DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA - UEAPME

Įvadas
PIRMOJI MEDICINOS PAGALBA
Lygiai kaip gaisrinės saugos atveju, darbdavys įsipareigoja užtikrinti tinkamą pirmosios medicinos
pagalbos teikimą savo įmonėje.
Iš esmės, Įstatymas 626/94 numato asmenų, kurie privalo nedelsiant suteikti pagalbą
nukentėjusiam asmeniui ir, reikalui esant, valdyti situaciją iki profesionalių gelbėtojų atvykimo,
paskyrimą.
Dar 1955 m. išleistame Įstatyme 547/55 (X pavadinimo “Asmeninės apsaugos priemonės ir
pirmoji pagalba” IV skyriuje) buvo numatyti darbuotojų įsipareigojimai, remiantis kuriais,
darbuotojai privalėjo nedelsiant įspėti vadovybę ir darbdavius apie įvykusį nelaimingą atsitikimą,
įskaitant nedidelį, siekiant nedelsiant suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui.
Dėl saugos ir sveikatos sąlygų darbe gerinimo, perkeliant EU Direktyvas į Įstatymą 626/94,
pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimas yra toliau sprendžiamas ir reglamentuojamas
(žr. pavadinimo II “Gaisrų prevencija, žmonių evakavimas ir pirmoji medicinos pagalba“ III skyrių,
ir ypatingai 15 str.). Šis straipsnis numato, kad kiekvienoje kompanijoje turi būti numatyti
intervencijos protokolai dėl pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir žmonių, atsakingų už
pagalbos suteikimą nukentėjusiems asmenims, skyrimo.
Žinoma, asmenys, atsakingi už pagalbos suteikimą nelaimingų atsitikimų atveju, turi būti tinkamai
apmokyti ir aprūpinti su reikiama įranga, sutinkamai su Įstatymo, pakeitusio Įstatymą 626/94,
nuostatais.
Greitoji medicinos pagalba
Greitoji medicinos pagalba paprastai laikomas nesuvaldomu ir dramatišku įvykiu. Iš tikrųjų,
Italijoje nėra organizuojamas nuolatinis žmonių apmokymas suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Ši situacija sąlygoja sunkių padarinių atsiradimą greitosios medicinos pagalbos atveju, įskaitant
gyvybei svarbių organų funkcijų sutrikimą (kardiogeninis šokas – ūminis širdies
nepakankamumas, kvėpavimo sustojimas).
Šiais atvejais, ypatingai svarbu stengtis palaikyti gyvybę:
1. ankstyvas įspėjimas (skambinkite greitosios pagalbos operatoriui);
2. ankstyvas kvėpavimo takų atlaisvinimas (atliekamas gelbėtojo);
3. ankstyva defibriliacija;
4. ankstyvas gydymas.
Siekiant palaikyti gyvybei svarbių organų funkcionavimą, būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, nes
tai užtikrina deguonies patekimą į smegenis – stabdo neurologinius pažeidimus – širdį ir kitus
organus iki gydytojo atvykimo, kuris su tinkama įranga gali sugrąžinti sutrikusias funkcijas.
Kada būtina palaikyti gyvybei svarbių organų funkcionavimą?
Kvėpavimo sustojimas
Pradinėje kvėpavimo sustojimo stadijoje, keletą minučių plaka širdis, o kraujas neša deguonį į
smegenis ir kitus gyvybinius organus. Miego arterijos pulsas yra.
Kvėpavimo sustojimą gali sąlygoti šie veiksniai:
• kvėpavimo takų obstrukcija (patekus svetimkūniams);
• ilgalaikis sąmonės netekimas,
• dūmų įkvėpimas gaisro metu;
• vaistų perdozavimas,
• fulguracija (audinių suardymas elektros kibirkštimis),
• širdies priepuolis.