Europos Parlamento debatai - Europa

56
LT
Europos Parlamento debatai
Bendrijos institucinės struktūros netinkamumas, poreikis stiprinti ES teisėtumą jos piliečių
akyse ir taikyti specifines priemones įgalinant ES vykdyti visuotinius įsipareigojimus
sudėtingo ekonomikos klimato sąlygomis pateisina valstybių narių pasiryžimą remti
poslinkius demokratiškesnės Europos link.
Sutarties įsigaliojimas leistų pagrįsti Europos Sąjungos reformą, kuriant institucinius
pajėgumus, kurie leistų imtis atitinkamų veiksmų. Vis dėlto šiems iššūkiams spręsti
reikalinga politinė valia. Dėl to svarbiausia yra sėkmingai įgyvendinti Lisabonos sutartį.
Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga artėja prie svarbaus
momento, kai turėtų įvykti pati svarbiausia reforma jos istorijoje: Lisabonos sutarties
įgyvendinimo. Airija ištarė „taip“ sutarčiai, praėjus šešiolikai mėnesių po to, kai ji tvirtai
ištarė „ne“, ir tai sukėlė didelį nerimą tarp visų vyriausybių Europoje.
Dabar ES laukia, kol Lenkijos prezidentas skubiai ratifikuos sutartį, kaip jis ir žadėjo, ir
konstitucinis teismas Čekijoje padarys tai, ką atsisakė padaryti Čekijos prezidentas. Tai leis
didinti ES lankstumą ir reagavimą, tačiau tai ne viskas. Sutartis vėl pažadintų šalių siekį
tapti Bendrijos narėmis. Vakarų Balkanų šalys entuziastingai sutiko referendumo dėl
sutarties ratifikavimo Airijoje rezultatą.
Ji leis stiprinti ES balsą visame pasaulyje sukuriant ir reformuojant atitinkamas institucijas.
Tuomet ES nebus tik bendroji rinka, ji bus svarbi tarptautinių santykių jėga. Jos jėgą užtikrins
27 valstybės narės, kurių netolimoje ateityje galbūt bus daugiau. Mes manome, kad sutartis
turėtų įsigalioti 2010 m. Šie metai galėtų tapti ES atsinaujinimo metais, dar kartą įrodant,
kad Europa norėdama atsinaujinti savo istorijoje ne kartą pasinaudojo įvairiomis
galimybėmis.
Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Airijos referendumo rezultatas dėl
Lisabonos sutarties yra svarbus žingsnis stiprinant Europos integraciją ir Europos vaidmenį.
Lisabonos sutartis įgalina stiprinti ES vaidmenį energetikos, klimato kaitos, mokslo ir
bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis srityse.
Pagal Lisabonos sutartį kova su klimato kaita yra konkretus ES aplinkos politikos tikslas,
pripažįstant, kad kovoje su klimato kaita jai tenka pirmaujantis vaidmuo tarptautinėje
arenoje.
Pirmą kartą atskiras skyrius bus skirtas energetikai, nustatant ES tikslus energetinio saugumo
srityje, skatinant energetikos veiksmingumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą.
Lisabonos sutartimi nustatomas pagrindas kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir
stiprinant Europos veiksmus srityje, kuri yra itin svarbi ekonomikos augimui ir užimtumui.
Lisabonos sutartyje pirmą kartą pasiūlyta konkreti teisinė bazė teikiant humanitarinę
pagalbą ir nurodyta, kad skurdo mažinimas ir kova su juo yra svarbiausias Europos Sąjungos
vystymosi bendradarbiavimo politikos tikslas.
João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Antrojo referendumo dėl Lisabonos sutarties
Airijoje rezultatas nekeičia nedemokratiško proceso pobūdžio, kai iš pradžių nebuvo
atsižvelgta į žmonių valią. Mes negalime leisti pamiršti piliečių „ne“ konstitucinei sutarčiai
Prancūzijoje arba Nyderlanduose arba apgaulės paverčiant ją Lisabonos sutartimi.
Nepagarba Airijos žmonių „ne“ pirmajame referendume ir po to vykdytas nepriimtinas
šantažas ir įsikišimas, pasibaigęs didžiule kampanija, begėdiškai panaudojant Airijos
valstybės ir Europos Sąjungos lėšas, taip pat turėtų įeiti į istoriją. Nei ratifikavimo procesas,
07-10-2009