DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA - UEAPME

arba įėjimas į mažų dimensijų sritis);
- techninio sudėtingumo.
Kai kuriais atvejais, užtenka atlikti praktiką su visais rizikos veiksniais, su kuriais galima
susidurti darbo vietoje ar profesinėje veikloje. Kitais atvejais, labiau priimtina išanalizuoti
skirtingas veiksmų kryptis atsižvelgiant į įvairias darbo vietos sritis.
Todėl, stambioje techninius daiktus gaminančioje gamykloje, vertinimas turėtų būti atliekamas
atskirai įvertinant:
- mašinas ir mechaninius rizikos veiksnius, įskaitant veiksnius, kylančius iš taikomos
kompiuterio valdomos technologinės kontrolės;
- apdirbamas medžiagas arba medžiagas, naudojamas ant mašinų, pvz. specialūs lydiniai,
aušinimo skysčiai ir kt. bei galimą riziką sveikatai;
- aplinką, apskritai, pvz. temperatūrą, ventiliavimą, oro drėgnumą, triukšmą, apšvietimą;
- prieinamumą;
- papildomos įrangos naudojimą, pvz. liftų, transporto priemonių;
- specialius procesus, pvz. metalinių paviršių apdirbimas, grūdinimą ir kt.;
- elektrosaugą (apsaugą nuo elektros);
- papildomą veiklą tokią, kaip valymo ir priežiūros darbai;
- psichologinius, socialinius ir fizinius veiksnius, kurie prisideda prie darbe patiriamo streso.
Kai kurias šias gamyklų veiklos sritis galima įvertinti atskirai, vertinant užduotis kaip visumą
atliekamą darbo vietoje, pvz. langų valymas, apšvietimo įrengimas, naujų mašinų parinkimas,
profesinis naujų darbuotojų parengimas.
Nors šios veiklos sritys vertinamos atskirai, svarbu nustatyti, ar jų sąveika daro įtaką rizikos
vertinimui.
Daugelis vertinimų ryšium su aukščiau minėtu pavyzdžiu bus greičiausiai pagrįsti atskirų veiklos
sričių stebėjimu. Tačiau kai kuriose situacijose, pavyzdžiui tokiu atveju, kai kontrolę atliekanti
technologija yra kompiuteris, arba valymo ir priežiūros darbų atžvilgiu, gali būti reikalinga
pasirinkti detalesnę ir sistemingesnę veiklos kryptį, pagrįstą apibrėžtomis ir įgyvendintomis
procedūromis.
Praktiškai, dažnai naudinga rizikos įvertinimą laikyti procesu, susidedančiu iš daugelio etapų,
kurių kiekvienas yra orientuotas į konkretaus subjekto, keliančio riziką, pabrėžimu ir nuodugnia
analize. Šiuos etapus galima apibrėžti šiuo būdu:
- pilnas įvertinimas, siekiant suskirstyti rizikos veiksnius į dvi kategorijas: gerai žinomi veiksniai,
kuriems nedelsiant nustatomos tinkamos kontrolės priemonės ir veiksniai, reikalaujantys
apdairesnio ir detalesnio tyrimo;
- tolimesni rizikos įvertinimai, reikalaujantys apdairesnio ir detalesnio tyrimo. Šis etapas gali
turėti įtakos kitiems etapams, jeigu sudėtingesnėms situacijoms reikėtų pritaikyti modernesnę
rizikos vertinimo sistemą.
Pasirinkus bet kurią veiklos kryptį, svarbu užtikrinti visų šalių, susijusių su darbo vieta,
konsultavimą ir/arba dalyvavimą. Svarbu įsitikinti, kad visi galimi pavojai nustatyti:
- remiantis ne tik žinomais principais, pvz. cheminių medžiagų savybėmis, pavojingomis mašinų
dalimis;
- bet ir turimomis žiniomis apie darbo sąlygas ir modelius, kuriais remiantis būtų galima apibrėžti
galimą šalutinį poveikį darbuotojams. Pavyzdžiui, darbuotojo ar darbuotojų grupės rodomi
aiškūs patologiniai simptomai, reikalaujantys nuodugnaus tyrimo dėl jų keliamų rizikos veiksnių
ir atitinkamo rizikos įvertinimo.
Atliekant rizikos įvertinimą, vienas greičiausių ir saugiausių būdų nustatyti skirtingus rizikos