DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA - UEAPME

metodų įgyvendinimui (ypatingai retai atsitinkančių nelaimingų atsitikimų, tačiau su sunkiomis
pasekmėmis, atvejais).
Santykiai tarp asmenų, paskirtų atlikti rizikos įvertinimą ir prevencijos tarnybų
Asmenų, paskirtų atlikti rizikos įvertinimą, darbo rezultatą sudaro rizikos veiksnių nustatymas:
nustatoma, kokių atsargumo priemonių reikia imtis, siekiant juos pašalinti arba sumažinti, o taip
pat pasiūlomos tinkamos prevencinės priemonės, remiantis eiliškumu. Tačiau, kai kuriais
atvejais, rizikos darbe prevencija yra laikoma atskira sritimi. Kitaip tariant, tai veikla, kurią gali
įgyvendinti saugumo personalas arba srities specialistai, kurie, be savo pareigų, dar atlieka
darbo vietų patikrinimą ir kontrolę.
Darbdavio duotas sutikimas atlikti rizikos įvertinimą ir prevencijos, kontrolės ir stebėjimo veiklą,
tai sritis, kurioje darbdavio žodis yra paskutinis. Mažų kompanijų atveju, paprastai šį darbą
atlieka vienas asmuo. Tuo tarpu stambiose ir sudėtingesnės struktūros kompanijose, įvairios
užduotys gali būti padalintos tarp skirtingų asmenų, kurie gali pasitekti savo žinias ir patirtį.
Informavimo srities poreikiai
Asmenys, atliekantys rizikos įvertinimą, privalo žinoti ir/arba būti informuoti apie:
- jau žinomus rizikos veiksnius ir pavojus bei jų atsiradimo būdus;
- šiam darbui atlikti naudojamas medžiagas, įrangą ir technologiją;
- darbo procedūras ir organizavimą, o taip pat sąveiką tarp darbuotojų ir naudojamų medžiagų;
- statymo į pavojų tipą, tikimybę, dažnumą ir trukmę. Šiuo atveju gali būti naudojami modernūs
vertinimo metodai, kurie jau buvo naudoti anksčiau;
- santykį tarp statymo į galimą pavojų ir jo šalutinį poveikį;
- standartus ir teisinius reikalavimus ryšium su egzistuojančia rizika darbe;
- įvairius aspektus, sudarančius taip vadinamą „gerą praktiką darbe“, kiekvienoje srityje,
kurioje netaikomos jokios konkrečios teisinės normos.
Tais atvejais, kai darbuotojai, turintys skirtingus darbdavius, dirba vienoje vietoje, asmenys,
paskirti atlikti rizikos įvertinimą gali pasidalinti informacija apie rizikos veiksnius ir naudojamas
priemones. Darbdavys įsipareigoja palengvinti šio tipo informacijos pasikeitimą.
Informacijos šaltiniai
Aukščiau minėtą informaciją galima gauti iš:
- veiklos sričių analizės ir galimų nelaimingų atsitikimų nustatymo (ypatingai, naudojant
kiekybiniam rizikos įvertinimui skirtas sistemas);
- darbuotojų ir/arba jų atstovų konsultavimo ir/arba dalyvavimo;
- gamintojų ir tiekėjų pateiktų veiklos vadovų ir duomenų;
- informacijos šaltinių ir praktikos ryšium su atlikta veikla, pvz. komercinių asociacijų arba
kvalifikuotų specialistų, veikiančių sveikatos ir saugos srityje, pateikta dokumentacija;
- specializuotų dokumentų ir duomenų bazių;
- nacionalinių organizacijų arba specializuotų institutų, veikiančių sveikatos ir saugos darbe
srityje, pateiktų nurodymų;
- informacijos, susijusios su nelaimingais atsitikimais ir traumomis (įskaitant ataskaitas apie
pavojingus atvejus, pvz. išvengtus nelaimingus atsitikimus), ir epidemijos tyrimais;
- darbo metodų, vadovų ir veiklos procedūrų ryšium su konkrečia darbo vieta;
- nuolatinės duomenų kontrolės ir vertinimo registro;
- Darbo inspekcijos pateiktų klasifikuotų duomenų;
- mokslinių ir specialių leidinių apie konkretų sektorių;
- nacionalinių ir Europos standartizacijos organizacijų nustatytų normų;
- minimalių darbovietei taikomų sveikatos ir saugos reikalavimų, atitinkančių Direktyvos
89/654/EEB dėl minimalių darbovietei taikomų sveikatos ir saugos reikalavimų I priedą (pirmą
kartą naudojamos darbovietės) ir II priedą (jau naudojamos darbovietės).