pat yra ávertinta, kad
prekybos padvigubëjimas gali lemti
apie 30 proc. didesnes pajamas. O visus
euro didþiausius pavojus vadinu
„pseudopavojais“. Vienas ið didþiausiø
mitø visuomenëje, kad po euro
ávedimo bus didelë infliacija. Kiti bijo
valdþios „siurprizø“ keièiant valiutà.
Tokia baimë nepagrásta. Lietuvoje
jau buvo kone penkios pinigø reformos.
Visos jos buvo labai tvarkingai
padarytos. Bet, manau, þmonës
prisimena sovietines reformas ir daro
nepagrástas išvadas.
Dëstote Vilniaus universitete. Kokie
Jûsø studentai? Á kà labiausiai
kreipiate dëmesá – teoriná pasirengi-
mà, gebëjimà taikyti þinias praktikoje,
màstyti, rasti iðeitá kebliose situacijose?
Akademinëje VU veikloje dalyvauju
labai aktyviai – dëstau keturis dalykus
ekonomistams, fizikams ir
TSPMI studentams. Pirmiausia savo
studentams stengiuosi duoti kuo daugiau.
Mano paskaitos paskelbtos internetiniame
puslapyje. Taigi studentams
nieko nediktuoju, o jiems nereikia
uþsiraðinëti. Per paskaitas mes diskutuojame,
aptariame konkreèias situacijas,
ieðkome pavyzdþiø. Mano
tikslas – duoti studentams „meðkeræ“,
t. y. teorijà, kuri bûtø pritaikoma ávairiais
gyvenimo atvejais. Taigi paskaitas
skaitau taip, kaip daugelis Vakarø
universitetø dëstytojø. Reikia sukurti
tvirtà teoriná pagrindà – daþnai
matematikos formuliø ir modeliø pagalba
– ir parodyti, kaip galima pritaikyti
tas þinias. Svarbu, kad studentai
suprastø, jog sprendimai, kuriuos
jie priima asmeniniame gyvenime ar
dirbdami viešojoje sferoje, turi bûti
ekonomiškai motyvuoti.
Ar dalyvaujate VU alumnø veikloje,
ar matote tokios veiklos naudà,
prestiþà?
Nors Alumnø draugijos veikloje
dar nedalyvauju, taèiau mano poþiûris
teigiamas. Ðtai vienas ið pagrindiniø
Amerikos universitetø finansavimo
ðaltiniø – buvusiø auklëtiniø dovanos,
parama, stipendijos, grantai.
Bet kad þmonës taip darytø, jie turi
jausti tai institucijai dëkingumà.
Ar jauèiate sentimentø savo Universitetui?
Be abejo. Aukštosios mokyklos turi
dvi pagrindines uþduotis – suteikti
þiniø ir socializuoti. Mano karta studijas
baigë istorine prasme dëkingu
laiku, nes Lietuvai reikëjo „ðvieþio
kraujo“: specialistø, mokanèiø anglø
kalbà ir be sovietiniø kompleksø. Ðtai
ið pirmos ir antros TSPMI laidos buvo
sukomplektuota didþioji dalis Lietuvos
diplomatinës tarnybos. Taigi
kasdieniame darbe labai daþnai susiduriu
su buvusiais kursiokais, ir tai labai
smagu.
Kalbino Liana BINKAUSKIENË
39