DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA - UEAPME

9. Prioritetinių veiksmų nustatymas ir atitinkamų kontrolės priemonių apsvarstymas
10. Kontrolės priemonių įgyvendinimas
11. Įvertinimų registravimas
12. Efektyvumo įvertinimas
13. Peržiūrėjimas (atsiradus pokyčiams arba periodiškai pasibaigus terminui)
14. Rizikos įvertinimo programos stebėjimas
Pastaba: kiekvieno etapo įgyvendinimo mastas priklauso nuo darbo vietos sąlygų (pvz. darbuotojų skaičiaus,
nelaimingų atsitikimų, susirgimo atvejų registro duomenų, naudojamų darbo medžiagų ir įrangos, darbo veiklos, darbo
vietai būdingų savybių ir konkrečių rizikos veiksnių).
Pagrindiniai rizikos įvertinimo elementai
Rizikos įvertinimas tai sisteminė visų vykdomos veiklos aspektų analizė, siekiant apibrėžti
galimas traumų ar nuostolių priežastis. Bet kuriuo atveju, įmanoma ar ne pašalinti pavojų,
svarbu imtis saugumo priemonių, kurios padėtų bent jau sumažinti riziką iki priimtino lygio.
Rizikos įvertinimo įgyvendinimo procesą atlieka vadovybė, kuri konsultuojasi su ir/arba įtraukia
suinteresuotas šalis darbo vietoje, t.y. darbdavius, vadovus, darbuotojus ir/arba jų atstovus,
kurie gali prisidėti prie atskirų proceso etapų įgyvendinimo.
Rizikos įvertinimo procesas susideda iš:
- pavojaus nustatymo;
- darbuotojų (arba trečiųjų šalių), statomų į galimą pavojų, nustatymo;
- kiekybinis ir kokybinis rizikos įvertinimo;
- rizikos pašalinimo galimybių tyrimo, o priešingu atveju
- sprendimo priėmimo dėl papildomų priemonių, reikalingų pašalinti ar sumažinti riziką,
įgyvendinimo (žr. žemiau „Metodologija“).
Įvertinimo metu turi būti atsižvelgta į darbo veiklos sukeliančius rizikos veiksnius ir numatomi
pagrįstai nuspėjami rezultatai. Tuo tarpu, rizika, kylanti iš kasdieninio gyvenimo, apskritai, ir
nesusijusi su ypatingu apdairumu (pvz. darbuotojas susižeidė įsispjovęs į pirštą su popieriaus
lapu) paprastai nereikalauja tokio detalaus tyrimo, nebent darbo organizavimas ar tam tikra
veikla padidina šią riziką.
Rekomenduojama kiekvienai veiklos sričiai tinkamą rizikos įvertinimą, kurias būtų galima
suskirstyti pagal atskiras kategorijas, pavyzdžiui:
- nuolatinės infrastruktūros, pvz. biurai, mokyklos, gamyklos;
- kintanti darbo vieta, pvz. statybos aikštelės, prieplaukos, laivų statyklos;
- mobilios darbo vietos, pvz. laikina veikla apimanti viešųjų paslaugų teikimą, patikrinimo atlikimą
ir pan.
Tačiau kiekviena darbo vieta gali:
- laikytis iš anksto nustatytos veiklos krypties, pvz. gamykla, turinti įdiegtą gamybos liniją;
- pasižymėti pokyčių ir vystymosi savybėmis, pvz. statybos aikštelės atveju;
- dar daugiau, įmanomos abiejų minėtų atvejų variacijos. Aišku, kad šiuo atveju, rizikos
įvertinimas turėtų būti atliekamas, atsižvelgiant į skirtingus veiklos modelius.
Palyginti stabilios veiklos tokios, kaip biuro, dirbtuvės ar tekstilės gamyklos atveju, rizikos
įvertinimo metu reikėtų:
- atsižvelgti į įprastas sąlygas;
- nesikartoti panašios veiklos atveju;
- bet kuriuo atveju, numatyti galimą pakartotinį įvertinimą ar kitą įvertinimą pasikeitus
aplinkybėms darbo vietoje, pvz. įdiegus naują įrangą ar medžiagas arba atliekant priežiūros