Iš pirmtakų perėmėme visa, kas geriausia - MOKSLAS plius
24.10.2014 • Views
Share Embed Flag

Iš pirmtakų perėmėme visa, kas geriausia - MOKSLAS plius

Iš pirmtakų perėmėme visa, kas geriausia - MOKSLAS plius

Iš pirmtakų perėmėme visa, kas geriausia - MOKSLAS plius

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
mokslasplius.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

MOKSLO<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

L IETUVA<br />

2002 m. spalio 24 – lapkrièio 6 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá<br />

Nr. 18 (264)<br />

Kaina 2 Lt<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Ið pirmtakø<br />

perëmëme <strong>visa</strong>,<br />

<strong>kas</strong> <strong>geriausia</strong><br />

Iðkart po Vilniaus universiteto rektoriaus rinkimø,<br />

vos nuðèiuvus pirmiesiems sveikinimams,<br />

naujasis rektorius – Lietuvos mokslø akademijos<br />

tikrasis narys prof. BENEDIKTAS JUODKA atsakë<br />

á keletà Mokslo Lietuvos klausimø.<br />

Dabar þodis<br />

humanitarams<br />

Pirmiausia leiskite pasveikinti Jus,<br />

uþëmusá garbingas senojo Vilniaus universiteto<br />

rektoriaus pareigas. Kone deðimtá<br />

metø Jums teko bûti Universiteto<br />

prorektoriumi mokslo reikalams. Tapæs<br />

rektoriumi kiek jauèiatës galás veikti<br />

mokslo reikalus Universitete? O gal<br />

nuo rektoriaus èia nedaug priklauso?<br />

Gali veikti, jeigu jauèia atsirandanèias<br />

naujas mokslo kryptis. Jeigu<br />

nieko nedarytume, tai ir toliau gyvuotø<br />

dabar esanèios mokslo mokyklos,<br />

kuriomis didþiuojamës, ir jos, aiðku,<br />

turi iðlikti. Bet kai kuriø srièiø mokslas<br />

daro sparèià paþangà ir reikia pa-<br />

Pirmasis naujàjá rektoriø prof. Benediktà Juodkà pasveikino jo varþovas dël<br />

rektoriaus këdës prof. Feliksas Ivanaus<strong>kas</strong><br />

jausti, kur yra dabartinës pasaulio<br />

naujovës. Vargu ar rektorius bûdamas<br />

chemi<strong>kas</strong> gali pajusti ekonomikos,<br />

filosofijos ar kitø humanitariniø<br />

mokslø naujoves. Tiesa, yra ir kitokiø<br />

pavyzdþiø: rektorius akad. Jonas<br />

Kubilius, kuris bûdamas matemati<strong>kas</strong><br />

pajuto, kad Lietuvoje reikia biochemijos,<br />

padarë viskà, kad bûtø<br />

ákurta nauja katedra.<br />

Jeigu man pasisektø pajusti<br />

naujas mokslo tendencijas, stengsiuos<br />

paveikti naujø mokslo krypèiø<br />

plëtotæ. Manau, kad Universitete<br />

ðiek tiek apleisti buvo humanitariniai<br />

ir socialiniai mokslai. Suprantama<br />

kodël: sovietiniais laikais ið<br />

Maskvos ðiems reikalams gauti lëðø<br />

buvo beveik neámanoma. Fizikai, biologai,<br />

chemikai, bet ne humanitarai<br />

S V E I K I N A M E<br />

Sveikiname Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos-<br />

Atkuriamojo Seimo pirmininkà, Lietuvos Nepriklausomos<br />

Valstybës Atstatymo Akto signatarà, Lietuvos mokslininkø<br />

sàjungos garbës pirmininkà profesoriø Vytautà Landsbergá<br />

garbingo septyniasdeðimties metø Jubiliejaus proga.<br />

Gerbiamasis Profesoriau, paþástame Jus kaip pasaulyje<br />

plaèiai þinomà politikà, devyniø ðalies ir uþsienio universitetø<br />

garbës daktarà arba garbës nará, daugelio iðkiliø muzikologijos<br />

veikalø ir moksliniø straipsniø autoriø, didþiai vertiname Jûsø<br />

paraðytas knygas, erudicijà, politinæ valià, visuomeninæ veiklà.<br />

Linkime sëkmingos tolesnës kûrybinës ir visuomeninës raiðkos<br />

bei didelës sëkmës visuose gyvenimo ir veiklos baruose.<br />

Lietuvos mokslininkø sàjungos taryba<br />

Mokslo Lietuvos redakcija<br />

Jubiliatui skirtàsias publikacijas skaitykite 8-9, 12-13 p.<br />

sugebëdavo ið Maskvos, Sàjunginio<br />

mokslo ir technikos komiteto, parsiveþti<br />

vienà kità naujà etatà. Todël<br />

humanitariniuose ir socialiniuose<br />

moksluose per 50 metø nesusikûrë<br />

mokslo darbuotojø grupës.<br />

Jeigu humanitarai ar socialiniø<br />

mokslø atstovai pasiûlys vienà kità<br />

naujà idëjà, kaip tas nedideles mokslines<br />

grupes burti, tai bûtinai tokius<br />

pirmuosius „kristalus“ palaikysime,<br />

o apie juos jau turëtø kristalizuotis<br />

ir kitos naujovës.<br />

Vertina pirmtakus<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Prof. Vytautas Landsbergis<br />

Kaip vertinate savo pirmtakø<br />

Lietuvos MA tikrøjø nariø rektoriaus<br />

Jono Kubiliaus ir rektoriaus<br />

Rolando Pavilionio veiklà vadovaujant<br />

Vilniaus universitetui?<br />

Turëjau garbës paþinti keletà<br />

pokario Vilniaus universiteto rektoriø,<br />

pradedant prof. Kazimieru Bieliuku.<br />

Su rektoriumi Jonu Kubiliumi<br />

daug metø dirbau kartu, o su rektoriumi<br />

Rolandu Pavilioniu – taip<br />

pat gerokà gyvenimo ir veiklos tarpsná<br />

– 10 metø.<br />

Du paskutinieji Universiteto<br />

rektoriai – iðties neeilinës asmenybës.<br />

Jie labai skirtingi, bet abu – didþiai<br />

intelektualûs þmonës. Ypatingà<br />

vaidmená Vilniaus universiteto istorijoje<br />

suvaidino akad. Jonas Kubilius,<br />

lygiai kaip Nepriklausomybës laikais<br />

nepaprastai svarbus vaidmuo reformuojant<br />

visà studijø sistemà teko<br />

akad. Rolandui Pavilioniui. Tai<br />

Nukelta á 13 p.<br />

2-3 p.<br />

5 p.<br />

6-7 p. 10-11, 19 p. 18-19 p.<br />

Galvijininkystës<br />

mokslas<br />

Lietuvoje<br />

Maþosios<br />

Lietuvos<br />

genocido<br />

diena<br />

vilniaus<br />

sveèiai<br />

prisimena<br />

Bos 2002<br />

Lietuva mini<br />

ignoto<br />

domeikos<br />

200-metá<br />

Ekonomistø<br />

klubui – 15<br />

metø

2 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Ar reikia Lietuvai galvijininkystës mokslo? (2)<br />

Pradþia Nr. 17<br />

Tæsiame paðnekesá su Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriumi,<br />

Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu,<br />

LMA Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus Zootechnikos ir veterinarinës<br />

medicinos sekcijos pirmininku habil. dr. ÈESLOVU<br />

JUKNA, rugsëjo mënesá atðventusiu savo 70-metá. Jubiliatà kalbina<br />

Gediminas Zemlic<strong>kas</strong>.<br />

Gyvulys – ne metalo<br />

apdirbimo staklës<br />

Graþus Lietuvos kraðtovaizdis, bet dar labiau já papuoðtø galvijø bandos<br />

Tikiuosi, kad ðis klausimas Jums<br />

nepasirodys pikto<strong>kas</strong>: gal apskritai në<br />

nereikia Lietuvoje turëti gyvulininkystës<br />

mokslo? Kas trukdo taikyti vokieèiø,<br />

anglø, amerikieèiø patirtá ir jø sukurtas<br />

bei pasitvirtinusias technologijas?<br />

Imkime <strong>geriausia</strong>s jø veisles ir auginkime,<br />

siekime didþiausio produktyvumo<br />

ir naudos. Kas, Profesoriau, pragaiðtinga<br />

ðitaip samprotaujant?<br />

Þmogui, neþinanèiam gyvûnø<br />

biologiniø ypatybiø, ðitaip ir gali atrodyti.<br />

Matyt, kai kam ir atrodo. Lygiai<br />

tas pat, kai tenka auginti kitose ðalyse<br />

iðvestas augalø veisles – juk pirmiausia<br />

tenka atlikti daugybæ bandymø<br />

veisliø tyrimø stotyje. Augalø veislës<br />

adaptuojasi ne taip paprastai, tas pat<br />

pasakytina ir apie gyvulius. Ávairiose<br />

ðalyse auginami gyvuliai per ðimtmeèius<br />

yra prisitaikæ prie tam tikrø klimato<br />

sàlygø, paðarø ir pan. Net mûsø<br />

nedidelëje Lietuvoje ávairiuose regionuose<br />

skirtinga augmenija, derlingumas.<br />

Augindami tokio pat genetinio<br />

potencialo gyvulius Rytø Lietuvoje<br />

ir Suvalkijoje, ir viename, ir kitame<br />

regione galime negauti to, kà gautume<br />

augindami tuos gyvulius tik jiems<br />

tinkamomis sàlygomis. Antai Holðteino<br />

veislës karvæ, duodanèià 18–20<br />

tûkst. kg pieno per metus, atveþæ á Rytø<br />

Lietuvà nieko gero negausime – nei<br />

pieno, nei mësos. O savo karvæ èia belaikydami<br />

sugebame gauti bent jau 3–<br />

4 tûkst. kg pieno per metus. Veisliø<br />

susiderinimas – labai specifið<strong>kas</strong> klausimas.<br />

Sukryþminæ Vokietijos juodmargæ<br />

su limuzinu gausime vienoká<br />

rezultatà, o sukryþminus su Lietuvos<br />

juodmarge bus <strong>visa</strong>i kita iðdava.<br />

Nuo seno biologijoje þinoma,<br />

kad turi bûti sprendþiami veisliø deriniai,<br />

genotipai konkreèiomis tos zonos<br />

sàlygomis. Net toje paèioje Lietuvoje<br />

vienaip bus Telðiø rajono smëlëtose<br />

dirvose – ten reikia auginti vienos<br />

veislës mësinius galvijus. O veðlesnëse<br />

ganyklose bûtø racionaliau<br />

auginti stambesniø veisliø galvijus.<br />

Negalima veisliø perkelti lyg kokiø<br />

metalo apdirbimo stakliø, kurios vienodai<br />

gerai veikia Ðveicarijoje ir Lietuvoje.<br />

Gyvos bûtybës turi savo ypatybiø,<br />

fiziologiniø poreikiø, savo medþiagø<br />

apykaità, skiriasi ir jø realizacija.<br />

Jeigu sugebësime pasirinkti tinkamus,<br />

optimalius veisliø derinius, tai<br />

turësime ir didesnës naudos.<br />

Ðiuo metu Lietuvoje turime 14<br />

kiauliø veisliø ir jos <strong>visa</strong>i neatsitiktinai<br />

èia auginamos. Ðiandien rinka<br />

reikalauja liesos mësos, o grynaveislës<br />

Lietuvos baltosios neatitinka<br />

visø poreikiø. Taèiau tai puiki nepakeièiama<br />

motininë veislë. Todël neþinantys<br />

specifiniø reikalavimø ir sàlygø,<br />

þiûrëk, ir pareiðkia: kam ta Lietuvos<br />

baltoji. Atsiveþiau liesø – Danijos<br />

landrasø, Ðvedijos jorkðyrø<br />

grynø veisliø kiauliø ir sukryþminau<br />

– ir turiu norimà rezultatà. Iðties<br />

kartà sukryþminæs rezultatà gausi,<br />

bet kà antrà kartà darysi? Be Lietuvos<br />

baltosios, masiðkai adaptuoti<br />

naujø kiauliø veisliø nepavyks. Atskiruose<br />

veislynuose galima sudaryti<br />

ypatingas tai veislei sàlygas, bet kokia<br />

bus tos kiaulienos kaina?<br />

Gyvuliai turi bûti auginami keliant<br />

konkreèius tikslus: kokià produkcijà<br />

ir kokios kokybës norime gaminti.<br />

Pagaliau viskà lemia ekonominiai<br />

skaièiavimai: gali bûti produktyvumas<br />

maþesnis, bet jeigu ekonomiðkai<br />

produkcija pigesnë, kokybë geresnë,<br />

tai ir ûkininkui apsimokës. Tegu<br />

jis ir nesieks didþiausio produktyvumo<br />

lubø, bet gamins pigiai ir konkurencingai.<br />

O tai ir yra pagrindas.<br />

Uþbaigdamas norëèiau pasakyti,<br />

kad norint greièiau sumaþinti Lietuvos<br />

gyvuliø produktyvumo genetinio<br />

potencialo ir ðërimo bei laikymo technologijø<br />

skirtumus nuo ES ðaliø, kur<br />

siekiame integruotis, ir padidinti gyvulininkystës,<br />

kaip pagrindinës þemës<br />

ûkio ðakos, konkurentiðkumà, bûtina<br />

padidinti ðios srities mokslø finansavimà,<br />

panaikinti subjektyvias prieþastis,<br />

trukdanèias vykdyti baziniø ðakø<br />

fundamentinius ir taikomuosius tyrimus.<br />

Sudaryti bent minimalias sàlygas,<br />

kad jauni mokslininkai galëtø ið mokslinës<br />

veiklos pragyventi ir neiti á kitas<br />

veiklos sritis. Lietuvoje gyvulininkystës<br />

srities mokslinis potencialas yra<br />

nemaþas ir teoriniu lygiu në kiek neatsilieka<br />

nuo ðaliø, kur gyvulininkystës<br />

lygis labai aukðtas. Tik, deja, realizuoti<br />

jø ir mûsø mokslo potencialà<br />

sàlygos labai skirtingos. Jeigu to nesuvoksime,<br />

ir ateityje mûsø ðalies agrarinis<br />

sektorius su savo produkcija<br />

nepajëgs konkuruoti pasaulinëje rinkoje,<br />

o kaimas ir toliau skurs bei nyks.<br />

Aklai dirbdamas naudos<br />

nepasieksi<br />

Èeslovà Juknà 70-meèio proga sveikina Lietuvos þemës ûkio ministerijos darbuotojai, tarp kuriø yra ir buvusiø profesoriaus studentø<br />

Siaurinu savo klausimà, Profesoriau:<br />

gal atsisakykime fundamentiniø galvijininkystës<br />

mokslø ir pereikime á taikomàjà sritá?<br />

Taikykime technologinius metodus ir<br />

nesukime sau galvos.<br />

Fundamentiniai tyrimai yra taikomøjø<br />

tyrimø teorinis pagrindas. Jei<br />

fundamentiniø tyrimø neturësime (o<br />

jø ðiuo metu praktiðkai vykdome labai<br />

maþai), tai strigs ir taikomoji sritis, technologijø<br />

taikymas.<br />

Kodël fundamentiniø tyrimø atliekama<br />

daug maþiau negu ankstesniais metais?<br />

Nuostata aiðki: fundamentiniai tyrimai<br />

turi bûti atliekami universitetuose.<br />

O juk pedagogø darbo krûvis universitetuose<br />

kaip ir pradinës mokyklos<br />

mokytojo – po 700–800 auditoriniø<br />

valandø per metus ir men<strong>kas</strong> finansavimas.<br />

Galima pasakyti, kad<br />

moksliniams tyrimams universitetuose<br />

iðvis neskiriama lëðø.<br />

Mûsø fundamentiniø tyrimø rezultatai<br />

jau baigiami iðsemti. Ateityje taikomuosius<br />

mokslus vis labiau skurdinsime.<br />

Taikomasis mokslas gali bûti rizikingas,<br />

bet tai turi bûti teoriðkai pagrásta<br />

rizika. Jeigu dirbsime aklai, tai tik atsitiktinai<br />

galime pasiekti gerø rezultatø.<br />

Jeigu noriu kryþminti veisles, tai labai<br />

gerai turiu þinoti tø veisliø biologinius<br />

ypatumus ir kaip bus realizuotas<br />

<strong>visa</strong>s mechanizmas. Jeigu neþinosiu teorijos,<br />

kaip tà mechanizmà ágyvendinti,<br />

koks bus paveldëjimo laipsnis, produktyvumas<br />

ir pan., tai negalësiu sëkmingai<br />

parinkti deriniø. Aklai dirbdamas<br />

didelës naudos nepasieksi.<br />

Kodël bûtina atlikti savo<br />

fundamentinius tyrimus<br />

Suprantu, kad ne visø fundamentiniø<br />

tyrimø reikia griebtis, nes ðalies<br />

ekonomikai tai per brangu. Bet pagrindinius<br />

gyvulio organizme vykstanèius<br />

fiziologinius procesus, medþiagø<br />

apykaitos mechanizmus, naujos ðakos<br />

– probiotikos, prebiotikos (saugiø priedø,<br />

mikrokultûrø produktø) teikiamas<br />

galimybes bûtina tyrinëti. Tà patá<br />

galëèiau pasakyti ir apie fitobiotikus –<br />

augalinës kilmës medþiagas, skatinanèias<br />

arba stabdanèias atskirø rûðiø<br />

bakterijø veiklà. Antai jaunø verðeliø<br />

fermentinë sistema bûna neiðsivysèiusi,<br />

ji normaliai pradeda ásisavinti augaliná<br />

paðarà maþdaug nuo 4 mënesio. Á paðarus<br />

pridëjus prebiotikø galima iðauginti<br />

prieauglá daug pigiau – naudojant<br />

maþiau pieno (pieno baltymai verðeliams<br />

padeda ásisavinti augaliná paðarà).<br />

Þinoma, tai jau taikomojo pobûdþio<br />

elementai, manipuliuojama fundamentine<br />

produktø sudëtimi. Taèiau<br />

bûtina þinoti, kaip virðkinimo trakte<br />

veiks fiziologinis mechanizmas. Jeigu<br />

verðeliams aklai kiðime paðarà, probiotikus<br />

ir fitobiotikus, tai gero rezultato<br />

nereikëtø tikëtis. Fundamentikà reikia<br />

sieti su taikomaisiais tyrimais.<br />

Jeigu mëginsime prisigaudyti, <strong>kas</strong><br />

kur uþsienyje padaryta ir aklai taikysime<br />

sau, tai toli nenuvaþiuosime. Bûtina<br />

turëti savo fundamentikà, kad ji formuotø<br />

pagrindines taikomàsias kryptis.<br />

Svarbu þinoti, ko mums artimiausiu<br />

metu reikia.<br />

Kas kà veda<br />

Kas kà veda galvijininkystës moksle:<br />

ar fundamentika iðkelia savo reikalavimus<br />

taikomajai srièiai, o gal prieðingai – fundamentiniai<br />

tyrimai turi atsakyti á gyvenimo<br />

praktikos formuluojamas uþduotis?<br />

Taikomajai srièiai reikalavimus iðkelia<br />

ekonomika, realus gyvenimas.<br />

Bûtø labai blogai, jei kurtume teorijas<br />

norëdami pagrásti praktiðkai gautus rezultatus.<br />

Kitaip tariant, pirma padaræ<br />

mëgintume paaiðkinti, kà gavome. O<br />

turëtø bûti prieðingai: kuriame teorinius<br />

sprendimus fundamentikoje, paskui<br />

<strong>geriausia</strong>i pavykusius reikëtø mëginti<br />

taikyti praktiðkai.<br />

Jeigu darytume prieðingai, tai kam<br />

reikalingas mokslas? Gavus teigiamà<br />

rezultatà ar labai galvijø augintojui rûpëtø,<br />

koks ten vidinis fiziologinis mechanizmas<br />

sukelia tà efektà. Pvz., labai<br />

sudëtingas teðmens fiziologijos mechanizmas,<br />

bet jeigu pieningumas didëja,<br />

tai ar gamintojui svarbu kodël.<br />

Gamintojui gal ir nesvarbu, bet mokslinin<strong>kas</strong><br />

tuo ir skiriasi nuo gamintojo, kad<br />

jam <strong>visa</strong>da rûpi klausimas kodël?<br />

Mokslininkui, þinoma, svarbu. Taèiau<br />

jei að þinoèiau, dël ko padidëjo priesvoris<br />

ar pieningumas, tai taikomuosius<br />

metodus ir elementus atsirinkæs<br />

<strong>visa</strong>da geriau pataikysiu, veiksiu tikslingai.<br />

Mokslas ir padeda iðvengti aklos<br />

paieðkos.<br />

Kur dar turime parako<br />

Kokios gyvulininkystës mokslo kryptys<br />

ðiuo metu Lietuvoje sëkmingiausiai plëtojamos?<br />

Nëra paprasta iðskirti. Nepaisant<br />

visø dideliø problemø ir sunkumø, apie<br />

kuriuos kalbëjau, entuziastø dëka tos<br />

visos kryptys vis dëlto plëtojamos.<br />

Skurdþiausiai ðiandien atrodo, ko gero,<br />

galvijininkystë: pieninë ir tuo labiau<br />

mësinë, kuri yra nauja ðaka ir dar tik<br />

pradedama. Prieþastis minëjau.

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 3<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Kiek daugiau paþengta, galimas daly<strong>kas</strong>,<br />

paukðèiø mityboje. Tai dël to, kad<br />

turëjome didelius paukðtynus. Turint<br />

tokià koncentruotà industrinæ bazæ<br />

daug lengviau iðbandyti naujoves. Be<br />

to, ir patys paukðtynai turi savo finansiná<br />

potencialà, gali skirti papildomø lëðø<br />

tyrimams.<br />

Kiaulininkystëje, kur taip pat esama<br />

dideliø kompleksø, mitybos problemos<br />

daugmaþ iðtirtos, nors ir ne tuo<br />

lygmeniu, kokiu reikëtø.<br />

Galvijininkystëje ðërimo, mitybos<br />

klausimai neblogai iðtyrinëti. Kita vertus,<br />

<strong>visa</strong>da galima rasti, <strong>kas</strong> nepadaryta,<br />

pageidauti radikalesniø sprendimø.<br />

Taèiau selekcijos, ypaè technologijø<br />

klausimai, deja, atsilieka. Pvz., reikëtø<br />

patikslinti telyèiø auginimo technologijas<br />

atskiromis ûkininkavimo sàlygomis,<br />

nes nuo nepriklausomybës pradþios<br />

tie klausimai visiðkai neanalizuojami.<br />

Iðauginti telyèià – ilgas ciklas. Kad<br />

gautume karvæ, kuri uþbaigtø laktacijà,<br />

reikia 4–5 metø.<br />

Sustojo ávairûs genetinio pobûdþio<br />

tyrimai, pvz., atskirø veisliø panaudojimo<br />

efektyvumo tyrimai. Tarkime, apsëkliname<br />

kitos veislës karvæ. Tik po 9 mën.<br />

atsives verðelá, kuris augs ir apsiverðiuos<br />

dar po 24 mënesiø. Taigi ið viso jau prabëgs<br />

33 mënesiai. Karvë dar laktuos 10<br />

mën. – jau 43 mën. O juk pirma laktacija<br />

dar ne vis<strong>kas</strong>, nes jos metu karvë duoda<br />

tik 75 proc. pieno. Dar anksti daryti<br />

iðvadas ir po 43 mën., nes pieningumo<br />

rodikliai gali smarkiai kisti.<br />

Sakykite, <strong>kas</strong> duos 43 mën. laiko<br />

þaisti su atskiromis veislëmis, esant dabartiniams<br />

mokslo vertinimo kriterijams?<br />

Ið manæs reikalaujama straipsniø<br />

uþsienio þurnaluose su svorio koeficientu,<br />

man reikia atsiskaityti, tai kada<br />

uþsiimti mokslu? Juk tol negaliu rimto<br />

straipsnio paraðyti apie naujø veisliø derinius,<br />

kol nepasieksiu pirmos stadijos<br />

– negausiu bent jau pirmos laktacijos.<br />

Juk kam visi tie bandymai daromi: kad<br />

padidëtø pieningumas, pieno riebumas,<br />

baltymingumas, sumaþëtø somatiniø<br />

làsteliø skaièius, sustiprëtø nagos<br />

(tai labai svarbu taikant ávairias galvijø<br />

laikymo technologijas – laikant palaidus<br />

ir ant grindø), atsparumas mastitams.<br />

Bûtina atlikti daug tyrimø, tik tada mokslinis<br />

darbas bus vertingas.<br />

Kodël reikia gerø<br />

eksperimentø<br />

Lietuvos þemës ûkis tradiciðkai nuo seno<br />

specializavosi pieninës galvijininkystës<br />

srityje. Logiðka bûtø manyti, kad ir galvijininkystës<br />

mokslas turëtø vyrauti bent jau<br />

tarp kitø þemës ûkio mokslø. Taèiau mûsø<br />

mokslø plëtotei, matyt, bûdingi kiti logikos<br />

dësniai? O gal jie iðvis jokiai logikai nepavaldûs?<br />

Kà manote Jûs, pripaþintas galvijininkystës<br />

mokslo profesionalas?<br />

Valstybinës maisto ir veterinarinës tarnybos direktorius, vyriausiasis inspektorius,<br />

Lietuvos veterinarijos akademijos tarybos pirminin<strong>kas</strong> dr. Kazimieras Lukaus<strong>kas</strong><br />

sveikina jubiliatà<br />

Labai daug<br />

kur ið ávairiausiø<br />

tribûnø esu ðnekëjæs,<br />

kad ðitos mokslo<br />

ðakos padëtis<br />

nepavydëtina. Iðties<br />

pieninë galvijininkystë<br />

yra pagrindinë<br />

Lietuvos<br />

þemës ûkio ðaka,<br />

mûsø gamtinëmis<br />

ir klimato sàlygomis<br />

ji <strong>geriausia</strong>i save<br />

pateisintø. Kaip<br />

ir Olandijoje, Lietuvoje<br />

veðliai auga<br />

þolynai, o tai pigiausias<br />

paðaras.<br />

Turime ðios ðakos<br />

plëtros tradicijas,<br />

didelæ patirtá. Kas<br />

nors gali norëti ar<br />

nenorëti, bet ði ðaka<br />

ir toliau plëtosis:<br />

<strong>kas</strong> empiriðkai<br />

dirbs, <strong>kas</strong> ðiek tiek<br />

teorijos taikys literatûros<br />

pasiskaitæs.<br />

Bet juk yra visos galimybës tai ðakai<br />

suteikti tvirtà moksliná pagrindà,<br />

vadinasi, konkurentiðkumo. Tam rei-<br />

LIETUVOS ÞEMËS<br />

ÛKIO UNIVERSITETAS<br />

skelbia konkursà etatinëms vietoms uþimti<br />

Docento:<br />

1. Ekonomikos katedroje;<br />

2. Profesinës saugos ir inþinerinës vadybos katedroje (2,5 etato);<br />

3. Ðilumos ir biotechnologijø inþinerijos katedroje;<br />

4. Mechanikos katedroje (2 etatai);<br />

5. Agroenergetikos katedroje.<br />

Eiti docento pareigas:<br />

1. Vandentvarkos katedroje (0,25 etato).<br />

Su 70-meèio gëlëmis – prof. Èeslovas Jukna<br />

kia ir gerø eksperimentø.<br />

Nejaugi ði ûkio ðaka nebuvo pastatyta<br />

ant tvirtø pagrindø netolimos praeities<br />

laikais, kai geleþinkelio eðelonai su<br />

lietuviðkais pieno ir mësos produktais riedëjo<br />

á Maskvà, Leningradà (dabar Sankt<br />

Peterburgas)?<br />

Buvo pastatyta ant tvirtø mûsø sàlygomis<br />

pamatø. Bet kokia buvo bëda:<br />

lëmë ne racionalus ûkininkavimas,<br />

bet planai. Ir blogiausia, kad ne produkcijos<br />

gamybos planai, o karviø skaièius.<br />

Sausio 1 d. bûtinai reikëjo laikyti<br />

grieþtai numatytà karviø skaièiø. Viena<br />

karvë duodavo 6 tûkst. kg pieno<br />

per metus, o kita – 2 tûkst. Privalëjome<br />

laikyti abi, nors abiejø nesugebëdavome<br />

ðerti iki soties.<br />

Ðiemet ûkininkai þiemai apsirûpino<br />

80 proc. paðarø. Aiðku, kad ûkininkai<br />

nelaikys badmiriaujanèiø galvijø,<br />

pjaus karves, kad ið likusiø gautø<br />

geros produkcijos. Nie<strong>kas</strong> nenorës<br />

tuðèiai laikyti galvijø.<br />

Bus daugiau<br />

Lektoriaus:<br />

1. Augalø apsaugos katedroje;<br />

2. Ekonomikos katedroje;<br />

3. Þemëtvarkos katedroje (2 etatai);<br />

4. Mechanikos katedroje;<br />

5. Profesinës saugos ir inþinerinës vadybos katedroje;<br />

6. Transporto ir jëgos maðinø katedroje (0,4 etato);<br />

7. Ðilumos ir biotechnologijø inþinerijos katedroje;<br />

8. Agroenergetikos katedroje (2 etatai).<br />

Asistento:<br />

1. Kûno kultûros katedroje;<br />

2. Botanikos katedroje;<br />

3. Administravimo ir kaimo plëtros katedroje (2 etatai);<br />

4. Statybiniø konstrukcijø katedroje.<br />

Praðymus dalyvauti konkurse pateikti Rektoriaus vardu á Studijø skyriø<br />

(LÞÛU c.r. 217 kab.) per mënesá nuo paskelbimo dienos. Kartu su<br />

praðymu pateikiami tokie dokumentai: diplomø kopijos, moksliniø, metodiniø<br />

darbø sàraðas ir jø kopijos.<br />

Rektorius<br />

2003 m. geguþës 21–25 d. Pasaulio lietuviø centre<br />

Lemonte, Èikagos priemiestyje, ávyks XII pasaulio<br />

lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas.<br />

Simpoziumo taryba kvieèia visus mokslininkus<br />

rengti praneðimø tezes. Programos metmenis, reikalavimus<br />

tezëms ir kitos informacijos jau galima<br />

rasti XII simpoziumo svetainëje http://mks.lms.lt<br />

Ðalia kitø enciklopedininkø labai<br />

vertintinø savybiø bei ypatybiø lietuviðkajai<br />

ðios srities brolijai dar bûtina turëti<br />

ir labai kietà stuburà. Ið nendrës<br />

siûravimo á kairæ ir deðinæ, nelygu, koks<br />

vëjas, èia nepasimokysi. Mat skirtingai<br />

nuo nendrës ar svyruoklio berþo enciklopedininkai,<br />

jeigu ir turi gyvai reaguoti<br />

á aplinkà, vis dëlto turi iðlikti iðtikimi<br />

pasirinktai ir Visuotinës lietuviø enciklopedijos<br />

(VLE) Mokslinës redakcinës<br />

tarybos patvirtintai koncepcijai ir<br />

principams. Antai iðleidus 1 tomà pagal<br />

autentiðkà svetimvardþiø raðybos<br />

bûdà bûtø gal ir neprotinga kitus tomus<br />

jau imti leisti pagal kità. Perkëloje<br />

arkliai nekeièiami.<br />

O tokiø pageidavimø ir net primygtinio<br />

spaudimo bûta. Kaip ir VLE redakcijos<br />

kaltinimø deðinumu ir kairumu.<br />

Mûsø sàlygomis, matyt, tai neiðvengiama.<br />

Dar tik rengiamame<br />

straipsnyje apie buvusá funkcionieriø<br />

uþtekdavo praslysti bendraminèiams<br />

nepatinkanèiai informacijai – ir tu jau<br />

deðinysis, sàskaitø suvedinëtojas. Ádëjus<br />

þinià apie tai, kad kokiame nors<br />

miestelyje tarybiniais metais pastatyta<br />

tiek ir tiek gamyklø bei gyvenamøjø namø<br />

– ir tu jau kairuolis, tarybinës praeities<br />

ðlovintojas. Dar blogiau, jei pro<br />

akis praslydo apraðomos apylinkës ar<br />

rajono miðkuose pokario metais veikæs<br />

Lietuvos partizanø bûrys ar ávykæs<br />

mûðis su stribais – enciklopedininkai<br />

vël iðgirsdavo priekaiðtø dël ðaliðkumo,<br />

faktø nutylëjimo ir pan. O juk daþniausiai<br />

pristigdavo paprasèiausio þinojimo,<br />

informuotumo. Rezistencinës kovos<br />

faktai, daug medþiagos apie 1918–<br />

1940 m. Lietuvos kariuomenæ tik dabar<br />

iðplaukë ið specialiøjø fondø ir tyrinëtojams<br />

sunkiai prieinamø archyvø.<br />

Taèiau skaitytojai neatlaidûs. Gal<br />

ir teisingai. Juk pati ði sàvoka – enciklopedinin<strong>kas</strong><br />

– mums siejasi su plaèiu<br />

ir ávairiapusiu þinojimu, þiniø visuma.<br />

Pamirðæ, kad enciklopedininkø laikai<br />

seniai baigësi, ðioje srityje dirbantiems<br />

esame itin reiklûs, o ypaè dirbantiems<br />

prie VLE. Nenoriai atleidþiame menkiausià<br />

klaidà. Árodymas, kad ði Enciklopedija<br />

skaitoma, nagrinëjama, yra<br />

tarsi visø bendras kûdikis, todël apgaubtas<br />

ypatingu dëmesiu.<br />

Lietuvos mokslininkø sàjungos informacija<br />

Gyvenimas greitesnis uþ enciklopedijà,<br />

bet vytis reikia<br />

Knygynuose pasirodë Visuotinës lietuviø enciklopedijos 2 tomas.<br />

Kaip enciklopedininkai atsiþvelgë á pastabas ir pageidavimus,<br />

gautus po 1 tomo pasirodymo, raðoma ðioje publikacijoje.<br />

Reikia pripaþinti, kad nors enciklopedininkai<br />

VLE 2 tome ir iðsaugojo kietà<br />

stuburà, vis dëlto pasirodo besà pakankamai<br />

lankstûs. Iðleidus 1 tomà buvo<br />

gauta ávairiø organizacijø pasiûlymø ir<br />

pageidavimø, kaip reikëtø pagerinti kitø<br />

tomø informatyvumà, átraukti naujausiø<br />

þiniø. Visø pirma tai pasakytina<br />

apie Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos<br />

tyrimø centrà, Lietuvos kariuomenës<br />

kariø, nukentëjusiø nuo sovietinio<br />

ir nacistinio genocido, artimøjø<br />

sàjungà, Lietuvos vyskupø konferencijà,<br />

Lietuvos þydø bendruomenæ, Nepriklausomybës<br />

Akto signatarø klubà,<br />

Pasaulio lietuviø bendruomenës atstovybæ<br />

Lietuvoje, Valstybiná Vilniaus Gaono<br />

þydø muziejø ir kitas organizacijas.<br />

Tà patá galima pasakyti apie Lietuvos<br />

centriná valstybës archyvà, Lietuvos dailës<br />

muziejø, Lietuvos nacionalinæ Martyno<br />

Maþvydo bibliotekà, Lietuvos nacionaliná<br />

muziejø, Lietuvos nacionalinio<br />

Visuotinës lietuviø enciklopedijos antras tomas jau skaitytojø rankose:<br />

enciklopedininkai laukia atsiliepimø<br />

operos ir baleto teatro archyvà. Visoms<br />

ðioms institucijoms ir organizacijoms<br />

Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas<br />

su VLE 2 tomu rado progà padëkoti<br />

uþ vaisingà bendradarbiavimà, á jø<br />

pastabas atsiþvelgta. Tai pat paþymëtina,<br />

jog uþ informacinæ pagalbà dëkojama<br />

Baltarusijos ambasadai Lietuvoje<br />

bei leidyklai Áåëàðóñêàÿ ýíöûêëàïåäûÿ.<br />

Beje, dar apie Baltarusijà. Taip jau<br />

iðëjo, kad pasirodþius 2 t. ðiø eiluèiø autorius<br />

buvo tik kà sugráþæs ið Minsko,<br />

kur apie Baltarusijos nacionalinæ<br />

mokslø akademijà teko kalbinti jos<br />

moksliná sekretoriø. Todël pirmas VLE<br />

2 tomo straipsnis, kurá teko atsiversti,<br />

buvo kaip tik apie ðià Akademijà. Nurodoma,<br />

jog remiantis 2000 m. duomenimis,<br />

Baltarusijos nacionalinës<br />

mokslø akademijos sudëtyje yra 53 institutai.<br />

Deja, tai jau vakarykðtë diena,<br />

nes ðiuo metu jau yra apie 70 mokslo<br />

institutø bei centrø. Vos pasirodanti<br />

Enciklopedija jau atsilieka nuo realaus<br />

gyvenimo. Ði pastaba neturëtø bûti suprasta<br />

kaip priekaiðtas rengëjams. Tai<br />

tik patvirtinimas, koks dinamið<strong>kas</strong> yra<br />

mus supantis pasaulis. Seniai þinoma,<br />

kad gyvenimas <strong>visa</strong>da greitesnis uþ <strong>visa</strong>s<br />

net ir tobuliausias pasaulio enciklopedijas.<br />

Vargu ar bûtø<br />

Nukelta á 20 p.<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka

4 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Tai mûsø bendras tiltas per Atlantà<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Rugsëjo pabaigoje Amerikos<br />

centre, Vilniuje, buvo paminëtas<br />

akademiniø mainø<br />

programos, kuri daugiau þinoma<br />

kaip Fulbright programa,<br />

veiklos Lietuvoje deðimtmetis.<br />

Gleno Milerio muzikiniai kûriniai,<br />

kuriuos profesionaliai ir þaismingai<br />

atliko Balio Dvariono muzikos<br />

mokyklos Big Band (vadovas<br />

A. Kuèins<strong>kas</strong>) ir Saksofonistø grupë<br />

(vadovai Albinas Guþelis ir Arûnas<br />

Valiulis) renginio pradþiai suteikë<br />

puikios nuotaikos ir jà kitiems<br />

popietës veikëjams beliko tik palaikyti.<br />

Bendraminèiø bûryje tai nebuvo<br />

itin sudëtinga. Taèiau ið pradþiø<br />

ðiek tiek þiniø apie garsiàjà programà,<br />

dël kurios ir vyko ðios iðkilmës.<br />

JAV senatoriaus J. William<br />

Fulbright garbei pavadintoji akademiniø<br />

mainø programa ðios valstybës<br />

Kongreso sprendimu vykdoma<br />

Saksofonistø grupës muzikantai atlieka Gleno Milerio kûrinius<br />

Fulbright programos dalyviai: prof. Algimantas Juozapavièius (VU, programoje<br />

dalyvavo 1997 m.), prof. Vygantas Paulaus<strong>kas</strong> (VU, 1992) ir jo sûnus Rytis<br />

Paulaus<strong>kas</strong> (Uþsienio reikalø ministerija, 2000), toliau stovi Lietuvos<br />

mokslo tarybos pirminin<strong>kas</strong> prof. Kæstutis Makariûnas<br />

Per deðimtmetá pagal Fulbright programà studijavo apie 90 mûsø ðalies pilieèiø, kuriuos ir matome programos deðimtmeèio Lietuvoje minëjime<br />

nuo 1946 m. Nuo 1961 m. programa<br />

administruojama pagal Dviðaliø<br />

ðvietimo ir kultûros mainø aktà,<br />

kuris buvo pakeistas Vieðuoju<br />

ástatymu (Public Law) 87–256. Tai<br />

ir yra teisinis Fulbright programos<br />

pagrindas.<br />

Lietuvoje programa administruojama<br />

JAV ambasados Vieðosios<br />

diplomatijos skyriaus (Public Affairs<br />

Section), kuris visiems geriau<br />

þinomas kaip Amerikos centras,<br />

kartu su Tarptautiniu ðvietimo institutu<br />

(Institute for International<br />

Education). Atsakingas asmuo –<br />

ðvietimo programø ir tarptautiniø<br />

akademiniø mainø specialistë Rasa<br />

Baukuvienë.<br />

Á Fulbright stipendijà gali pretenduoti<br />

magistro studijø, doktorantûros<br />

ir staþuoèiø JAV universitetuose,<br />

taip pat podaktariniø<br />

studijø atstovai. Norintiems dalyvauti<br />

konkurse priminsime, jog<br />

programoje gali dalyvauti tik Lietuvos<br />

Respublikos pilieèiai, be to,<br />

konkurso metu gyvenantys Lietuvoje.<br />

Turintiems bakalauro diplomus<br />

ir pretenduojantiems á magistrines<br />

ar doktorantûros studijas suteikiama<br />

galimybë pasirinkti ið trijø<br />

JAV universitetø.<br />

Konkurso sàlygos <strong>kas</strong>met skelbiamos<br />

rugsëjo mën. Konkursas<br />

vykdomas trimis etapais. Pirmajame<br />

vertinamas projektas ir TOEFL<br />

egzamino rezultatas. Antrajame<br />

vyksta „pusfinalininkø“ interviu, o<br />

finalininkus tvirtina Tarptautinis<br />

ðvietimo institutas.<br />

Per 10 metø Fulbright programos<br />

stipendijomis ir teikiamomis<br />

studijø galimybëmis spëjo pasinaudoti<br />

konkursus laimëjæ kandidatai:<br />

44 mokslininkai, 46 studentai, 4<br />

mokytojai ir 5 mokyklø vadovai.<br />

Kadangi tai abipusiø mainø<br />

programa, tai per tà patá laikotarpá<br />

ið JAV á Lietuvà pagal Fulbright projektus<br />

buvo atvykæ 60 mokslininkø,<br />

35 studentai, 2 mokytojai ir 5 mokyklø<br />

administratoriai.<br />

Dar priminsime, jog Fulbright<br />

programa veikia daugiau kaip 150<br />

ðaliø. Per 55 programos gyvavimo<br />

metus apie ketvirtis milijono dalyviø<br />

ið JAV ir kitø valstybiø ágijo naujø þiniø,<br />

perëmë turtingà tarptautinio<br />

bendradarbiavimo patyrimà, patobulino<br />

savo profesinæ kvalifikacijà.<br />

Á Amerikos centrà susirinkusius<br />

paminëti Fulbright programos Lietuvoje<br />

deðimtmetá sveikino Amerikos<br />

centro direktorius Michael Boyle,<br />

renginio atidarymo þodá tarë<br />

Fulbright programos alumnø (lot.<br />

alumnus – auklëtinis) prezidentas<br />

Lietuvoje dr. Danielius Pivoriûnas.<br />

Sveikinimo kalbas renginyje pasakë<br />

JAV ambasadorius John F. Tefft<br />

bei Lietuvos Respublikos ðvietimo<br />

ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius.<br />

Ministras A. Monkevièius pabrëþë,<br />

jog net Atlanto vandenynas<br />

nëra didelë kliûtis JAV ir Lietuvos<br />

akademinëms bendruomenëms<br />

vaisingai bendradarbiauti. Kurdama<br />

þiniø visuomenæ ir ágyvendindama<br />

Lietuvos mokslo ir technologijø<br />

baltosios knygos nuostatas, tobulindama<br />

mokslo ir studijø teisëkûrà<br />

mûsø ðalis domisi ir perima labiausiai<br />

iðvystytø valstybiø patirtá.<br />

Lietuva ir JAV 1994 m. pasiraðë sutartá<br />

dël dviðalio bendradarbiavimo<br />

mokslo ir technologijø srityje. Ði<br />

sutartis kartu su papildomu protokolu,<br />

skirtu intelektinës nuosavybës<br />

apsaugai uþtikrinti, ðiemet pratæsta<br />

dar 5 metams. Ministras iðreiðkë<br />

viltá, jog Lietuva ir toliau stiprins ryðius<br />

su JAV ir ðios<br />

valstybës Nacionaliniu<br />

mokslo fondu, tai<br />

patvirtina ir ðiemet<br />

pasiraðytoji sutartis<br />

su Teksaso pietvakariø<br />

mokslinio tyrimo<br />

institutu.<br />

Fulbright programà<br />

ministras A.<br />

Monkevièius ávertino<br />

kaip jungiamàjà grandá<br />

tarp visø mokslo<br />

institucijø abiejose<br />

bendradarbiaujanèiose<br />

ðalyse – to ir siekia<br />

mûsø vyriausybës.<br />

Akademinë bendruomenë<br />

ir yra ta<br />

<strong>geriausia</strong> terpë, per<br />

kurià sklinda naujø<br />

þiniø poreikis, didþiulis<br />

noras pasidalyti<br />

profesine patirtimi,<br />

siekis paþinti kitas<br />

tautas ir kultûras.<br />

Svarbus programos<br />

indëlis ir tobulinant<br />

Lietuvos anglø<br />

kalbos mokytojus. Pasak<br />

A. Monkevièiaus,<br />

mûsø mokytojai, kurie<br />

susipaþino su<br />

Amerikos kultûra ir<br />

istorija, gráþo á savo<br />

mokyklas ne tuðèiomis,<br />

bet gali savo þinias<br />

ir patirtá perteikti<br />

Lietuvos moksleiviams.<br />

2001 m. buvo<br />

parengta ir iðleista<br />

Amerikos studijø<br />

programa 9–12 klasëms.<br />

Ðiuo metu visi<br />

Lietuvos baigiamøjø<br />

klasiø moksleiviai gali<br />

rinktis Amerikos<br />

studijø modulius ir<br />

susipaþinti su JAV istorija,<br />

geografija, socialiniu<br />

gyvenimu,<br />

verslu ir kultûra. Mokytojai<br />

ir moksleiviai<br />

gali pasirinkti vienà ið<br />

dviejø vadovëliø, siûlomø<br />

mokytis pagal<br />

ðias temas. Pasak ministro,<br />

ðie ir kiti mûsø<br />

bendri darbai, taip<br />

pat ir pati Fulbright<br />

programa Lietuvoje,<br />

yra puikus bendro tilto<br />

per Atlantà statybos<br />

pavyzdys.<br />

Graþvydas<br />

Kantvydas<br />

Prakalbà sako JAV ambasadorius Lietuvoje John F. Tefft<br />

Labai aukðtai programà ávertino Lietuvos ðvietimo ir<br />

mokslo ministras Algirdas Monkevièius

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) ATMINTIS 5<br />

Spalio 16 d. Maþosios Lietuvos<br />

reikalø taryba Lietuviø katalikø<br />

mokslo akademijos salëje<br />

paminëjo ir pagerbë Maþosios<br />

Lietuvos gyventojø genocido<br />

aukø atminimà.<br />

Degë þvakë, o ðalia pirmininkaujanèio<br />

stovëjo tuðèia këdë su uþraðu:<br />

Prûsø Lietuvos þuvusieji. Susirinkusieji<br />

tylos minute pagerbë Maþosios<br />

Lietuvos gyventojø genocido aukø<br />

atminimà. Jos nepamirðtos ir negali<br />

bûti pamirðtos, kol gyva dorø þmoniø<br />

sàþinë, tautos atmintis, istorinio<br />

teisingumo ir atsakomybës jausmas.<br />

Vakarui pirmininkavæs Maþosios<br />

Lietuvos reikalø tarybos pirminin<strong>kas</strong><br />

Vytautas Ðilas priminë, kad Maþosios<br />

Lietuvos, o plaèiau kalbant, etniniai<br />

rytø Prûsijos gyventojai istorijoje<br />

genocidà yra patyræ net keturis<br />

kartus. Pirmàjá prieð senuosius prûsus<br />

vykdë Teutonø ordinas XIII–XV<br />

a., gavæs Romos popieþiaus palaiminimà.<br />

Carinës Rusijos armijos vykdytas<br />

genocidas prieð ðio kraðto gyventojus<br />

buvo surengtas 1914–1915<br />

m., o nacistinës Vokietijos vyko daugiau<br />

kaip deðimtá metø – 1935–1944.<br />

Baisiausias buvo sovietinis genocidas<br />

1944–1945 m., kai pagrindinë Maþosios<br />

Lietuvos dalis – Karaliauèiaus<br />

kraðtas neteko savo etniniø gyventojø,<br />

savo þemës vardo ir virto faktiðka<br />

Sovietø Sàjungos kolonija.<br />

To genocido pradþia – 1944 m.<br />

spalio 16 d., kai 3-ojo Baltarusijos<br />

fronto 5-oji ir 11-oji armijos pradëjo<br />

Karaliauèiaus kraðto puolimà. Prieð<br />

tai ant pilkðvai melsvø atvirutës dydþio<br />

lapeliø Vilniaus ir Kauno spaustuvëse<br />

buvo iðspausdintas Pravdos ir<br />

Krasnaja zvezda laikraðèiø karo korespondento<br />

Iljos Erenburgo ðtai toks<br />

atsiðaukimas: Nëra nieko, <strong>kas</strong> vokieèiuose<br />

bûtø be kaltës – nei tarp gyvøjø,<br />

nei tarp mirusiøjø. Raudonarmieèiai,<br />

ðventai vykdykite draugo Stalino nurodymà<br />

ir sumindþiokite faðistiná þvërá jo<br />

urve. Sulauþykite germaniðkøjø moterø<br />

rasiná pasididþiavimà. Pasiimkite jas<br />

sau, kaip savo teisëtà grobá. Þudykite,<br />

narsieji raudonarmieèiai!<br />

Kerðto þvëris buvo paleistas nuo<br />

grandinës. Tik vienas faktas. Spalio<br />

21 d. raudonarmieèiai Nemierkiemyje<br />

(vok. Nemmersdorf, rus. Majakovskoje)<br />

surengë beginkliø gyventojø<br />

skerdynes. Ant per Nemierkiemá einanèio<br />

plento gulëjo tankø suvaþinëti<br />

civiliai gyventojai. Prie vienos darþinës<br />

durø buvo kryþmai prikaltos<br />

nuogos mergaitës. Kitur gulëjo 72 sadistiðkai<br />

iðniekintos ir nuþudytos moterys.<br />

84 metø moteriai kareiviðku<br />

<strong>kas</strong>tuvëliu buvo nuskelta pusë galvos.<br />

Skubiai sukviesta tarptautinë gydytojø<br />

ekspertizë nustatë, kad visos moterys,<br />

net 84 metø senutë ir 8–12 metø<br />

mergaitës, buvo iðprievartautos.<br />

Ðio þvëriðko ávykio liudininkai, 50<br />

prancûzø belaisviø, t. y. sovietø sàjungininkø,<br />

buvo suðaudyti.<br />

Ir vis dëlto anglai ir amerikieèiai<br />

ðio fakto, kaip ir daugybës panaðiø<br />

kitø, per tarptautiná Niurnbergo teis-<br />

SPALIO 16-OJI – MAÞOSIOS LIETUVOS GENOCIDO DIENA<br />

Kad nebûtø pamirðta<br />

Viena tuðèia këdë skirta Prûsø Lietuvos þuvusiesiems<br />

Kalba Viktoras Libertis<br />

mà 1946 m. nedráso skelbti, nes uþprotestavo<br />

TSRS generalinis prokuroras<br />

Andrejus Vyðinskis. Kaip èia<br />

dabar garsinsi sàjungininko karinius<br />

nusikaltimus, kai teisiami naciai. O<br />

juk tai tik vienas ið daugybës I. Erenburgo<br />

atsiðaukimo materializavimo<br />

pavyzdþiø Rytprûsiuose. Nugalëtojams<br />

buvo në motais, kad tai istorinës<br />

baltø þemës, kur gyveno ne vien<br />

vokieèiai, bet nemaþai dar ir senøjø<br />

prûsø palikuoniø. Ðimtus pavyzdþiø<br />

galima pateikti, kaip buvo prievartaujami,<br />

plëðiami ir be gailesèio þudomi<br />

Rytprûsiø civiliai gyventojai, atsidûræ<br />

„nugalëtojø“ kelyje.<br />

S. Wiesentalio tyrimø centro ekspertams<br />

ir asmeniðkai ponui E. Zuroffui,<br />

nuolat kaltinanèiam lietuvius,<br />

galima priminti, kad raðytojas I. Erenburgas<br />

buvo tas pats Pasaulio taikos<br />

tarybos viceprezidentas, pagarsëjæs<br />

raðytojas, kuris intelektiná ir europinës<br />

kultûros vertybiø sëmësi 1909–<br />

1917 m. gyvendamas Prancûzijoje.<br />

Maþa to, 1921–1934 m. jis buvo tarybinës<br />

spaudos korespondentas Prancûzijoje,<br />

Belgijoje, Vokietijoje, o 1936-<br />

1939 m. Ispanijoje. Þodþiu, buvo persiëmæs<br />

Europos kultûros vertybëmis,<br />

1952 m. net apdovanotas Lenino premija<br />

Uþ taikos tarp tautø stiprinimà. Ar<br />

gali bûti didesnis pasityèiojimas ið<br />

þmonijos? Kas skaitë I. Erenburgo<br />

atsiminimø knygà Þmonës, metai, gyvenimas<br />

(6 knygos paraðytos 1961–<br />

1965), në á galvà neðautø, kad ðiø intelektiniø,<br />

europinës kultûros dvasia<br />

persunktø atsiminimø autorius yra<br />

tas pats þydø kilmës raðytojas ir karo<br />

korespondentas, kuris kvietë vykdyti<br />

nugalëtø Rytprûsiø ir nacistinës Vokietijos<br />

civiliø gyventojø þudynes,<br />

iðtisà èia gyvenusiø<br />

þmoniø genocidà. Þmogaus<br />

protui nesuvokiamos metamorfozës!<br />

Net ir po nacistinës Vokietijos<br />

kapituliacijos, taikos<br />

metà, 1946 m. þiemà, raudonarmieèiai<br />

kolonomis varë<br />

Maþosios Lietuvos gyventojus<br />

ant Kurðiø mariø ledo ir<br />

kulkosvaidþiais ðaudë. Daugybë<br />

þmoniø buvo numarinta<br />

tarybinëse koncentracijos<br />

stovyklose. Etninio valymo<br />

metu þuvo apie 330 tûkst. civiliø<br />

kraðto gyventojø.<br />

Etniðkai „iðvalius“ kraðtà<br />

prasidëjo jo kolonizavimas.<br />

Ið Rusijos gilumos pajudëjo<br />

eðelonai su kolonistais.<br />

1846 m. liepos 1 d. Kaliningrado<br />

sritimi pavadintame<br />

Karaliauèiaus kraðte gyveno<br />

184 tûkst. gyventojø<br />

(neskaitant sovietinës armijos<br />

kariø). Ið jø 67,6 tûkst. jau<br />

buvo atvykëliai ið Rusijos.<br />

1947 m. spalio 11 d.<br />

Spaudos veteranas Juozas Lenktaitis; uþ jo – Vytautas Ðilas<br />

TSRS Ministrø Tarybai priëmus nutarimà<br />

Dël vokieèiø iðkeldinimo ið Kaliningrado<br />

srities 102 tûkst. vietos gyventojø,<br />

per stebuklà atlaikiusiø<br />

prievartavimà, plëðimus ir þudymus,<br />

buvo iðkeldinti á Vokietijà. Siekdama<br />

visiðkai ið þmoniø ir istorijos atminties<br />

iðtrinti paskutinius èia tûkstanèius<br />

metø gyvenusiø þmoniø pëdsakus<br />

sovietinë administracija 1946–<br />

1950 m. ávykdë dar vienà „reformà“:<br />

ilgaamþiø senovës prûsø ar lietuviø<br />

vietø, kilmës, net vandenø vardus<br />

(teisybë, jau gerokai suvokietintus)<br />

Vilko vaikai<br />

1945-ieji. Ið Rytprûsiø kraðto kaip<br />

ið oþio rago pasipylë paaugliø ir maþø<br />

vaikø minia. Per Zanavykus ëjo jie dienø<br />

dienas ir tiesdami rankutes praðë<br />

valgyti. Alkani, þaizdoti slinko jie per kaimus,<br />

baþnytkaimius, nakvojo ðieno kaugëse,<br />

slankiojo giriose, skindami medþiø<br />

ûglius, rinkdami nokstanèias uogas, o<br />

bræstant rugiams tarsi skëriai uþgulë javø<br />

laukus. Þmonës jau nebeturëjo kà<br />

duoti. O jie ëjo, praðë duonutës ir bailiai<br />

þvalgësi. Jø iðkankintuose veidukuose<br />

þaiþaravo nedidelës, bet piktos akutës,<br />

kuriose galëjai áskaityti ne tik baimæ, neapykantà,<br />

bet ir kerðtà. Gal dël to ðie jaunieji<br />

Karaliauèiaus kraðto gyventojai ir<br />

buvo praminti „vilko vaikais“. Ne vienas<br />

ið jø tikriausiai buvo ir lietuviø kilmës,<br />

bet savo protëviø kalbos jie jau nebemokëjo.<br />

Tik ëjo ir ëjo. Ir kad tik toliau nuo<br />

sugriautø namø, nuþudytø tëvø, artimøjø.<br />

Bet bëgantiems nuo siaubo vaikams<br />

kelià pastojo Nemunas. Ir tuomet ði gy-<br />

Petras Cidzi<strong>kas</strong> nepailsta kelti valdþiai<br />

nepalankiø klausimø<br />

pakeitë skubotai sugalvotais ir nieko<br />

bendro su Maþàja Lietuva ir Rytprûsiais<br />

neturinèiais rusiðkais pavadinimais.<br />

Maþosios Lietuvos reikalø tarybos<br />

pirminin<strong>kas</strong> V. Ðilas priminë, kad<br />

tarptautinës teisës poþiûriu genocidas<br />

traktuojamas kaip nusikaltimas<br />

prieð þmoniðkumà ir þmonijà. 1968<br />

m. vasario 26 d. JT Asamblëjoje priimta<br />

konvencija dël senaties termino<br />

netaikymo tokio pobûdþio nusikaltimams.<br />

Taigi ir prieð Maþàjà Lietuvà<br />

ávykdytas genocidas neturi senaties<br />

termino.<br />

Taèiau ðtai <strong>kas</strong> kelia didþiausià<br />

nuostabà: oficialusis Vilnius ir Lietuvos<br />

valdþia, atrodo, daro viskà, kad<br />

prieð Maþosios Lietuvos gyventojus<br />

vykdytas genocidas bûtø pamirðtas.<br />

Karaliauèiaus kraðto gyventojø genocido<br />

klausimà pirmà kartà 1947 m.<br />

sausio 15 d. iðkëlë Vokietijoje atsikûrusios<br />

Maþosios Lietuvos Tarybos<br />

prezidiumas. Ðios Tarybos aktà didþiosioms<br />

valstybëms áteikë VLIK’ as.<br />

Maþosios Lietuvos genocido faktà<br />

priminë ir þinomas Lietuvos rezistentas<br />

Petras Cidzi<strong>kas</strong> 1989 m. per mënesá<br />

trukusià pasninkavimo akcijà Vilniaus<br />

katedros aikðtëje. P. Cidzi<strong>kas</strong><br />

1992 m. á Karaliauèiaus kraðto gyventojø<br />

þudyniø vietà buvo atvedæs ir maldininkø<br />

bûrá, kuriems kelià pastojo<br />

vietos milicija. Ligi ðiol nepavyko Lietuvoje<br />

valstybës mastu áteisinti ir spalio<br />

16 d. kaip Maþosios Lietuvos gyventojø<br />

genocido dienos, nors Maþosios<br />

Lietuvos reikalø taryba su tokia<br />

iniciatyva á Lietuvos Respublikos Seimà<br />

kreipësi 1994, 1997, 1998, 1999 ir<br />

2000 metais. LR Seimas ir Lietuvos<br />

politikai tyli, vis dar neapsisprendþia,<br />

nes jiems atrodo, jog tai dar ne laiko<br />

keliamas klausimas.<br />

Ið prisiminimø<br />

va lavina traukë panemune per Zapyðká,<br />

Kaèerginæ. Ir Kauno senamiesèio<br />

ðaligatviuose jie jau nesutilpo. Aptekæ<br />

votimis, þaizdoti, kiti ðlubuodami skverbësi<br />

á þuvø turgø, rausësi ðiukðlynuose,<br />

tikëdami surasti kà nors valgomo. Tai<br />

buvo siaubingoji 1945-øjø vasara. Ir po<br />

vienos nakties ðiø „vilko vaikø“ Kaune<br />

nebeliko. Kas juos surinko ir kur iðveþë<br />

– nie<strong>kas</strong> neþino. Liko tarsi legenda.<br />

Bet turime ir gyvø liudininkø, tik<br />

ne ið Kauno, bet ið Lietuvos kaimø.<br />

Apie 1965-uosius susipaþinau su<br />

Birþø miðkø ûkio Buginiø girininkijos<br />

girininku Vagneriu. Pasirodo,<br />

jog ir jis – „vilko vai<strong>kas</strong>“.<br />

Atklydæs ið Rytprûsiø prie Birþø surado<br />

gerus þmones, kurie já su sesute priglaudë.<br />

Èia iðmoko lietuviðkai, baigë aðtuonmetæ,<br />

miðkininkystës technikumà ir<br />

tapo geriausiu girininku Birþø kraðte. Vedë.<br />

Þmona lietuvaitë. Mokytoja. Augino<br />

ðeimà. Ir daugiau kaip po 30 metø<br />

Rûta Gajauskaitë ásitikinusi, kad veikiant<br />

ryþtingai galima daug pasiekti<br />

Lietuvos nacionalinio fronto<br />

pirmininko, Maþosios Lietuvos reikalø<br />

tarybos nario Viktoro Liberèio<br />

trys ar keturios kartos gentainiø buvo<br />

kilusios nuo Tilþës ir Karaliauèiaus,<br />

bet jis pats, kaip ir jo kiti dar<br />

iðlikæ gentainiai, niekaip negali suprasti<br />

tø Lietuvos politikø, kurie<br />

Karaliauèiaus kraðtà laiko Rusijos<br />

dalimi. V. Libertis siûlo prisiminti<br />

1945 m. Potsdamo konferencijos<br />

sprendimà buvusià Rytø Prûsijos teritorijà<br />

tarp Nemuno þemupio ir<br />

Priegliaus su Karaliauèiumi (Kaliningradu)<br />

laikinai, t. y. 50 metø, perduoti<br />

administruoti Tarybø Sàjungai.<br />

Ðá sprendimà pasiraðë Antrajame<br />

pasauliniame kare nugalëjusiø valstybiø<br />

vadai – Haris Trumenas, Vinstonas<br />

Èerèilis ir Josifas Stalinas.<br />

Potsdamo sutartyje numatytas<br />

lai<strong>kas</strong> praëjo, taèiau didþiausios valstybës<br />

tarsi bûtø „pamirðusios“ Rytprûsiø<br />

klausimà, neskuba spræsti ðio<br />

kraðto likimo. Matyt, joms kol <strong>kas</strong> patogiau<br />

ðio klausimo neeskaluoti.<br />

Taikstomasi net su tuo, kad Tarybø<br />

Sàjungos teisiø perëmëja Karaliauèiaus<br />

kraðte turi didþiules karines pajëgas.<br />

Faktiðkai tai karinis anklavas<br />

paèioje Europos ðirdyje.<br />

Buvusi LR Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo<br />

Seimo deputatë<br />

teisininkë Rûta Gajauskaitë, lietuvininkø<br />

bendrijos Maþoji Lietuva seimelio<br />

narys Vytautas Gocentas, lietuviðkos<br />

spaudos veteranas Juozas<br />

Lenktaitis ir kiti kalbëtojai apgailestavo,<br />

kad oficialios Lietuvos Respublikos<br />

institucijos neiðkelia Karaliauèiaus<br />

kraðto ateities klausimo á tarptautinës<br />

diplomatijos ir politikos<br />

plotmæ, kad Lietuvos valstybës mastu<br />

ligi ðiol neminima ir Maþosios Lietuvos<br />

genocido aukø diena. Visa tai<br />

palikta visuomeniniø organizacijø ir<br />

pavieniø asmenø iniciatyvai.<br />

Ramûnas Daugandas<br />

surado savo tëvà, tuomet gyvenantá Rytø<br />

Vokietijoje. Teko bûti ir ðio jaudinanèio<br />

susitikimo liudininku ir áamþinti tas<br />

akimir<strong>kas</strong>, kai dukra, tuomet vieno kolûkio<br />

karviø melþëja, glostë tëvo rankà,<br />

glaudësi prie savo ðaknø, bet negalëjo iðtarti<br />

në vieno þodþio savo gimtàja kalba.<br />

Atgimimo metais „vilko vaikø“, besiburianèiø<br />

á Edelveiso draugijà, teko ir<br />

daugiau sutikti. Prisimenu tais 1945 m.<br />

á Zanavykus atklydusius brolá ir seserá,<br />

kurie vienas kità susirado po 45 metø,<br />

prasidëjus Atgimimui, nors visà laikà gyveno<br />

greta: vienas kairiajame Nemuno<br />

krante – Ðakiø rajone, o kitas deðiniajame<br />

– Jurbarko rajone. O kiek Lietuvoje<br />

tokiø kankintø, bet iðgyvenusiø vaikø,<br />

kurie kaþkada nemokëjo lietuviðkai, o<br />

dabar pamirðæ savo gimtàjà kalbà. Ir iðliko<br />

tik tie, kurie prisiglaudë kaime. O<br />

kur tie, kurie prieglobsèio ieðkojo miestuose<br />

ir per vienà naktá dingo? Koks jø<br />

likimas? O gal jie Maskvos ypatingojo<br />

pasitarimo nutarimu – sunaikinti?! Kas<br />

ir kada atsakys á ðá klausimà?<br />

Bernardas Aleknavièius<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

6 ATGARSIAI<br />

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

PRAËJUSIÀ VASARÀ VILNIUJE VYKUSI TARPTAUTINË ORGANI-<br />

NËS SINTEZËS KONFERENCIJA BOS 2002 (BALTICUM ORGANI-<br />

CUM SYNTHETICUM) PALIKO ÞYMØ PËDSAKÀ TARP KITØ SVAR-<br />

BIAUSIØ ÐIØ METØ MOKSLO RENGINIØ. TODËL SPAUSDINDAMI<br />

DVIEJØ UÞSIENIO VALSTYBIØ – KAIMYNINËS BALTARUSIJOS IR TO-<br />

Vilniuje matëme pasaulio<br />

organinës chemijos áþymybes<br />

Bendraujame su organinës chemijos atstovu prof. OLEGU KULINKOVIÈIUMI ið Minsko, BOS 2002 konferencijos<br />

dalyviu. Jis yra Baltarusijos valstybinio universiteto, Organinës chemijos katedros vedëjas.<br />

Prof. A. Snieèkus ir prof. O. Kulinkovièius po konferencijos Vilniaus senamiestyje<br />

Gerbiamasis Profesoriau, Jûs nedalyvavote<br />

pirmojoje konferencijoje<br />

BOS 2000. Koká áspûdá iðsiveþate ið<br />

BOS 2002?<br />

Dalyvauti BOS 2002 konferencijoje<br />

mane pakvietë Vilniaus universiteto<br />

prof. Eugenijus Butkus ir Kanadoje<br />

dirbantis prof. Viktoras Algirdas<br />

Snieèkus. Vilniuje man neteko<br />

lankytis 10 metø, tad malonu pastebëti,<br />

jog miestas labai pasikeitë á<br />

gera. Þmonës ramûs, bent jau daug<br />

ramesni negu Minske. Èia daugiau<br />

tvarkos.<br />

O konferencija buvo labai gero<br />

lygio. Esu nustebintas, kad atvyko<br />

tiek daug gerø, pasaulyje þinomø<br />

chemikø. Praneðimai buvo labai turiningi,<br />

að net pasakyèiau – puikûs.<br />

Tai labai naudinga Lietuvos, Latvijos<br />

ir Estijos chemikams.<br />

Dþiugina ir tai, kad ne itin didelis<br />

buvo dalyvio mokestis – apie 350<br />

JAV doleriø. Gaila, kad neatsiveþiau<br />

á konferencijà savo bent vieno mokinio.<br />

Maèiau tarp konferencijos dalyviø<br />

daug jaunø latviø ir estø chemikø,<br />

jaunimui ypaè naudinga keistis<br />

mokslinëmis idëjomis ir patirtimi.<br />

Kokius girdëtus praneðimus galëtumëte<br />

iðskirti?<br />

Man labai didelá áspûdá padarë<br />

pirmiausia prof. Roberto H. Grabso<br />

(Robert H. Grubbs), Kalifornijos<br />

technologijos instituto atstovo ið JAV,<br />

praneðimas, 2001 m. Nobelio premijos<br />

laureato taip pat amerikieèio<br />

prof. K. Bario Ðarpleso (K. Barry<br />

Sharpless, The Scripps Research<br />

Institute, La Jolla, California) bei<br />

Latvijos organinës sintezës instituto<br />

atstovo Ivaro Kalvinio (Ivars Kalvins)<br />

praneðimai. Taip pat iðskirèiau<br />

savo seno bièiulio ið Estijos Uno<br />

Mäeorgo praneðimà. Apskritai prastø<br />

praneðimø að Vilniuje neiðgirdau.<br />

Jûs paminëjote savo kolegø ið Latvijos<br />

ir Estijos praneðimus. Uþsiminëte,<br />

jog sena bièiulystë Jus sieja su estu<br />

Uno Mäeorgu. Kà galëtumëte<br />

apskritai pasakyti apie dabarti-<br />

nius pirmiausia savo mokslinius ryðius<br />

su Baltijos ðaliø mokslininkais? Ar jø<br />

labai sumaþëjo?<br />

Sumaþëjo ir smarkiai. Net Rusijoje<br />

tokiø konferencijø dabar nerengiama.<br />

Bent jau 10 metø tokio lygio<br />

konferencija Rusijoje nebuvo surengta.<br />

Noriu pabrëþti, kad tai ið tiesø<br />

labai aukðto tarptautinio lygio<br />

konferencija.<br />

Dirbu Baltarusijos valstybiniame<br />

universitete Minske. Esame neblogai<br />

iðplëtojæ organinæ chemijà ir apskritai<br />

chemijà, taèiau tokio lygio<br />

konferencijà surengti bûtø toli graþu<br />

ne taip jau paprasta. Neabejoju,<br />

kad prof. Viktoro A. Snieèkaus asmeninis<br />

vaidmuo èia itin svarbus.<br />

Chemikai, ypaè Vakaruose, yra labai<br />

uþsiëmæ þmonës, tad jiems atvykti á<br />

vienà ar kità renginá sudëtinga net<br />

ir tuo atveju, jeigu jokio dalyvio mokesèio<br />

ir nereikëtø mokëti. O á Vilniø<br />

susirinko labai daug organinës<br />

chemijos mokslo áþymybiø.<br />

Jeigu taip, tai <strong>kas</strong> juos priviliojo á mûsø<br />

sostinæ? Kas tokio yra Viktoro Algirdo<br />

Snieèkaus asmenyje, kad jis sugeba<br />

tiek dideliø autoritetø pritraukti á Vilniø?<br />

Pirmiausia pats V. A. Snieèkus yra<br />

labai þymus chemi<strong>kas</strong>. Neseniai jis minëjo<br />

savo jubiliejø ir jam buvo skirti<br />

net pasaulyje þinomi organinës chemijos<br />

þurnalai. Pagaliau jis paþásta<br />

daugybæ þymiausiø pasaulio organinës<br />

chemijos mokslininkø. Ne paslaptis<br />

ir tai, jog Vakarø valstybës labai palankiai<br />

nusiteikusios Baltijos ðaliø atþvilgiu<br />

ir stengiasi jas palaikyti.<br />

Daug dalyviø buvo ið JAV, ir <strong>visa</strong>i<br />

neatsitiktinai: tai Baltijos valstybiø<br />

ir Lenkijos iðeiviai bei jø palikuonys.<br />

Netenka stebëtis, kad jie jauèia<br />

savo Tëvynës ar tëvø gimtinës traukà.<br />

Tam tikra prasme ir að save vadinu<br />

pabaltijieèiu. Gimiau Estijoje, karo<br />

topografo ðeimoje, todël Estija<br />

mane <strong>visa</strong>da traukia.<br />

Jauèiate sentimentus?<br />

Gal tie sentimentai ðaliai ir nëra<br />

labai dideli, bet Saaremos salai iðties<br />

jauèiu didelius sentimentus. Ten teko<br />

gyventi, kai jau buvau sàmoningas<br />

paauglys. Prisimenu daug tuomet<br />

uþdaroje saloje apleistø namø,<br />

kuriuos man teko „tyrinëti“. O tëvas<br />

ten darë þemëlapius.<br />

Kokius tyrimus Jûs atliekate Baltarusijos<br />

universitete?<br />

Mano tyrimø sritis – „kaimyniniø“<br />

elementø (anglies organiniø<br />

junginiø ir tarpinio elemento titano)<br />

reaktyvumas bei nauji pritaikymo<br />

bûdai organinëje sintezëje. Titano<br />

junginiø pagrindu iðplëtojome<br />

naujus organinës sintezës metodus.<br />

Jie pripaþinti pasaulyje, todël ir esu<br />

tarp ðios konferencijos dalyviø. Galiu<br />

pasakyti, kad ðioje srityje uþimame<br />

lyderiø pozicijas.<br />

Kaip Jums se<strong>kas</strong>i bendradarbiauti<br />

su uþsienio ðaliø chemikais?<br />

Mes gauname gana didelæ paramà<br />

bendradarbiaudami pagal<br />

tarptautines programas. Viena jø –<br />

INTAS. Daugiau kaip pusæ savo<br />

finansiniø iðtekliø mes gauname ið<br />

Vakarø Europos programø. Tai geri<br />

ryðiai. Bendradarbiaudamas per<br />

pastaruosius penkerius metus iðmokau<br />

laisvai bendrauti angliðkai,<br />

nors seniau mokëjau tik skaityti.<br />

Tad skøstis tikrai negaliu.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

Prof. B. Sharpless, prof. H. Kagan ir prof. R. H. Grubbs su karaimiðkais kibinais<br />

rankose per kavos pertraukà<br />

LIMOS JAPONIJOS – MOKSLININKØ MINTIS DAR KARTÀ GALIME<br />

NE TIK IÐGYVENTI REIKÐMINGO MOKSLINIO RENGINIO ÁSPÛDÞIUS,<br />

BET IR ÁSIKLAUSYTI Á KITØ KRAÐTØ PATIRTÁ, KAIP SAKOMA, IÐ<br />

PIRMØ LÛPØ IÐGIRSTI, KAIP LIETUVIØ MOKSLININKUS IR TARP-<br />

TAUTINÁ BENDRADARBIAVIMÀ VERTINA KOLEGOS IÐ SVETUR.<br />

Vilniaus konferencija<br />

padarë labai gerà<br />

áspûdá<br />

Mokslo Lietuvos paðnekovas – BOS 2002 konferencijos dalyvis,<br />

Kioto farmacijos universiteto Japonijoje prof. KAORU FUJI (Institute<br />

for Chemical Research, Kyoto University, Uji, Japan). Retsykiais<br />

á pokalbá ásiterps ir vienas BOS 2002 konferencijos organizatoriø<br />

prof. VIKTORAS ALGIRDAS SNIEÈKUS ið Kanados, kuris kartu<br />

su savo kolega, Vilniaus universiteto prof. EUGENIJUMI BUTKU-<br />

MI, buvo malonus ðio bendravimo su sveèiu ið Japonijos dalyvis.<br />

Abu profesoriai buvo ir savanoriðki ðio pokalbio vertëjai.<br />

Gerbiamasis prof. Kaoru Fuji,<br />

malonu Jus buvo matyti Vilniaus konferencijoje<br />

BOS 2002, á kurià atvykote<br />

kartu su þmona. Kaip Jums sekësi,<br />

su kuo daugiausia bendravote?<br />

Koká praneðimà skaitëte?<br />

Kaoru Fuji. Konferencijos organizavimas<br />

man padarë gerà<br />

áspûdá. Iðgirdome tikrai puikius<br />

praneðëjus ið universitetø ir firmø.<br />

Taèiau man paèiam knieti paklausti<br />

prof. Viktoro Algirdo Snieèkaus,<br />

kaip jam pavyko á Vilniø sukviesti<br />

ðitiek gerø praneðëjø?<br />

V. A. Snieèkus. Tai mano didelë<br />

paslaptis (juokiasi).<br />

Gerbiamas sveèias gal bent trumpai<br />

galëtø iðdëstyti savo darbo esmæ?<br />

K. Fuji. Dirbu toje paèioje organinës<br />

chemijos srityje kaip K.<br />

Barry Scharpless (The Scripps Research<br />

Institute, La Jolla, California),<br />

Henri Kagan (Université Paris-Sud,<br />

France) ir BOS 2000 konferencijos<br />

Vilniuje dalyvis prof. Ryoji Noyori<br />

ið Nagojos universiteto Japonijoje.<br />

Beje, kaip ir prof. R. Noyori,<br />

tuo paèiu metu mokslo laipsná gavau<br />

baigæs savo daktaratà ir dirbdamas<br />

Kioto universitete.<br />

Dabar apie savo darbo esmæ.<br />

Vaizdþiai kalbant, vaisto molekulë<br />

turi sàveikauti su organizmo làstele<br />

ir jà paveikti. Làstelës yra chiralinës<br />

asimetrinës molekulës, nesutapdinami<br />

atvaizdai, panaðiai<br />

kaip kairës ir deðinës rankø plaðtakø<br />

atvaizdai. Biologijoje tai labai<br />

svarbu, o chemijoje sàveika tarp<br />

tokiø skirtingø formø bûna labai<br />

nevienoda. Todël ir siekiama gauti<br />

norimos konkreèios struktûros<br />

ar formos molekuliø. Mes ir ban-<br />

dome sukurti metodi<strong>kas</strong>, kurios<br />

padëtø gauti vienokio ar kitokio<br />

chiraliðkumo, kaip kad mes sakome,<br />

molekules.<br />

V. A. Snieèkus. Ásivaizduokime<br />

du antibiotikus, kurie yra veidrodinis<br />

vienas kito atspindys. Vienas<br />

tø antibiotikø uþmuð bakterijà, kitas<br />

– ne.<br />

Kiek galiu spræsti kad ir ið BOS<br />

2000 ir BOS 2002 konferencijose<br />

skaitytø praneðimø, tø molekuliø chiraliðkumà<br />

intensyviai tyrinëja japonai,<br />

amerikieèiai, prancûzai, matyt,<br />

ir kitø ðaliø organinës sintezës chemikai.<br />

Ar jø darbuose yra kokiø nors<br />

skirtumø?<br />

Prof. Kaoru Fuji, jo þmona Chizuko Fuji, prof. Eugenijus Butkus ir prof. Viktoras<br />

Algirdas Snieèkus lauko kavinëje, ðalia restauruojamos T. Vrublevskio gatvës<br />

K. Fuji. Principai tie patys, bet<br />

visi naudoja savo tyrimø bûdus, eina<br />

savo keliu.<br />

Kokiø pastaraisiais metais didþiausiø<br />

laimëjimø galëtume laukti<br />

chiralinës chemijos tyrimø srityje?<br />

Koká poveiká organinë chemija gali turëti<br />

kitiems mokslams?<br />

K. Fuji. Ne <strong>kas</strong> kitas, o chemikai<br />

gali pagaminti naujø medþiagø,<br />

tokiø, kokiø reikia kitø mokslø atstovams.<br />

Yra ávairiø metodø, kurie<br />

padeda gauti ávairiø naujø medþiagø.<br />

Jeigu chemikams stinga<br />

junginiø, tai ir jø naudojami metodai<br />

ne kaþin kokià naudà gali<br />

duoti. Galø gale organinë chemija<br />

ávairiausioms mokslø sritims atveria<br />

galimybæ gauti puikiø naujø<br />

ir bûtent reikiamø medþiagø.<br />

Ar tuo neuþsiima medþiagotyra?<br />

E. Butkus. Todël ir vadinasi<br />

medþiagotyra, kad tyrinëja tas medþiagas,<br />

bet jø nekuria.<br />

Kaip Japonijos mokslininkams<br />

se<strong>kas</strong>i bendradarbiauti su kitø ðaliø

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 7<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

VILNIAUS PEDAGOGINIS<br />

UNIVERSITETAS<br />

praneða, kad 2002 m. gruodþio 5 d. 14 val. Vilniaus pedagoginiame universitete<br />

(T. Ðevèenkos g. 31, 222 aud.) ávyks Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantûros<br />

komiteto posëdis, kuriame AUÐRA ÞEMIENË vieðai gins daktaro<br />

disertacijà tema ,,XVIII–XIX a. RAGAINËS APSKRITIES LIETUVININKØ<br />

PAVARDÞIØ DARYBA IR KILMË“ (humanitariniai m., filologija, 04 H).<br />

Doktorantûros komiteto pirminin<strong>kas</strong> ir darbo vadovas –<br />

prof. dr. V. DROTVINAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, humanitariniai<br />

m., filologija, 04 H).<br />

Nariai:<br />

prof. habil. dr. A. GIRDENIS, Lietuvos MA narys korespondentas<br />

(Vilniaus pedagoginis universitetas, humanitariniai m., filologija, 04 H);<br />

habil. dr. V. MACIEJAUSKIENË (Lietuviø kalbos institutas, humanitariniai<br />

m., filologija, 04 H);<br />

prof. habil. dr. S. SKRODENIS (Vilniaus pedagoginis universitetas,<br />

humanitariniai m., etnologija, 07 H);<br />

prof. habil. dr. Z. ZINKEVIÈIUS, Lietuvos MA tikrasis narys (Lietuviø<br />

kalbos institutas, humanitariniai m., filologija, 04 H).<br />

Oponentai:<br />

prof. habil. dr. J. JURKËNAS (Vilniaus pedagoginis universitetas,<br />

humanitariniai m., filologija, 04 H);<br />

dr. M. RAZMUKAITË (Lietuviø kalbos institutas, humanitariniai m.,<br />

filologija, 04 H).<br />

BOS 2002 konferencijos dalyviai Prezidentûroje áteikiant valstybës apdovanojimà prof. V. A. Snieèkui<br />

Stendiniø praneðimø sesijos metu diskutuoja dr. Arvydas Stonèius (Bielefeldo<br />

universitetas, Vokietija, apgynæs daktaro disertacijà VU, kairëje) ir R. Duthaler<br />

(Ðveicarija, deðinëje)<br />

mokslo centrais ir mokslininkais? Ar<br />

iðkyla kokiø nors sunkumø? Gal vis<br />

dëlto natûrali konkurencija tarp ávairiø<br />

mokslo institucijø, universitetø,<br />

pagaliau kompanijø áneða á bendradarbiavimà<br />

ir savø niuansø?<br />

K. Fuji. Labai keblus klausimas.<br />

Universitetuose mokslas yra<br />

ganëtinai atviras ir prieinamas.<br />

Kompanijose – kitaip, ten informacija<br />

konfidenciali. Jeigu esi kurios<br />

nors firmos konsultantas, tai<br />

ta tema jau nieko negali pasakoti.<br />

V. A. Snieèkus. Kartais tenka<br />

bûti konsultantu dviejose, trijose<br />

ar net keturiose kompanijose. Pasitaiko,<br />

kad jos sprendþia tà paèià<br />

problemà, bet konsultantas negali,<br />

neturi teisës padëti, net ir kalbëti<br />

ta tema. Jeigu tokios nuostatos<br />

nesilaikys, tai nebereikës ir tokio<br />

konsultanto.<br />

Europos Sàjunga turi daug ávairiø<br />

tarptautiniø mokslo programø,<br />

pavyzdþiui, 6-àjà bendràjà programà.<br />

Jø ágyvendinimas ir ES valstybiø<br />

tarptautinis bendradarbiavimas<br />

moksliniø tyrimø srityje turi padëti<br />

Europai konkuruoti su JAV ir, ne<br />

paslaptis, su Japonijos mokslo bei<br />

pramonës laimëjimais. Kaip Jûs <strong>visa</strong><br />

tai vertinate?<br />

K. Fuji. Japonija tokiø ryðiø su<br />

kitomis ðalimis neturi. Nëra ir tokiø<br />

bendrø programø ar kitø dariniø.<br />

Antai Europoje yra net ir valiutø<br />

sàjunga. Taèiau Japonija vykdo<br />

su atskiromis valstybëmis bendras<br />

mokslines programas. Pvz.,<br />

su Vokietija, Prancûzija, rengiamos<br />

reguliarios konferencijos, aptariami<br />

mûsø ðalims aktualûs bendradarbiavimo<br />

ávairiose mokslo<br />

srityse klausimai.<br />

Gerbiamasis prof. K. Fuji, gráðite<br />

su savo miela þmona, kuri dabar<br />

kantriai klauso ðio pokalbio, á Japonijà.<br />

Kokiø darbø pirmiausia imsitës?<br />

Gal Vilniaus konferencijoje iðklausyti<br />

praneðimai turës tiesioginio<br />

poveikio ir Jûsø tyrimams?<br />

K. Fuji. Ðiuo metu man kaip tik<br />

teko palikti Tokijo universitetà, nes<br />

jame negalëjau dirbti konsultacinio<br />

darbo. Todël perëjau á Kioto<br />

farmacijos universitetà, kur man<br />

pirmiausia reikia pasirengti darbui.<br />

Tæsiu tuos paèius tyrimus, kuriuos<br />

ligi ðiol dariau Tokijo universitete.<br />

Dirbate su bendradarbiø grupe,<br />

o gal esate mokslinin<strong>kas</strong> vieniðius?<br />

Ar turite studentø, kurie ilgainiui galëtø<br />

tæsti Jûsø tyrimus?<br />

K. Fuji. Didesnës grupës kaip<br />

tik ir neturiu, daugiausia dirbu<br />

vienas. Tiesa, turiu padëjëjà, kuris<br />

apsigynæs disertacijà taip pat<br />

kartu su manimi ið Tokijo persikelia<br />

á Kiotà, kur dirbs su kitu profesoriumi<br />

ir jo bendradarbiais.<br />

Kaip apibûdintumëte Kioto farmacijos<br />

universitetà? Prisipaþinsiu,<br />

jog mûsø ausiai skamba kiek neáprastai<br />

– farmacijos universitetas.<br />

V. A. Snieèkus. Jeigu leisite, pamëginsiu<br />

að atsakyti. Tame paèiame<br />

universitete gali bûti daug ávairiø<br />

institutø. Dabar prof. K. Fuji,<br />

kiek þinau, yra pensinin<strong>kas</strong>. Japonijoje<br />

mokslininkui nuo 65 metø<br />

iðëjus á pensijà tenka pereiti dirbti<br />

á kità universitetà, kur galima tæsti<br />

moksliná darbà, bet tokio paties dydþio<br />

tyrëjø grupei vadovauti jau<br />

negalima.<br />

Jeigu profesorius emeritas, tai ar<br />

Japonijoje jam sudaromos normalios<br />

veiklos sàlygos? Ar neiðkyla kliûèiø<br />

vykstant á tarptautines konferencijas?<br />

K. Fuji. Man svarbus klausimas.<br />

Þinoma, mokslinëje veikloje<br />

galima aktyviai dalyvauti, taèiau<br />

sunkiau. Negalima turëti tiek pat<br />

studentø kaip anksèiau. Suprantama,<br />

tada ir daromo mokslo rezultatyvumas<br />

bûna maþesnis.<br />

Prieð dvejus metus BOS 2000<br />

konferencijoje Vilniuje dalyvavo Jûsø<br />

kolega prof. Ryori Noyori. 2001 m.<br />

jis tapo Nobelio premijos laureatu uþ<br />

organinës chemijos srityje atliktus<br />

darbus. Prof. V. A. Snieèkui ir prof.<br />

E. Butkui tai buvo didelë ðventë, nes<br />

prof. R. Noyori yra jø kolega. O kaip<br />

Jûs sutikote þinià, kad prof. R. Noyori<br />

suteikta Nobelio premija?<br />

Visos Japonijos þmonës labai<br />

dþiaugësi ta Nobelio premija, kuri<br />

buvo suteikta prof. R. Noyori. Prieð<br />

tai, 2000 m., vienas Japonijos mokslinin<strong>kas</strong><br />

Hideki Shirakawa buvo tapæs<br />

Nobelio premijos laureatu uþ<br />

darbus polimerø srityje. Ta premija<br />

buvo didelis netikëtumas, o Nobelio<br />

premijos prof. R. Noyori Japonijoje<br />

buvo tikimasi, to aukðto tarptautinio<br />

ávertinimo laukta.<br />

Kà reiðkia japonams Nobelio<br />

premijos laureatas? Kaip paprasti<br />

þmonës vertina laureatà?<br />

Tai labai didelë garbë. Visi japonai<br />

paþásta savo Nobelio premijos<br />

laureatus. Pvz., raðytojus K. Ojë,<br />

J. Kawabatà.<br />

Labai dëkoju uþ malonius atsakymus<br />

ir gerà Vilniaus konferencijos<br />

ávertinimà. Prof. Kaoru Fuji, leiskite<br />

Jums ir Jûsø mielai þmonai palinkëti<br />

geros sveikatos, o Jums asmeniðkai<br />

dar ir didelës sëkmës moksle. Ligi<br />

malonaus susitikimo BOS 2004 konferencijoje<br />

Vilniuje.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

Nuo 2002 m. lapkrièio 4 d. su disertacija galima susipaþinti Vilniaus<br />

pedagoginio universiteto bibliotekoje.<br />

Rektorius<br />

VYTAUTO DIDÞIOJO<br />

UNIVERSITETAS<br />

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 29 d. 14 val. VDU CR posëdþiø salëje<br />

(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama ANDRIAUS PIKÈIÛNO daktaro<br />

disertacija tema „ORGANIZACIJOS IDENTITETO, ÁVAIZDÞIO IR RY-<br />

ÐIØ VALDYMAS“ (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

pirminin<strong>kas</strong> – prof. habil. dr. Pranas ÞUKAUSKAS (Vytauto Didþiojo<br />

universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).<br />

Nariai:<br />

prof. habil. dr. Antanas BURAÈAS (Vytauto Didþiojo universitetas,<br />

socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);<br />

prof. habil. dr. Vytautas PRANULIS (Vilniaus universitetas, socialiniai<br />

mokslai, ekonomika, 04 S);<br />

prof. habil. dr. Vladas GRONSKAS (Vilniaus universitetas, socialiniai<br />

mokslai, ekonomika, 04 S);<br />

doc. dr. Nina KLEBANSKAJA (Vytauto Didþiojo universitetas, socialiniai<br />

mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).<br />

Oponentai:<br />

prof. habil. dr. Antanas SEILIUS (Klaipëdos universitetas, socialiniai<br />

mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);<br />

doc. dr. Violeta BARVYDIENË (Tarptautinë aukðtoji vadybos mokykla<br />

(ISM), socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo<br />

ir Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekose.<br />

Rektorius<br />

LIETUVOS VETERINARIJOS<br />

AKADEMIJA<br />

skelbia konkursà uþimti ðias etatines vietas:<br />

Informatikos ir inþinerijos katedroje – lektoriaus,<br />

Anatomijos-histologijos katedroje – einanèio profesoriaus pareigas<br />

ir lektoriaus,<br />

Fiziologijos ir patologijos katedroje – profesoriaus ir einanèio profesoriaus<br />

pareigas,<br />

Biologinës chemijos katedroje – 2 docentø,<br />

Gyvuliø mitybos katedroje – 2 docentø ir asistento,<br />

Gyvuliø veisimo ir genetikos katedroje – einanèio profesoriaus pareigas<br />

ir docento,<br />

Specialiosios zootechnikos katedroje – docento,<br />

Uþkreèiamø ligø katedroje – docento ir einanèio docento pareigas,<br />

Vidaus ligø katedroje – docento,<br />

Zoohigienos ir maisto produktø sanitarijos katedroje – einanèio docento<br />

pareigas,<br />

Gyvuliø reprodukcijos laboratorijoje prie Akuðerijos ir ginekologijos<br />

katedros – vyresniojo mokslo darbuotojo,<br />

Virðkinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre – vyresniojo<br />

mokslo darbuotojo bei jaunesniojo mokslo darbuotojo.<br />

Dokumentai priimami dvi savaites po paskelbimo dienos adresu: Studijø<br />

skyrius, Tilþës g.18, 3022 Kaunas, tel. 36 21 90, el.paðtas: studiju.sk@lva.lt<br />

Rektorius

8 APIE KOLEGÀ<br />

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

SPALIO 18 D. PROFESORIUI VYTAUTUI LANDSBERGIUI SUKAKO 70 METØ<br />

Daugeliui mûsø þmoniø prof. V. Landsbergis – tai visø pirma politi<strong>kas</strong>,<br />

su Sàjûdþiu atvedæs mûsø ðalá á Nepriklausomos valstybës atkûrimo<br />

kelià, kurá laikà buvæs pirmuoju valstybës asmeniu, daug kam uþsienio<br />

ðalyse ir ðiuo metu <strong>geriausia</strong>i þinomas Lietuvos politi<strong>kas</strong>, savotið<strong>kas</strong> Lietuvos<br />

simbolis. Beveik mitologinis Dovydas, nepabûgæs stoti á kovà ir<br />

nugalëti Galijotà.<br />

Profesoriaus jubiliejaus proga nutarëme pasielgti netradiciðkai – pakalbinti<br />

jubiliato kolegas, kuriems ne vienerius metus teko eiti bendru<br />

keliu. Vienas jø – Lietuvos muzikos akademijos Kamerinio ansamblio katedros<br />

prof. DONATAS JUOZAS KATKUS. Antrasis – Lietuvos teisës universiteto<br />

Valstybinio valdymo fakulteto Filosofijos katedros vedëjas prof.<br />

BRONISLOVAS JUOZAS KUZMICKAS.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Lietuvos muzikologijos baruose prof.<br />

Vytautas Landsbergis yra iðaræs ne vienà<br />

gilià vagà. Kiek ta vaga sutrumpëtø,<br />

jeigu ið muzikologijai skirtø lentynø iðimtume<br />

profesoriaus darbus?<br />

Pirmiausia norëèiau pasakyti, kad<br />

sovietmeèiu, o ypaè pokariu, lietuviø<br />

muzikologijos reikalai atrodë liûdnokai.<br />

Turëjome oficioziná muzikologà<br />

Juozà Gaudrimà, apie kurio moksliná<br />

lygá gal dabar ne metas kalbëti. Pradëjus<br />

reikðtis Vytautui Landsbergiui<br />

mûsø muzikologijoje, muzikos istorijoje<br />

ir ypaè to meto muzikai skirtoje<br />

publicistikoje pirmiausia atsirado literatûrinë,<br />

labai graþi kalba. Pasakyti,<br />

kad V. Landsbergis buvo grynas mokslinin<strong>kas</strong>,<br />

kaip kad mes kartais ásivaizduojame,<br />

bûtø ne <strong>visa</strong> tiesa. Ðis autorius<br />

ir kûrëjas á savo veikalus áneðë kai<br />

kà daugiau, o bûtent – eseistiná literatûriná<br />

kalbëjimà. Að V. Landsbergá net<br />

pavadinèiau ne grynu muzikologu, o<br />

labiau muzikos ir kultûros istoriku –<br />

bûtø tiksliau.<br />

Man sunku kà nors pasakyti apie<br />

pirmàjà V. Landsbergio knygà, jos pasirodymo<br />

nelabai prisimenu. Uþtat<br />

prisimenu, kaip <strong>visa</strong> Lietuva laukë pasirodant<br />

ðio autoriaus antrosios knygos<br />

– apie Mikalojø Konstantinà Èiurlioná.<br />

Mes negalëjome jos atsiskaityti,<br />

nes pati knygos kalba to meto oficiozinëje<br />

aplinkoje buvo tarsi ið kito pasaulio.<br />

Su ðiuo autoriumi mûsø spaudiniuose<br />

prasidëjo laisvo kalbëjimo,<br />

subjektyvaus vertinimo, þodþio asmeniðkumo<br />

metas. Tuo laikotarpiu tai<br />

buvo nepaprastai reikðmingas daly<strong>kas</strong>.<br />

Juk <strong>visa</strong>s to meto kalbëjimas buvo<br />

sustumtas á vadinamàjà mokslinæ<br />

ir oficiozinæ kalbà.<br />

V. Landsbergis reiðkësi ne tik to<br />

meto muzikologijoje, bet <strong>visa</strong>me kalbëjime<br />

apie menà, man atrodo, jis buvo<br />

absoliutus lyderis. Jis daug raðë ir<br />

apie M. K. Èiurlionio dailæ, ir tai buvo<br />

absoliuèiai laisvo þmogaus kalba.<br />

V. Landsbergá pavadinèiau unikalia<br />

figûra apskritai visoje to meto lietuviðkoje<br />

meno padangëje, net ir literatûrinëje<br />

kritikoje. Manau,<br />

kad literatûrinëje kritikoje juk<br />

taip pat pakako tam tikro uþdarumo,<br />

neesminiø smulkmenø nagrinëjimo.<br />

V. Landsbergis á savo raðinius, knygas<br />

ir straipsnius áneðë labai platø ir gilø<br />

kultûriná kontekstà. Ðia prasme jis<br />

mums buvo unikalus reiðkinys to meto<br />

kultûrinëje padangëje.<br />

Laisvas totalitarinëje<br />

aplinkoje<br />

Gal jau pats laikmetis, <strong>visa</strong> to meto<br />

kultûrinio gyvenimo atmosfera buvo subrendusi<br />

„normaliam“, meniðkam kalbëjimui<br />

apie menà?<br />

Man atrodo, jog be to meto<br />

Prof. Vytautas Landsbergis su bendraminèiais: prof. Antanu Tyla ir Lietuvos pilieèiø chartijos pirmininku prof. Vytautu Kubiliumi<br />

Prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus LR Seimo rûmuose<br />

Tos knygos negalëjome<br />

Laisvam þmogui nëra<br />

atsiskaityti<br />

reikalo keistis<br />

Profesoriaus Vytauto Landsbergio 70-meèio proga kalbiname Lietuvos muzikos akademijos<br />

Kamerinio ansamblio katedros profesoriø, Vilniaus savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinio<br />

orkestro dirigentà ir meno vadovà, Lietuvos kompozitoriø sàjungos ir Muzikø sàjungos nará<br />

DONATÀ JUOZÀ KATKØ.<br />

V. Landsbergio publicistikos ir mokslo<br />

veikalø mes tos dvasios nebûtume<br />

turëjæ, nes kaþkodël kitos panaðaus<br />

masto asmenybës juk neatsirado. Laikmetis<br />

paprastai prikelia ar iððaukia iðtisà<br />

asmenybiø kartà, taèiau to meto<br />

kultûrinëje aplinkoje V. Landsbergiui<br />

skirèiau iðskirtinæ vietà. Bûti laisvu<br />

þmogumi to meto aplinkoje – man tai<br />

fenomenalu. Ið tos laisvës pojûèio ir<br />

paèioje to meto aplinkoje ëmë rastis<br />

meno vertinimo reikaluose taip reikalingo<br />

subjektyvumo. Neatsitiktinai<br />

ið LKP CK V. Landsbergiui tuo metu<br />

kartkartëmis bûdavo vis pagrûmojama<br />

pirðteliu.<br />

Kur to meto puikiuose – juk visi pripaþásta<br />

– prof. V. Landsbergio raðiniuose<br />

sistema áþvelgë pavojø?<br />

Bet koks laisvas kalbëjimas, individualybës<br />

pasireiðkimas atrodë netoleruotinas.<br />

Nesvarbu, apie kà kalbëtum:<br />

pati autoriaus pozicija, nusiteikimas sistemai<br />

jau galëjo atrodyti pavojinga<br />

tendencija. Be abejonës, V. Landsbergis<br />

buvo tos mûsø kultûros tradicijos,<br />

einanèios ið tarpukario ir senosios lietuviðkosios<br />

inteligentijos, gaivintojas ir<br />

tæsëjas. Tuo ir buvo pavojingas.<br />

Matyt, tai ir garsios Landsbergiø giminës<br />

tam tikra gyvenimo ir veiklos nuostatø<br />

átaka.<br />

Pirmosios lietuviðkos knygos 450 metø sukakties minëjimo valstybinës komisijos pirminin<strong>kas</strong> prof. Vytautas Landsbergis,<br />

buvæs Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirminin<strong>kas</strong> dr. Þibartas Jackûnas ir buvæs Lietuviø literatûros ir tautosakos<br />

instituto direktorius prof. Leonardas Sauka baigiamajame posëdyje (1998 m.)<br />

Be abejonës. Tai vienas ið nedaugelio<br />

mûsø inteligentijos atstovø, iðaugæs<br />

giliø inteligentiðkumo tradicijø<br />

aplinkoje. Juk profesoriaus senelis<br />

Gabrielis Landsbergis-Þemkalnis<br />

XX a. pradþioje buvo reikðminga kultûrinio<br />

gyvenimo figûra. Daug nuopelnø<br />

Lietuvos kultûrai paliko profesoriaus<br />

tëvas architektas Vytautas<br />

Landsbergis-Þemkalnis. Taigi ðeimoje<br />

átvirtintos tradicijos ir nuostatos<br />

prof. V. Landsbergá ir këlë dideliems<br />

kultûriniams darbams.<br />

Kaip tapo likimo broliais<br />

Kolektyvinës sàmonës visuomenëje<br />

uþ bet koká kûrybinës laisvës ar tiesiog<br />

individualybës pasireiðkimà <strong>visa</strong>da teko<br />

mokëti. Ko gero, kiekvienas, ypaè inteligentai,<br />

tà sistemos presà yra pajutæs savo<br />

kailiu.<br />

Prisimenu, jau pabaigos link ëjo<br />

„breþnevinis“ laikotarpis, o Lenkijoje<br />

jau kilo Solidarumo organizuoti mitingai.<br />

Kaip Lietuvos kompozitoriø<br />

sàjungos Muzikologø sekcijos ilgametis<br />

pirminin<strong>kas</strong> V. Landsbergis vis kovojo,<br />

kad bûtø ásteigtas muzikinis þurnalas,<br />

o laikraðèiuose bûtø daugiau<br />

vietos skiriama muzikai. Susirinkime,<br />

prisimenu, skëlëme kalbas, kad Centro<br />

komitetas, valdþia neþino susikaupusiø<br />

muzikologø problemø, o jas reikia<br />

spræsti ir t. t. Kultûros ministerijoje<br />

ir LKP CK sujudimas: koká ten<br />

sàjûdá kuria Landsbergis? Lietuvos<br />

kompozitoriø sàjungos valdybos pirmininkui<br />

Vytautui Lauruðui buvo pasiûlyta<br />

„imtis priemoniø“. V. Lauruðas<br />

labai daug buvo padëjæs to meto<br />

Lietuvos muzikinei kultûrai, ir jeigu<br />

skirtingai nuo kitø sàjunginiø respublikø<br />

Lietuvos muzikai nebuvo taip spaudþiami,<br />

tai èia ir V. Lauruðo nuopelnas.<br />

Taèiau V. Landsbergis ið Muzikologø<br />

sekcijos pirmininkø buvo paðalintas.<br />

Mes tau profesoriaus vardà davëme, mes<br />

galime ir atimti, – daþnai buvo kartojama<br />

garsi LKP CK sekretoriaus ideologijai<br />

Liongino Ðepeèio frazë, tada pasakyta<br />

V. Landsbergiui.<br />

Didelá populiarumà tarp skaitytojø<br />

turëjo V. Landsbergio Literatûroje<br />

ir mene spausdintos literatûrinës mintys.<br />

Toje literatûroje slypëjo ir visuomeniðkai<br />

reikðminga prasmë.

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 9<br />

Gerai prisimenu, kad buvo uþdrausta<br />

tas profesoriaus eseistines pastabas<br />

spausdinti, taip pat ir mano<br />

straipsnius. Tapome tarsi likimo<br />

broliai. Atrodë juokingai: vis vien raðydavau<br />

tuos muzikinës kritikos<br />

straipsnius ir juos spausdindavo oficiozas<br />

Tiesa, taèiau kultûros ministro<br />

nurodymu nespausdino Literatûra<br />

ir menas.<br />

Nepralenktas<br />

èiurlionianos<br />

tyrinëjimuose<br />

Kà galite pasakyti apie V. Landsbergá<br />

kaip muzikos ir kultûros istorikà?<br />

Iðties tai labai kruopðtus istori<strong>kas</strong>.<br />

Profesoriaus analizëmis galime pasikliauti.<br />

Tai, kà jis surinko apie M. K.<br />

Èiurlioná, apskritai kà davë ðio kompozitoriaus<br />

ir dailininko tyrinëjimams,<br />

vargu ar kada nors bus pralenkta. Kol<br />

buvo gyva Jadvyga Èiurlionytë, apie M.<br />

K. Èiurlioná buvo tarsi daug þinoma,<br />

bet tai nuotrupos. Siekdamas giliai<br />

paþinti M. K. Èiurlioná V. Landsbergis<br />

sukaupë nepaprastai daug medþiagos,<br />

studijavo visà to meto kultûriná<br />

kontekstà. Atliktas fundamentinis<br />

istorinis tyrimas, kuriuo remiasi ir<br />

kiti tyrinëtojai.<br />

M. K. Èiurlionio muzikiniø kûriniø<br />

analizë, jø prasmë, stilistinës priemonës<br />

V. Landsbergio iðtyrinëtos labai<br />

kruopðèiai, jo áþvalgos labai gilios<br />

ir ðiandien jos sudaro M. K. Èiurlionio<br />

muzikos suvokimo bei interpretacijø<br />

pagrindà.<br />

Labai gilûs profesoriaus atlikti<br />

kompozitoriaus Èeslovo Sasnausko<br />

tyrinëjimai. Apskritai lietuviø muzikinës<br />

kultûros iki Pirmojo pasaulinio<br />

karo tyrinëjimø nie<strong>kas</strong> giliau<br />

uþ V. Landsbergá ir nëra atlikæs,<br />

tais tyrimais buvo padëti XX a. lietuviø<br />

muzikos istorijos pagrindai.<br />

Vertino ir muzikos<br />

novatoriðkumà<br />

Pats bûdamas didelio visuomeninio<br />

temperamento þmogus, ekspresyvi meninë<br />

natûra kokiomis kolegos V. Landsbergio<br />

savybëmis labiausiai þavitës?<br />

Iðskirèiau V. Landsbergio gebëjimà<br />

generuoti idëjas, kuriomis vëliau<br />

rëmësi visi kiti muzikologai. Maþø<br />

maþiausiai 25 metus (iki Lietuvos nepriklausomybës<br />

atkûrimo) V. Landsbergis<br />

buvo viena svarbiausiø lietuviðkos<br />

muzikologijos atramø. Jo aktyvumas,<br />

<strong>visa</strong>pusiðkumas ir darbðtumas<br />

mane <strong>visa</strong>dos stebino: jis lankydavosi<br />

visuose svarbiausiuose koncertuose,<br />

labai gerai orientavosi ðiuolaikinëje<br />

muzikoje, raðydavo straipsnius,<br />

pastebëdavo viskà, <strong>kas</strong> reikð-<br />

minga, dalyvaudavo diskusijose.<br />

Ðtai kad ir kompozitoriaus Broniaus<br />

Kutavièiaus, ðiemet rugsëjo<br />

mën. taip pat paminëjusio savo 70-<br />

metá, ávertinimas. Ne paslaptis, kad<br />

daugeliui B. Kutavièius atrodë ne tik<br />

modernistinis, bet ir disidentinis<br />

kompozitorius. V. Landsbergis buvo<br />

tas muzikos kriti<strong>kas</strong>, kuris vienas pirmøjø<br />

gynë naujàjà muzikà. Su kompozitoriumi<br />

Osvaldu Balakausku V. Landsbergis<br />

daug polemizuodavo, bet vis<br />

viena juk visi mes buvome bendraminèiø<br />

grupë: Julius Juzeliûnas, Eduardas<br />

Balsys, Vytautas Lauruðas, Osvaldas<br />

Balakaus<strong>kas</strong>, Bronius Kutavièius,<br />

Vytautas Landsbergis. Ir tik todël<br />

modernioji lietuviðka muzika buvo<br />

iðsaugota.<br />

Labai gerbiu kompozitoriø Jonà<br />

Ðvedà. Jis labai daug padarë lietuviø<br />

liaudies muzikai, bet prisimenu, kaip<br />

jis negalëjo priimti B. Kutavièiaus<br />

muzikos, girdi, kaip iðvis tokià muzikà<br />

galima leisti groti… V. Lauruðà,<br />

kaip Kompozitoriø sàjungos valdybos<br />

pirmininkà, skalbdavo LKP CK, bet<br />

jis nebuvo plaktu<strong>kas</strong>, kuris kitus plaktø.<br />

Gavæs eiliná kartà pylos sugráþæs<br />

sakydavo: Vyrai, kaip nors èia neiðsiðokim,<br />

pasislëpkim…<br />

Kitø meno ðakø vadovai persistengdavo<br />

norëdami padaryti karjerà, taèiau<br />

muzikø aplinka buvo daug laisvesnë. O<br />

V. Landsbergis ir buvo vienas tø laisvos<br />

aplinkos kûrëjø ir ramsèiø.<br />

Ar galëtume pasakyti, jog ir lietuviðkoje<br />

muzikoje veikë savotið<strong>kas</strong> sàjûdis?<br />

Tegu ir neágavæs plaèiø visuomeninio judëjimo<br />

formø, bet toje aplinkoje buvo<br />

Prof. Vytautas Landsbergis ir K. Donelaièio draugijos pirminin<strong>kas</strong>, Lietuvos pilieèiø<br />

chartijos tarybos narys Napaleonas Kitkaus<strong>kas</strong><br />

brandinama kûrybinë mintis, brendo laisvos<br />

asmenybës.<br />

Be abejonës. Galëèiau priminti, kad<br />

veikë ir savotið<strong>kas</strong> profesoriaus þmonos<br />

prof. Graþinos Ruèytës-Landsbergienës<br />

vadovaujamas klubas, o gal salonas,<br />

á kurá rinkdavosi savas þmoniø ratas –<br />

muzikai, dailininkai. Ten vykdavo visiðkai<br />

laisvos diskusijos, tvyrojo ið tiesø nevarþoma<br />

atmosfera. Juk kodël tokia laisvamanë<br />

asmenybë kaip V. Landsbergis<br />

ar kiti panaðûs nesusovietëjæ mûsø tautieèiai<br />

tomis sàlygomis galëjo iðlikti? Todël,<br />

kad buvo tam tikras bendras kultûrinis<br />

klimatas. Juk gundymø buvo visokiø,<br />

pvz., B. Kutavièiui geradariai sakydavo:<br />

Na, paraðyk kokià oratorijà ar dainà<br />

E. Mieþelaièio þodþiais, gausi nusipelniusio<br />

meno veikëjo vardà ir bûsi laisvesnis<br />

þmogus, kursi kà nori. O B. Kutavièius:<br />

Neraðysiu.<br />

Þinoma, buvo tam tikros þaidimo<br />

taisyklës, kurias priëmus galima<br />

buvo iðsaugoti moderniàjà lietuviðkà<br />

muzikà ir tarp muzikø tvyrojusià<br />

atmosferà. Mûsø aplinkos<br />

þmonës nesusovietëjo, iðsaugojo<br />

Dovydo kovoje prieð Galijotà (1)<br />

Profesoriaus Vytauto Landsbergio 70-meèio iðvakarëse Mokslo Lietuvos atstovas kalbina Lietuvos<br />

Nepriklausomos Valstybës Atstatymo Akto signatarà, Lietuvos teisës universiteto Valstybinio<br />

valdymo fakulteto Filosofijos katedros vedëjà, pirmàjá Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkà<br />

prof. BRONISLOVÀ JUOZÀ KUZMICKÀ.<br />

Lyderiu tapo veikdamas<br />

Gerbiamasis Profesoriau, buvote vienas<br />

aktyviausiø Lietuvos persitvarkymo<br />

sàjûdþio veikëjø. Esate Lietuvos Nepriklausomos<br />

Valstybës Atstatymo Akto signataras,<br />

1990–1992 m. ir LR Aukðèiausiosios<br />

Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko<br />

(juo tuo metu buvo prof. Vytautas<br />

Landsbergis) pavaduotojas. Tad <strong>kas</strong><br />

geriau uþ tø ávykiø dalyvá ir dar filosofà<br />

gali ávertinti visà tà nepaprastai svarbø<br />

mûsø valstybës atkûrimo ir pirmøjø gyvavimo<br />

metø laikotarpá. Tai <strong>visa</strong>dos<br />

mums svarbi tema. Taèiau kalbamës prof.<br />

Vytauto Landsbergio 70-ojo gimtadienio<br />

kone iðvakarëse, todël ir pats ðis pokalbis<br />

ágauna platesná kontekstà. Manau, ne<br />

vien jubiliejiná skambesá, nes tai puiki proga<br />

prisiminti, aptarti iðties reikðmingos<br />

asmenybës vaidmená mûsø tautos ir valstybës<br />

naujausiø laikø istorijoje.<br />

Taigi esate vienas ið tø þmoniø, kuriam<br />

ilgai teko bendrauti ir bendradarbiauti<br />

su prof. Vytautu Landsbergiu, kartu<br />

patirti ðilto ir ðalto. Koká Jûs matëte<br />

Vytautà Landsbergá varginanèiø darbø<br />

<strong>kas</strong>dienybëje ir kritiðkiausiomis mûsø atkurtosios<br />

valstybës dienomis?<br />

Kiek þinau, politinë Vytauto<br />

Landsbergio veikla prasidëjo su Sàjûdþiu.<br />

Jis buvo Sàjûdþio iniciatyvinës<br />

grupës narys, paskui jo átaka Sàjûdyje<br />

didëjo. O didëjo dël to, kad<br />

bûdamas stebëtinai darbðtus ir pareigingas<br />

neatsisakydavo jokio darbo.<br />

Tø darbø buvo begalës ir V. Landsbergis<br />

jø imdavosi. Noriai raðydavo dokumentø<br />

tekstus, susitikdavo su ávairiausiais<br />

þmonëmis. Juk daugeliui<br />

buvo visiðkai neaiðku, <strong>kas</strong> aplink vyksta.<br />

V. Landsbergio lyderystë labai<br />

natûraliai iðaugo ið veiklos. Paprasta<br />

gyvenimo taisyklë: reikðmingu<br />

þmogumi tampa tas, kuris daug dirba<br />

ir kurio rankose natûraliai atsiranda<br />

visos veiklos gijos.<br />

Be to, labai svarbu ir tai, jog <strong>visa</strong>is<br />

esminiais klausimais V. Landsbergis<br />

<strong>visa</strong>da turëdavo savo konstruktyvià<br />

nuomonæ. Jis pasvarstydavo<br />

vienà, kità variantà, pasitardavo<br />

ir paprastai rasdavo optimalø ëjimà.<br />

Be abejonës, kûrybingai ieðkant<br />

iðeities átakos turëjo meninë profesoriaus<br />

prigimtis, bet pridëèiau ir<br />

dar vienà, man regis, labai svarbø<br />

dalykà: V. Landsbergis yra geras<br />

ðachmatinin<strong>kas</strong> ir jam bûdinga numatyti<br />

bet kokio þingsnio pasekmes.<br />

Labai mëgo tikslumà, raðydamas<br />

bet kokio veiksmo ar dokumento<br />

tekstà jis siekdavo itin tikslios<br />

preciziðkos formuluotës, nes<br />

gerai suvokë, kà politikoje reiðkia<br />

XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo Vilniuje atidarymo metu (2000 m.<br />

birþelio 21 d.): prof. Kazimieras Pyragas, Simpoziumo tarybos pirminin<strong>kas</strong> prof.<br />

Vytautas Landsbergis, dr. Vytautas Narutis ið JAV ir Lietuvos mokslininkø sàjungos<br />

pirminin<strong>kas</strong> dr. Vygintas Gontis<br />

sàvokø daugiaprasmiðkumas. Dviprasmiðkus<br />

teiginius braukdavo be<br />

gailesèio. Tai buvo labai akivaizdu,<br />

kai 1989 m. buvo ákurta Baltijos taryba,<br />

kurià sudarë Lietuvos Sàjûdis,<br />

Latvijos Tautas Fronte ir Estijos Rahvarine<br />

judëjimai. Baltijos taryba posëdþiaudavo<br />

ávairiuose mûsø ðaliø<br />

miestuose. Svarstydavome tolesnius<br />

veiksmus ir rengdavome dokumentø<br />

tekstus. Ástrigo á atmintá<br />

ðtai <strong>kas</strong>. Paraðæ kokià rezoliucijà ar<br />

deklaracijà visi sutardavome ir tada<br />

V. Landsbergis imdavosi galutinës<br />

redakcijos. Apversdavo kiekvienà<br />

sakiná ir þodá. Estø sàjûdþio<br />

Rahvarine vadovas Edgaras Saa<strong>visa</strong>ras<br />

bûdavo nepatenkintas: viskà<br />

sutarëme, kà èia betaisyti. Taèiau<br />

bet kurio dokumento paskutinë<br />

redakcija iðeidavo ið po V. Landsbergio<br />

plunksnos. Buvo didelis<br />

ávairiø reikalø judintojas. Labai aðtriai<br />

jautæs atsakomybæ asmuo, sugebëdavæs<br />

ávertinti ir galimas pasekmes.<br />

Rinkosi legalø teisiná<br />

kelià<br />

Svarbu paþymëti, kad Sàjûdis nebuvo<br />

kokia nors ekstremistø grupë, bet inteligentiðkai<br />

màstanèiø, didþiulæ atsakomybæ<br />

uþ savo veiksmus jauèianèiø asmenø<br />

veikla. Buvo preciziðkai ieðkoma ávairiø<br />

dokumentø juridiniø formuluoèiø ir<br />

teisiniø bûdø, kaip atvesti mûsø ðalá, kartu<br />

ir <strong>visa</strong>s tris Baltijos valstybes á nepriklausomø<br />

valstybiø kelià. Tuo Sàjûdis ið esmës<br />

skyrësi nuo kitø grupiø, grupeliø ir<br />

grupuoèiø.<br />

Visai teisingai. Ið to irgi aiðkëja,<br />

kad V. Landsbergis ir kiti Sàjûdþio vadovai<br />

bei veikëjai suvokë, jog galima<br />

eiti tik legaliu teisiniu keliu.<br />

Tolesnë ávykiø raida parodë, jog tai<br />

buvo teisingiausias, optimalus valstybës<br />

atkûrimo kelias.<br />

Ðitai suprato ir labai vertino Vakarø<br />

politikai. Truputëlá nesusigaudydavo<br />

Kremliuje. Ávykiø raida ir rezultatas<br />

rodo, kad Kremliaus politikai<br />

buvo, ðachmatininkø terminais kalbant,<br />

apþaisti ir bûtent teisiðkai. Kad<br />

ir nagrinëjant to meto sàjunginës konstitucijos,<br />

kuri buvo koreguojama, vienà<br />

ar kità straipsná. Mes sudarydavome<br />

vienà, kità komisijà koreguoti tuos<br />

straipsnius. Vis<strong>kas</strong> vyko legaliai, taip<br />

pat ir delegatø rinkimai á TSRS Aukðèiausiàjà<br />

Tarybà. Rinkimus Lietuvoje<br />

didþiule persvara laimëjo Sàjûdis. Geras<br />

pul<strong>kas</strong> Sàjûdþio deputatø atsidûrë<br />

Kremliuje, Suvaþiavimø rûmuose,<br />

ir ten mëgino kalbëti tomis paèiomis<br />

formuluotëmis, prie kuriø jau buvo<br />

ápratæ Lietuvoje. Ten daugeliui buvo<br />

neáprastas tonas.<br />

Salë trypdavo kojomis, trukdydavo<br />

Baltijos ðaliø deputatams kalbëti, kildavo<br />

triukðmas.<br />

Taip, bûdavo sudëtinga. Laimei,<br />

visið<strong>kas</strong> sutarimas tvyrojo<br />

Prof. Vytautas Landsbergis ir kiti dalyviai XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos<br />

Nukelta á 12 p. simpoziumo plenariniame posëdyje<br />

Nukelta á 12 p.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos

10 IGNOTUI DOMEIKAI – 200<br />

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Perkopæs Andus sugráþta á Tëvynæ (3)<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Pradþia Nr. 16<br />

Visada jautë pareigas<br />

Tëvynei<br />

Minint Ignoto Domeikos 200-<br />

àsias gimimo metines pavasaris teko<br />

mokslo istorikams, surengusiems<br />

ganëtinai áspûdingà, turiningà<br />

ir ásimenanèià ðiam mokslininkui<br />

skirtà konferencijà. Ruduo, o<br />

jei tiksliau, tai vasariðkai ðiltas rugsëjo<br />

vidurys, buvo tikra paèios gamtos<br />

dovana Lietuvos valstybës mastu<br />

organizuotam iðties áspûdingam<br />

þymaus mokslininko jubiliejaus minëjimui.<br />

Taigi nuo pavasario iki rudens<br />

Ignoto Domeikos vardas nuolat<br />

buvo su mumis ir mumyse, persmelkë<br />

kaip ðviesus mokslo ir kultûros<br />

spindulys, daugybæ þmoniø paskatino<br />

imtis giliau tyrinëti ðios asmenybës<br />

darbus ir veiklà. Kai kurie tyrinëjimai<br />

virto moksliniais straipsniais,<br />

juos iðgirdome ið paèiø praneðëjø<br />

lûpø Vilniaus universiteto<br />

Maþojoje auloje, kur rugsëjo 10–11<br />

d. ir vyko dalis Ignoto Domeikos<br />

200-osioms gimimo metinëms skirtos<br />

tarptautinës mokslinës konferencijos<br />

renginiø.<br />

Neturëtø nusiminti ir negalëjusieji<br />

dalyvauti konferencijoje, kadangi<br />

tie straipsniai iðspausdinti<br />

konferencijos darbø knygoje Igno-<br />

tas Domeika 1802–1889. Gyvenimas,<br />

darbai ir indëlis á mokslà. Knyga parengta<br />

lietuviø ir anglø kalbomis,<br />

tad kiekvienas konferencijos dalyvis<br />

ið Vilniaus iðsiveþë iðties vertingà<br />

dovanà. Beje, kaip ir antràjà knygà<br />

Ignotas Domeika Lietuvai, Prancûzijai,<br />

Èilei 1802–1889, kurios tekstai<br />

iðspausdinti lietuviø, anglø ir<br />

prancûzø kalbomis.<br />

Turiningà sveikinimà konferencijos<br />

dalyviams ir organizatoriams<br />

atsiuntë Lietuvos Respublikos Prezidentas<br />

Valdas Adamkus, asmeniðkai<br />

negalëjæs dalyvauti, kadangi<br />

tomis dienomis buvo iðvykæs á uþsiená.<br />

Ðalies Prezidento sveikinimà<br />

perskaitë Ignoto Domeikos 200-<br />

øjø gimimo metiniø minëjimo organizacinio<br />

komiteto narys Vilniaus<br />

universiteto prof. Juozas Paðkevièius.<br />

Lietuvos Prezidentas pabrëþë,<br />

jog Ignoto Domeikos garbei skirtoji<br />

konferencija – tai ne tik proga<br />

apþvelgti ðio mokslininko darbus,<br />

prisiminti jo sàsajas su Lietuva,<br />

jos istorija bei kultûra, bet<br />

ir puiki galimybë pamàstyti apie<br />

moralines pareigas savo kraðtui,<br />

jo dabarèiai ir ateièiai. Ignoto Domeikos<br />

veikla kaip tik ir yra tos atsakomybës,<br />

tarnavimo savo gimtinei<br />

ir Tëvynei, kurios jis niekados<br />

nepamirðo, puikus pavyzdys.<br />

Pagaliau <strong>visa</strong>s ðio mokslininko gyvenimas<br />

– tai akivaizdus senosios<br />

Lietuvos etikos, tradicijø ir istorinës<br />

atminties áprasminimas.<br />

Mums ðiandien <strong>visa</strong> tai siejasi su<br />

orios laisvës dvasia, kuri tokia<br />

ryðki Ignoto Domeikos darbuose<br />

ir visoje jo ávairiaðakëje mokslinëje<br />

ir kultûrinëje veikloje.<br />

Mokslo apaðtalas<br />

LR ðvietimo ir mokslo ministras<br />

Algirdas Monkevièius iðskyrë<br />

svarbiausius I. Domeikos darbus:<br />

padëti Èilës kalna<strong>kas</strong>ybos mokslo<br />

pagrindai ir parengti ðios srities<br />

specialistai, kurie vëliau vadovavo<br />

ðios pramonës ðakos plëtrai,<br />

Èilës ðvietimo ir mokslo sistemos<br />

reforma, pagaliau ir vadovavimas<br />

Èilës universitetui Santjage<br />

– jo rektoriumi I. Domeika<br />

buvo renkamas net keturias kadencijas<br />

ið eilës nuo 1867 iki 1883<br />

metø. Uþ nenuilstamà mokslinæ,<br />

ðvieèiamàjà, organizacinæ ir visuomeninæ<br />

veiklà I. Domeikai<br />

buvo suteiktas didþiojo ðvietëjo<br />

vardas, jis daþnai vadintas Èilës<br />

mokslo apaðtalu. Pasauliná pripaþinimà<br />

ir ðlovæ pelnë kaip<br />

Ignotui Domeikai skirtosios parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarymo akimirka<br />

Ignoto Domeikos 200-øjø gimimo metiniø organizacinio komiteto narë<br />

Egidija Kasperiûnienë ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos<br />

generalinis direktorius Valentinas Milaknis<br />

mokslinin<strong>kas</strong> – geologas, mineralogas,<br />

biologas, vulkanologas, geografas,<br />

taip pat ir kaip humanistas,<br />

didis idealistas, kuris mokslinius<br />

ir etinius principus <strong>visa</strong>da<br />

këlë aukðèiau uþ materialinius<br />

interesus, asmeninës naudos sieká.<br />

Nesavanaudið<strong>kas</strong> tarnavimas mokslui,<br />

taurumas ir dvasingumas buvo<br />

plaèiai ir pirmiausia Èilëje þinomos<br />

mûsø kraðtieèio savybës.<br />

Ðios I. Domeikos savybës, bûdo<br />

bruoþai ir gyvenimo nuostatos,<br />

pasak ministro A. Monkevièiaus,<br />

Ignoto Domeikos ir Enriketos Sotomajor vestuvës, 1850 m. liepos 5 d. Ið knygos<br />

Ignotas Domeika 1802–1889, Vilnius, 2002<br />

susiformavo dar jaunystëje gimtuosiuose<br />

namuose Naugarduko<br />

þemëje ir Vilniaus universitete,<br />

kurio Fizikos ir matematikos skyriuje<br />

jaunuolis studijavo 1816–<br />

1822 m. ir kur jam buvo suteiktas filosofijos<br />

magistro mokslo laipsnis.<br />

Mûsø kraðtietis buvo aukðtø<br />

moraliniø principø þmogus. Neatsitiktinai<br />

ir konferencijos sveèias ið<br />

Èilës Chavjeras R. Chovrë (Javier<br />

Jofré R.) Vilniaus konferencijoje<br />

skaitë praneðimà Ignotas Domeika<br />

Ancuta – pavyzdingas þmogus. Iðleisdamas<br />

á gyvenimo kelià pirmuosius<br />

La Serenos (Kokimbo<br />

provincija) licëjaus absolventus,<br />

I. Domeika linkëjo ne ko kito, o<br />

sunkiai dirbti ir, svarbiausia, visà<br />

gyvenimà bûti sàþiningiems. Ðá faktà<br />

prisiminë savo kalboje ir ministras<br />

A. Monkevièius.<br />

Galima priminti, jog kaip teisingas<br />

ir garbingas þmogus I. Domeika<br />

Èilëje, dar gyvendamas La Serenoje,<br />

buvo kvieèiamas bûti arbitru,<br />

kai tekdavo spræsti ávairius ginèus<br />

dël kalna<strong>kas</strong>ybos konfliktø. Materialiø<br />

jo sprendimø pëdsakø galima<br />

rasti ir dabartinëje Èilëje – tai vadinamieji<br />

Domeikos kapèiai, tam tikri<br />

ið akmens pastatyti teritorijà ribojantys<br />

þymekliai, primenatys ir átvirtinantys<br />

mûsø kraðtieèio priimtus<br />

teisinius sprendimus. Ignoto Domeikos<br />

sprendimai buvo neapskundþiami,<br />

kaip galutinë teisingumo<br />

instancija.<br />

Jubiliejiniame Ignoto Domeikos renginyje geologas dr. Rimantas Gailius, Vilniaus<br />

universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedëjas prof. Petras Musteikis ir<br />

rektorius akad. Benediktas Juodka<br />

Mûsø kraðtieèio moksliná ir<br />

moraliná autoritetà patvirtina daugybë<br />

liudijimø. Ne paslaptis, kad<br />

tuo metu, kai I. Domeika atvyko á<br />

Èilæ (1838 m.), inþineriniai ir tikslieji<br />

mokslai ten nebuvo labai vertinami.<br />

Ðalies elito sûnûs noriai<br />

rinkosi teisæ, karybà ir politikà –<br />

ðios veiklos sritys buvo laikomos<br />

prestiþinëmis. Rankø darbas apskritai<br />

atrodë þeminantis uþsiëmimas.<br />

Tad ir á provincijoje buvusá La<br />

Serenos kalna<strong>kas</strong>ybos licëjø stodavo<br />

ne patys gabiausi studentai. Ignotas<br />

Domeika pratino savo studentus<br />

prie visiðkai naujo poþiûrio<br />

á studijas, skaitë svarbiausius<br />

profesinës veiklos kursus. 1846–<br />

1867 m. vadovaudamas Èilës universiteto<br />

Mineralogijos ir fizikos<br />

katedrai (beje, ðiame universitete<br />

pirmasis pradëjo dëstyti fizikà) tapo<br />

vienu autoritetingiausiø profesoriø,<br />

kuris parengë ir á praktinës<br />

veiklos kelià palydëjo ne vienà ðimtà<br />

absolventø. Jo buvæ mokiniai Èilëje<br />

ilgainiui uþëmë aukðtus postus<br />

ávairiose veiklos srityse, taip pat<br />

ir ðiai ðaliai labai svarbioje kalna<strong>kas</strong>ybos<br />

pramonëje.<br />

Bet ðtai <strong>kas</strong> kelia nuostabà ir<br />

verèia lyginti I. Domeikos nuostatas<br />

su mûsø laikais ásikerojusiu poþiûriu<br />

á mokslà, jo teikiamà naudà,<br />

verslumà ir mokslininko priedermes.<br />

I. Domeika gaudavo ne vienà,<br />

ðiandien pasakytume, pelningà pasiûlymà<br />

pereiti dirbti á kalna<strong>kas</strong>ybos<br />

pramonæ, kur, kaip tokios kvalifikacijos<br />

specialistas bûtø padaræs didelæ<br />

karjerà. Jis galëjo prekiauti mineralais,<br />

kaip kad ir darë kai kurie<br />

jo buvæ studentai. Bûtø susikrovæs<br />

didelius turtus, pasistatæs didingus<br />

rûmus, bet nebûtø tapæs tuo, kuo<br />

ðiandien yra mums ir <strong>visa</strong>m pasauliui<br />

– didþiu mokslininku, Èilës garbës<br />

pilieèiu, mokslo apaðtalu.<br />

Dar 1842 m. siekdamas pakelti<br />

Èilës ðvietimo sistemà á naujà pakopà<br />

I. Domeika raðë: meilë mokslui,<br />

paèioms studijoms, mokslo troðkimas,<br />

noras padëti þmonijai turi vyrauti<br />

studentø, dëstytojø ir visos mokyklos<br />

bendruomenës nariø galvose,<br />

o ne siekimas pinigø. Ádomu, ar bûtø<br />

suprastas mûsø didysis tëvynainis<br />

ðiais laikais, ar netektø jam<br />

brangia kaina sumokëti uþ toká savo<br />

idealizmà? Svarbiausia, kad pagal<br />

savo skelbiamus principus tas<br />

þmogus ir gyveno, ko gero, tuo<br />

smarkiai skyrësi nuo asmenø,

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 11<br />

Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðtyno darbuotoja Aliucija Orentaitë, Geologijos ir<br />

geografijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis habil. dr. Valentinas Baltrûnas ir<br />

Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Reda Griðkaitë po konferencijos vakaronës metu<br />

kurie aukðtus reikalavimus kelia tik<br />

kitiems, bet ne sau. Kyla didelë<br />

abejonë, ar lengvai tokia asmenybë<br />

pritaptø mûsø dabartiniame<br />

pasaulyje.<br />

Pasaulio turtai jo<br />

nesuviliojo<br />

Ignoto Domeikos laiðke, raðytame<br />

1872 m. ið Santjago draugui,<br />

yra þodþiai: Jokie naujojo pasaulio<br />

turtai, kuriø man niekada nereikëjo,<br />

jo nuostabus dangus ir kalnai, vietiniø<br />

þmoniø draugiðkumas, nuopelnai,<br />

ramus gyvenimas, perteklius, netgi<br />

mano þmonos kapas nesustabdytø<br />

manæs, jei tik turëèiau galimybæ iðtrûkti<br />

per Atlantà ir pabûti ðalia Jûsø,<br />

su Jumis ir nors dienà prieð mirtá paþvelgti<br />

á mûsø Gimtàjà Þemæ, kuri<br />

traukia mane su ta paèia meile…<br />

Ðiuo vienu sakiniu, kuris tapo<br />

ir knygos Ignotas Domeika 1802–<br />

1889 epigrafu, pasakyta tiek daug,<br />

kad jam iðnagrinëti, ko gero, galëtø<br />

bûti skirta iðtisa studija. Ðiø<br />

eiluèiø autoriui tame laiðko draugui<br />

sakinyje pasiekta toks moraliniø<br />

principø ir gilaus jausmo koncentratas,<br />

tokia þodþio ir minties<br />

dermë, pasaulio suvokimo pilnatvë,<br />

su kuria susiduriame nebent<br />

skaitydami nerimuotos Rytø poezijos<br />

eilutes. Istorinës Lietuvos<br />

sûnø iðvystame tarp idealaus ir<br />

materialaus pasaulio vertybiø, kur<br />

jo pasirinkimas aiðkus ir ðviesus<br />

kaip Èilës dangus, netemdomas<br />

menkiausio abejonës debesëlio.<br />

Nuopelnai, atneðæ jam sotø, materialiai<br />

uþtikrintà gyvenimà, net<br />

pertekliø, ðios materialaus pasaulio<br />

grandinës mokslininko ir patrioto<br />

negali pririðti prie jokio þemës<br />

lopo, net jeigu tai bûtø ir rojus<br />

þemëje. Tëvynës trauka nepalyginamai<br />

stipresnë. Kad ir kokie<br />

dideli bûtø tie naujojo pasaulio<br />

turtai, bet skirtingai nuo daugelio<br />

kitø, á ðià oikumenà atsiboginusiø,<br />

mûsø tëvynainis á tà pasaulio<br />

kraðtà atvyko juk ne turtø suviliotas.<br />

Atvyko, kaip pats ið pradþiø<br />

manë, 6 metams, nes Senajame<br />

þemyne neturëjo uþtikrintos<br />

darbo vietos, buvo Tëvynës netekæs<br />

emigrantas, o Èilë jam galëjo<br />

pasiûlyti darbà, ten jautësi reikalingas,<br />

savo þinias galëjo atiduoti<br />

tos ðalies jaunimui, galëjo tyrinëti<br />

dar pakankamai neiðtirtas to<br />

kraðto gamtos vertybes ir vietos<br />

gyventojus. Paties akademinio gyvenimo<br />

buvo ásuktas á Èilës ðvietimo<br />

ir mokslo sistemos reformos<br />

sûkurius, nes jam, Vilniaus universiteto<br />

ir Paryþiaus kalna<strong>kas</strong>ybos<br />

mokyklos auklëtiniui, pernelyg<br />

skaudu buvo matyti, kaip netikusiai<br />

ta ðvietimo ir aukðtojo<br />

mokslo sistema ðalyje funkcionuoja.<br />

Visà gyvenimà ëjo<br />

Vilniaus filomatø keliu<br />

Nebus perdëta pasakius, kad<br />

visà savo gyvenimà I. Domeika vadovavosi<br />

tais principais, kuriuos<br />

savyje ugdë bei puoselëjo ir kiti jo<br />

bièiuliai, Vilniaus filomatai – Adomas<br />

Mickevièius, Tomas Zanas,<br />

Jonas Èeèiotas, Juozapas Jeþovskis,<br />

Pranciðkus Jeronimas Malevskis,<br />

Janas Sobolevskis, Anupras<br />

Petraðkevièius, Juozapas Kovalevskis<br />

ir kiti. Tai buvo talentingiausi<br />

Vilniaus universiteto studentai,<br />

kurie savo gyvenimo tikslu iðkëlë<br />

tarnavimo visuomenei ir tëvynei<br />

idealus. Tautiðkumo (suprasto istoriðkai),<br />

patriotizmo, aukðtos dorovës<br />

siekis, tëvynës laisvë ir jos<br />

gerovë – ðtai tie jaunø þmoniø idealai,<br />

kuriø siekti turëjo padëti<br />

mokslas. Taigi mokslas filomatams<br />

buvo neatsiejamas nuo iðvardytø<br />

idealø. Lygiai taip pat ir Ignotui<br />

Domeikai, kuris jaunystës idealams<br />

ir filomatø vertybëms liko iðtikimas<br />

visà gyvenimà ir ðiø jo nuostatø,<br />

virtusiø savastimi, negalëjo<br />

pakeisti nei lai<strong>kas</strong>, nei milþinið<strong>kas</strong><br />

geografinis atstumas, skyræs já nuo<br />

Tëvynës.<br />

Keliø daug, tik reikia juos rasti<br />

Su Mokslo Lietuva bendrauja ir á klausimus atsako Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo viceministras<br />

RIMANTAS VAITKUS, organizacinio komiteto Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo metinëms<br />

paminëti pirmininko pavaduotojas.<br />

Pasirengimo sunkumai<br />

neuþtemdë ðventës<br />

Gerbiamasis Viceministre, tikriausiai<br />

sutiksite, kad UNESCO paskelbtieji<br />

Ignoto Domeikos metai yra iðskirtinis ávykis<br />

Lietuvos mokslo ir kultûros gyvenime.<br />

Ðá teiginá patvirtino ir Vilniuje surengtoji<br />

tarptautinë mokslinë konferencija<br />

Ignoto Domeikos gyvenimas, darbai<br />

ir indëlis á mokslà. Kokius didþiausius<br />

sunkumus rengiantis paminëti I. Domeikos<br />

sukaktá teko áveikti jubiliejiniø renginiø<br />

organizaciniam komitetui ir Jums, kaip<br />

ðio komiteto pirmininko pavaduotojui?<br />

Pirmiausia noriu pasakyti, kad<br />

UNESCO nepervedë þadëtosios pinigø<br />

sumos numatytiems renginiams<br />

organizuoti. Mums teko skubiai surasti<br />

trûkstamus tûkstanèius litø, kad<br />

pavyktø numatytà programà ágyvendinti.<br />

Tai mums pasisekë padaryti.<br />

Antras sunkumas buvo tas, kad<br />

vëlokai ëmëmës ðiems visiems renginiams<br />

rengtis. Buvo tikslinga surengti<br />

ir didelæ tarptautinæ geologø mokslinæ<br />

konferencijà. Pasitaikë ir tam tikro<br />

institucijø nesusiklausymo. Pvz.,<br />

LR susisiekimo ministerijos paðto tarnyba<br />

nesutiko Ignoto Domeikos 200-<br />

meèiui iðleisti paðto þenklà, nors geologai<br />

ir kreipësi su tokiu pasiûlymu.<br />

Laimei, pavyko iðleisti bent pirmàjá atvirlaiðká,<br />

skirtà ðiai iðkiliai asmenybei.<br />

Tai, kad sugebëjome dalyvauti geguþës<br />

mën. UNESCO parodoje Paryþiuje,<br />

kad pavyko surengti ekspedicijà<br />

Ignoto Domeikos keliais Èilëje,<br />

pagaliau kad Lietuvos televizijai pavyko<br />

sukurti apie ðià ekspedicijà dokumentiná<br />

filmà Ignoto Domeikos pëdomis.<br />

Èilë – 2002, kad ðiandien èia,<br />

Lietuvos nacionaliniame muziejuje,<br />

galime eksponuoti ið ekspedicijos Èilëje<br />

parveþtà uolienø kolekcijà – <strong>visa</strong><br />

tai, manau, yra labai reikðminga.<br />

Sakyèiau, kad visi Ignoto Domeikos<br />

200-øjø gimimo metiniø renginiai<br />

vyko sklandþiai, kaip ir buvome numatæ.<br />

O organizacinio komiteto veiklos<br />

sunkumai – tai darbo virtuvë, kurios<br />

nie<strong>kas</strong>, be paèiø organizatoriø, nematë<br />

ir neþino. Taip ir turi bûti. Organizatoriai<br />

turi padaryti viskà, kad þmogus,<br />

atëjæs á parodà, þiûrëdamas, kaip<br />

Bazilijonø vienuolyno vartuose atidengiama<br />

Ignotui Domeikai skirta<br />

lenta, dalyvaudamas konferencijoje,<br />

viso to juodo darbo nejaustø, bet galëtø<br />

pasidþiaugti sklandþiais renginiais.<br />

Man atrodo, kad ðià uþduotá<br />

mûsø organizacinis komitetas ávykdë.<br />

Juk taip formuojame ir<br />

savo ávaizdá<br />

Pagerbdami Ignotà Domeikà, jo atminimà<br />

mes kartu formuojame ir savo<br />

mokslo bei kultûros ávaizdá, tarsi ið nau-<br />

Alpinistas ir keliautojas, ekspedicijos á Èilæ Domeikos keliais sumanytojas ir<br />

organizatorius Vladas Vitkaus<strong>kas</strong> parodos metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje<br />

dalijasi ekspedicijos áspûdþiais<br />

jo prisilieèiame ir paþadiname<br />

savo istorines ðaknis.<br />

Ar sugebame padaryti<br />

taip, jog <strong>visa</strong> tai ágytø<br />

ir tarptautiná skambesá?<br />

Jau buvau uþsiminæs<br />

ir tà patá kalbëjau organizacinio<br />

komiteto<br />

posëdyje, jog reikëjo pabandyti<br />

pritraukti koká<br />

nors pasauliná renginá,<br />

pvz., tarptautinæ geologø<br />

konferencijà, kuri bûtø<br />

skirta I. Domeikos jubiliejui.<br />

Nepavyko padaryti.<br />

Didelæ konferencijà<br />

organizavo baltarusiai.<br />

Gausûs renginiai, kurie<br />

apëmë Lenkijà, Lietuvà,<br />

Baltarusijà, pasiekë Paryþiø,<br />

pagaliau ir Èilëje<br />

ðiais metais vykstantys<br />

renginiai vis dëlto ágyja<br />

tarptautiná skambesá, praturtina<br />

tarptautinius Ignoto<br />

Domeikos metus.<br />

Ðtai <strong>kas</strong> mums ypaè<br />

svarbu: þymaus mokslininko<br />

jubiliejus, jo vardas<br />

suvienijo daugelio<br />

ðaliø ir mokslininkø pastangas.<br />

Kad ir iðleistoji Lietuvoje knyga<br />

Ignotas Domeika 1802–1889: ji tampa<br />

aktuali, nes á jà sudëta ávairiapusë<br />

mokslininko gyvenimo bei veiklos átaka<br />

ávairiø ðaliø mokslui. Tai didþiulæ iðliekamàjà<br />

vertæ turintis veikalas. Kartu su<br />

Lenkijos ir Èilës tyrinëtojø padarytais<br />

darbais ði knyga uþpildo labai reikðmingà<br />

niðà – atskleidþia pasauliui kiek maþiau<br />

þinomà Vilniaus laikotarpio, lietuviðkojo<br />

periodo I. Domeikos veiklà. Lietuvoje<br />

gyvendamas I. Domeika augo,<br />

brendo kaip asmenybë ir ne ðià valia buvo<br />

priverstas savo ðalá apleisti.<br />

Kiti Vilniuje bei uþsienyje vykæ renginiai,<br />

kuriuose dalyvavo Lietuvos atstovai,<br />

taip pat tampa reikðmingais mûsø<br />

tarptautinio bendradarbiavimo faktais.<br />

Antai UNESCO paroda Paryþiuje, kur<br />

dalyvavo kelios valstybës, parodë, kad sugebame<br />

susikalbëti, rasti mûsø ðalis vienijantá<br />

dalykà. Tai buvo bendras projektas,<br />

kurá kuravo LR nepaprastoji ir ágaliotoji<br />

ambasadorë, buvusi LR nuolatinë<br />

atstovë prie UNESCO amþinà atilsá<br />

Ugnë Karvelis. Tai, kad UNESCO bûstinëje<br />

Paryþiuje, kur sunku prasisprausti<br />

su savo ðalies interesais, minint I. Domeikos<br />

200-øjø gimimo metiniø sukaktá<br />

dalyvavo Lietuva, yra juk kartu ir mûsø<br />

valstybës vardo aktualinimas ir aukðtinimas<br />

tarptautiniu mastu.<br />

Kai stinga laiko<br />

Spaudos konferencijos metu apie I. Domeikai<br />

skirtuosius renginius pasakoja vieðnia ið Australijos<br />

ponia Paz Domeyko, Vilniaus universiteto rektorius<br />

akad. Benediktas Juodka ir LR ðvietimo ir mokslo<br />

viceministras dr. Rimantas Vaitkus<br />

Kokios prieþastys vis dëlto sukliudë<br />

organizuoti tarptautinæ mokslinæ geologijai<br />

skirtà konferencijà, jeigu ir ðioje Vilniaus<br />

I. Domeikai skirtoje konferencijoje<br />

praneðimus skaitë daug Lietuvos geologø:<br />

Juozas Paðkevièius, Gediminas Motuza,<br />

Algirdas Gaigalas, Valentinas Baltrûnas<br />

ir kiti?<br />

Ið esmës tai tarptautinë konferencija,<br />

skirta Ignoto Domeikos paveldui<br />

analizuoti, bet labiau mokslo istorijos<br />

renginys. Didelei tarptautinei geologø<br />

konferencijai organizuoti paprasèiausiai<br />

pristigo laiko, nes tokios konferencijos<br />

planuojamos keleri metai á prieká.<br />

O I. Domeikos vardas pasaulyje<br />

skamba. Nors Lietuvoje ir buvo primirðtas,<br />

taèiau Vilniaus universiteto<br />

istorijoje neapeitas. Nuo 1979 m., kai<br />

Universitetas minëjo savo 400 metø<br />

jubiliejø, I. Domeikai, kaip vienam þymiausiø<br />

ðio Universiteto auklëtiniø,<br />

senuosiuose rûmuose buvo ámûryta<br />

atminimo lenta. Tiesa, toje lentoje neteisingai<br />

nurodyti I. Domeikos gimimo<br />

metai – 1801-ieji. Ði klaida atsirado<br />

dël to, kad 1816 m. studijuoti á Vilniaus<br />

universitetà atvykæs keturiolikmetis<br />

Ignotas Domeika save vienais<br />

metais „pasendino“, antraip nebûtø<br />

turëjæs teisës pradëti studijø. Bet kuriuo<br />

atveju klaidingà gimimo datà reikëtø<br />

iðtaisyti.<br />

Artëja Vilniaus<br />

universiteto 425 metø<br />

sukaktis<br />

Ko mus pamokë ðie jubiliejiniai Ignoto<br />

Domeikos metai?<br />

Pirmiausia, jog nepelnytai pamirðtame<br />

savo didþias asmenybes, kurios<br />

gimë, augo, formavosi istorinës Lietuvos<br />

þemëje. Vilniaus universiteto vaidmuo<br />

tuo laikotarpiu, ypaè nuo XVIII<br />

a. pabaigos iki uþdarymo 1832 m., buvo<br />

didþiulis. Artëjanti Vilniaus universiteto<br />

425 metø sukaktis, kurià minësime<br />

2004 m., turëtø bûti kitas labai<br />

reikðmingas mûsø mokslo ávertinimo<br />

etapas. Jau dabar pradëjome tartis su<br />

Vilniaus universiteto vadovais, kad ðità<br />

jubiliejø reikëtø tikrai deramai paminëti.<br />

Mums duota istorinë galimybë<br />

tai padaryti. Turëtume ðios progos nepraleisti,<br />

svarbu, kad jubiliejus atsispindëtø<br />

monetose, paðto þenkluose, tarptautinëmis<br />

konferencijomis ir<br />

Nukelta á 19 p.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

12 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Laisvam þmogui<br />

nëra reikalo keistis<br />

Atkelta ið 9 p.<br />

lietuviðkà dvasià – tai svarbiausia.<br />

Ðtai kodël V. Landsbergiui, kai atëjo<br />

1988-ieji metai ir buvo kuriamas<br />

Lietuvos persitvarkymo sàjûdis, nereikëjo<br />

atsiversti, muðti sau á krûtinæ ir<br />

atgailauti. Laisvam þmogui pasikeitusiomis<br />

aplinkybëmis nebuvo jokio reikalo<br />

keistis – jis galëjo iðlikti paèiu savimi.<br />

Jeigu ir buvo kokie taktiniai þaidimai,<br />

tai veikiau þodiniai, kadangi intelektinis<br />

pasiprieðinimas egzistavo visà<br />

laikà ir jis subrandino á Sàjûdá vëliau<br />

atëjusias asmenybes.<br />

Tikrasis Lietuviø kultûros<br />

reprezentantas<br />

Apie prof. V. Landsbergá kalbëjote ir<br />

já vertinote kaip vienà ið saviðkiø, t. y. bendramintá.<br />

Ir staiga 1988-ieji, profesorius<br />

tapo Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio lyderiu.<br />

Vienas ið jûsø jau atsidûrë priekyje,<br />

o 1990 m. tapo ir Lietuvos Respublikos<br />

Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo<br />

Seimo pirmininku, t. y. faktiðkuoju valstybës<br />

vadovu. Ar þinant lietuviðkojo charakterio<br />

ypatumus to jau nebuvo per daug, ar<br />

buvæ bendraminèiai staiga netapo didþiausiais<br />

ir negailestingiausiais kritikais?<br />

Tuo metu visi jautëmës Lietuvos<br />

pilieèiai, nors oficialiai ir turëjome<br />

tarybinius pasus. Tiesa, V. Landsbergis<br />

man dar 1988 m. ið Vaðingtono,<br />

lankydamasis JAV, atveþë Stasio Lozoraièio<br />

pasiraðytàjá Lietuvos Respublikos<br />

pasà.<br />

Tapæs politiku, eidamas LR Seimo<br />

pirmininko pareigas kartais gal ir neiðvengdavo<br />

tam tikrø klaidø. Pirmiausia<br />

gal susikûrë sau ne paèià geriausià<br />

aplinkà, pasitikëjo ne tais þmonëmis.<br />

reikalø jis tuojau pat sugeba pereiti<br />

prie meno, kultûros, tradicijø, istorijos,<br />

tautos mentaliteto dalykø. Ðio<br />

þmogaus erudicija jam leidþia disponuoti<br />

labai plaèia kultûrine medþiaga.<br />

Tuo paèiu profesorius reprezentuoja<br />

mûsø kultûrà.<br />

Europietiðkumas<br />

Europoje tai vertinama?<br />

Europai jis yra labai europietið<strong>kas</strong>.<br />

Dar daugiau, að net drásèiau pasakyti,<br />

kad Europoje já supantiems<br />

politikams nëra paprasta V. Landsbergiui<br />

prilygti iðsilavinimu, erudicija.<br />

Tad net ir bûnant politiku tæsti kultûrininko<br />

misijà – tai, ko gero, vienas<br />

ryðkiausiø ir iðskirtiniø ðios asmenybës<br />

bruoþø. Tai kultûros þmogus giliausia<br />

tos sàvokos prasme.<br />

Þinojimas yra ribotas, þmogus per<br />

savo gyvenimà gali perskaityti 5 tûkst. knygø.<br />

Tai riba. O kultûra yra atvira, be sienø<br />

ir ribø. Gyvendamas kultûroje þmogus<br />

gali iðgyventi net amþinybës pojûtá.<br />

Arba pajusti tà amþinybës dvelksmà per<br />

tam tikrus simbolius, iðgyvenimus, jausmus.<br />

Visa tai duoda kultûra: sakytinë,<br />

girdimoji ir regimoji. Senovës indø IX a.<br />

traktate Vedantoje apie poezijos prigimtá<br />

pasakyta, kad þodis be garso poezijoje –<br />

nie<strong>kas</strong>. Garsas, raiðka yra svarbiau uþ þodá.<br />

Tà patá þodá, tà paèià struktûrà galima<br />

pasakyti ir iðreikðti daugybe ávairiø bûdø.<br />

Tai ir yra kultûros galia. Jeigu profesorius<br />

ir pasitrauktø ið politikos, tai mûsø<br />

muzika ir kultûra tik laimëtø, nes profesorius<br />

baigs kitus tyrinëjimus, paraðys<br />

naujø knygø.<br />

Jeigu bûtute politi<strong>kas</strong>, o ne Muzikos<br />

akademijos profesorius, tai paklausèiau,<br />

kokià átakà Jûsø kolegos<br />

Dvi kadencijas buvæs Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininku prof. Kazimieras Pyragas<br />

glaudþiai bendradarbiavo su tuometiniu LR Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu<br />

Man V. Landsbergis yra tikras visuomenininko<br />

kultûrininko pavyzdys. rë jam kaip politikui?<br />

kultûrininko ir meninë prigimtis pada-<br />

Jis nepailsdavo dalyvauti ávairiausiose<br />

akcijose, buvo kupinas ávairiø idëfesoriaus<br />

politinei veiklai padarë tai,<br />

Man atrodo, kad blogà átakà projø.<br />

Tai ryðki asmenybë ir kai Nepriklausomybæ<br />

paskelbusiai Lietuvai at-<br />

mokslinin<strong>kas</strong>. Jis viskà daro pats, o<br />

kad jis visø pirma yra tyrinëtojas,<br />

ëjo kritið<strong>kas</strong> laikotarpis V. Landsbergiui,<br />

manau, niekada nebuvo kilusios ti daryti kitus. Imdamasis per didelës<br />

politi<strong>kas</strong> to neturi daryti. Jis turi stum-<br />

në menkiausios abejonës.<br />

atsakomybës tampa atviru ir labai paþeidþiamu.<br />

Pats save toká padarë, nes<br />

Manau, kad toli graþu dar neávertinti<br />

V. Landsbergio nuopelnai propaguojant<br />

lietuviø kultûrà. Profesorius Kas vienoje veikloje buvo didelis pri-<br />

visko imdavosi pats.<br />

niekada neslëpë, kad jis yra kultûrinin<strong>kas</strong>.<br />

Net ir bûdamas politi<strong>kas</strong> á uþsiená …tai kitoje atsigræþë prieð patá<br />

valumas, tai kitoje…<br />

jis vykdavo su lietuviðkàja kultûra. Patinka<br />

kam ar nepatinka, bet jis skaity-<br />

Tai ir yra menininko lemtis. Jûs sa-<br />

profesoriø.<br />

davo paskaitas apie M. K. Èiurlioná ir kote – mokslininko. Bet esmës tai nekeièia:<br />

kûrëjo lemtis politikoje.<br />

grodavo jo kûrinius. Ne F. Ðopeno ar<br />

kurio kito kompozitoriaus – tik M. K. Jis yra tikras Lietuvos pilietis, kuris<br />

nëra abejingas savo ðalies likimui.<br />

Èiurlionio. Todël V. Landsbergá vadinu<br />

tikru lietuviø kultûros reprezentantu. Jis pats yra Lietuva, nepaprastai aðtriai<br />

ir giliai su ja susitapatinæs. Ðis þmo-<br />

Man ne kartà yra tekæ uþsienyje<br />

klausytis ávairiø diskusijø: kai tik kalba gus gali klysti, bet jis negali stovëti ðalia,<br />

jis bûtinai turi bûti ávykiø sûkuryje.<br />

V. Landsbergis, visus pagauna, iðjudina<br />

jo nepaprastai platus akiratis.<br />

Nuo konkreèiø politiniø Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

Dovydo kovoje prieð Galijotà (1)<br />

Atkelta ið 9 p.<br />

tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos deputatø.<br />

Kai kurie Rusijos demokratai<br />

tuo metu palaikydavo Baltijos ðaliø<br />

deputatus, stengësi rasti bendrà<br />

kalbà ir sprendimus, kad ávykiai ir politinë<br />

raida bûtø pasukta visos plaèiosios<br />

ðalies demokratizavimo linkme.<br />

Su jais mums buvo daug kur pakeliui,<br />

bet iki tam tikros ribos. Rusijos demokratai,<br />

pajutæ, kad norime iðeiti ið<br />

Tarybø Sàjungos, ðito nelabai norëjo<br />

suprasti.<br />

Priekaiðtai, kiek pamenu ið spaudos,<br />

paprastai bûdavo tokie: jûs turite galvoti<br />

apie bendrà reikalà, visà valstybæ, o ne<br />

vien apie savo atskiro kiemo interesus.<br />

Rusijos demokratai suvokë, kad be Baltijos<br />

ðaliø deputatø ir demokratø paramos<br />

jø paèiø kova ir visos Rusijos likimas<br />

bus labai neaiðkus.<br />

Bûta tokios nuomonës, aiðkinta,<br />

kad mes esame labai reikalingi bendram<br />

Rusijos demokratizavimo reikalui.<br />

Vis dëlto net ir demokratai ásivaizdavo,<br />

kad Baltijos valstybës turi likti<br />

Tarybø Sàjungoje. Net kai kurie Rusijos<br />

disidentai, labai daug nuveikæ, kad<br />

totalitarinëje valstybëje ásigalëtø demokratinës<br />

idëjos, ir kritikavæ sovietinæ<br />

santvarkà, taip ir nesugebëjo to<br />

slenksèio perþengti. Pasàmonëje vis<br />

dëlto tvyrojo didþiosios valstybës atstovø<br />

nuostatos.<br />

Ádomiausia, kad tà patá mes girdëdavome<br />

ir ið Vakarø politikø. Juos<br />

galima suprasti: jie dëjo viltis á M. Gorbaèiovà.<br />

Ið Vakarø atvykdavo daug<br />

þurnalistø, paskui ir parlamentarø,<br />

kurie mus vis perspëdavo pirmiausia<br />

rûpintis, kaip sudemokratinti Tarybø<br />

Sàjungà, o demokratinëje valstybëje,<br />

jø nuomone, savaime iðsispræs ir visi<br />

kiti dalykai.<br />

Sàjûdþio komandoje buvo<br />

puikus ðachmatinin<strong>kas</strong><br />

Vertinant ið mûsø laikø atrodytø, kad<br />

Vakarø politikø poþiûris buvo ribotas.<br />

Gal net ribotesnis uþ Rusijos demokratø<br />

poþiûrá?<br />

Su <strong>visa</strong>is jais reikëdavo ginèytis ir<br />

daug kà aiðkinti. Vakarø politikai ir þurnalistai<br />

labai daug ko neþinojo, net Ribentropo-Molotovo<br />

pakto neþinojo.<br />

Kai viskà nuðviesdavome, jie gráþæ á savo<br />

ðalá dar pasidomëdavo, tada jau jø<br />

nuomonë keisdavosi. Jeigu ir bûdavome<br />

suprasti, vël pasigirsdavo priekaiðtø<br />

dël galimo nacionalizmo pavojaus.<br />

Todël stengëmës labai vengti bet<br />

kokiø radikalizmo apraiðkø. Kai kurie<br />

radikalesni politikai Sàjûdþiui vis<br />

lipdavo ant kulnø. Jie kaltino Sàjûdá<br />

konformizmu, prisitaikëliðkumu, gudriu<br />

þaidimu, kuris gali atvesti tik atgal<br />

á Tarybø Sàjungà.<br />

Bet argi nebûta to gudraus þaidimo?<br />

Juk Sàjûdþio komandoje buvo puikus<br />

ðachmatinin<strong>kas</strong>. Tikriausiai neneigsite,<br />

jog ir Sàjûdis evoliucionavo nuo ûkiskaitos<br />

ir ekonominio savarankiðkumo bei<br />

kiekvieno savaip tada suprasto suvereniteto<br />

Tarybø Sàjungos sudëtyje. To meto<br />

pati mûsø politikø retorika, programinës<br />

nuostatos labai keitësi ir bûtent radikaliø<br />

permainø linkme. Kol <strong>visa</strong>i neiðëjome<br />

ið Tarybø Sàjungos. Nors ið pradþiø<br />

Sàjûdþio politikai aiðkiai vengdavo aiðkiau<br />

pasisakyti dël tolimesniø savo siekiø,<br />

stengdavosi aptakiai kalbëti ir dël siekio<br />

iðeiti ið Tarybø Sàjungos.<br />

Taip, ir <strong>visa</strong> tai buvo daroma sàmoningai.<br />

V. Landsbergis ir kiti Sàjûdþio<br />

lyderiai puikiausiai suvokë galutiná ir<br />

svarbiausià tikslà – nepriklausomos<br />

valstybës atkûrimà. Gal net aiðkiau suvokë<br />

uþ radikalus, kurie manë, kad<br />

nereikia „teisiniø þaidimø“, o tiesiog<br />

reikalauti nepriklausomybës. Be to,<br />

to meto retorikoje buvo daug painiavos:<br />

gal dalinis suverenitetas, gal ekonominis<br />

savarankiðkumas… Siekis visiðkai<br />

atkurti valstybës nepriklausomybæ<br />

teisiniu, politiniu ir ekonominiu bûdu<br />

aiðkëjo vis labiau. Rizika taip pat buvo<br />

akivaizdi. V. Landsbergis suvokë ir<br />

pagrindiná sieká, ir bûdus, kaip to siekti.<br />

Svarbiausia – vengti ekscesø, susidûrimø,<br />

tai galëjo bûti provokuojama.<br />

Vadovo laikysena reiðkë<br />

labai daug<br />

Pauzës prityrusio politiko lûpose gali<br />

bûti iðkalbingesnës uþ kalbëjimà. Taèiau<br />

juk negalime teigti, kad tuo metu Lietuva<br />

turëjo prityrusiø politikø. Tie politikai<br />

augo ir grûdinosi kartu su gyvenimo<br />

ávykiais. Matëte daug ávairiø þmoniø, ar<br />

visi tuo metu aiðkiai suvokë Lietuvos ateitá,<br />

ar pakako supratimo, kaip tos ateities<br />

siekti?<br />

To aiðkumo buvo ne itin daug.<br />

Daugelis buvo linkæ neskubëti, neerzinti<br />

Kremliaus ir reakcingø jëgø, bûtø<br />

net pasitenkinæ dalinëmis nuolaidomis.<br />

Antai kaimynai latviai ir estai pasirinko<br />

pusiau nepriklausomybës sieká.<br />

O Lietuvos Aukðèiausioji Taryba –<br />

Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11-<br />

àjà paskelbë atkuriamà Lietuvos valstybingumà.<br />

Mums buvo vis<strong>kas</strong> aiðku.<br />

Kur slypi to aiðkumo ðaknys?<br />

Kalbant apie mûsø jubiliatà, að<br />

manyèiau, svarbø vaidmená suvaidino<br />

ðeimos tradicija. Jubiliato senelis dramaturgas<br />

Gabrielis Landsbergis-<br />

Þemkalnis, carizmo laikais atkakliai<br />

kovojæs dël lietuviðkos spaudos atgaivinimo,<br />

sprendþiant ið jo prisiminimø,<br />

jau tada màstë kaip tikras valstybinin<strong>kas</strong>.<br />

Manau, kad ðeimos tradicijos<br />

neabejotinai formavo ir labai aiðkias<br />

Vytauto Landsbergio nuostatas.<br />

XI pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo renginius spaudos konferencijoje pristato tuometinis Vilniaus arkivyskupas<br />

metropolitas dr. Audrys Juozas Baèkis, Lietuvos mokslininkø sàjungos pirminin<strong>kas</strong> dr. Vygintas Gontis, Simpoziumo tarybos<br />

pirminin<strong>kas</strong> prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos mokslo tarybos pirminin<strong>kas</strong> prof. Kæstutis Makariûnas (2000 m. birþelio 21 d.)<br />

Kaip kultûros istori<strong>kas</strong>, jis suvokë ne<br />

tik kultûros raiðkos ar meno stiliø raidà,<br />

bet buvo gerai susipaþinæs ir su Lietuvos<br />

valstybingumo siekiais bei jø ágyvendinimu.<br />

Negalëèiau nuneigti. Kai buvo<br />

rengiami Kovo 11-osios dokumentai<br />

ir Nepriklausomybës paskelbimo<br />

scenarijus, taip pat buvo labai<br />

kruopðèiai apgalvojama, kà koks sakinys,<br />

þodis ar veiksmas gali reikðti,<br />

kaip gali bûti interpretuota ir kokias<br />

gali sukelti pasekmes. Buvo konsultuojamasi<br />

ir su gerais tarptautinës<br />

teisës þinovais, skambinta ir tartasi<br />

ir su amþinà atilsá Lietuvos ambasados<br />

Vaðingtone vadovu Stasiu Lozoraièiu.<br />

Buvo vis<strong>kas</strong> daroma, kad<br />

bet koks neatsargus þingsnis neturëtø<br />

tragiðkø pasekmiø, kurios buvo<br />

Tbilisyje ir Baku.<br />

Po Kovo 11-osios, kai prasidëjo<br />

itin „karðtos“ dienos, svarstëme: jeigu<br />

iðgyvensime pirmàsias deðimt<br />

dienø, tai ir toliau gyvensime. Buvo<br />

grësmingas lai<strong>kas</strong>, siautëjo omonininkai,<br />

kurie sumuðdavo mûsø muitininkus,<br />

su niekuo nesiskaitydavo.<br />

Átampa buvo nepaprastai didelë,<br />

ypaè nuo tragiðkøjø 1991-øjø sausio<br />

ávykiø iki rugpjûèio pabaigos, kai<br />

Maskvoje pralaimëjo kraðtutiniø komunistø<br />

puèas.<br />

Tuo laikotarpiu V. Landsbergio,<br />

kaip Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios<br />

Tarybos pirmininko, pirmojo<br />

asmens valstybëje, uþsienyje vadinto<br />

ir vadinamo prezidentu, laikysena,<br />

vaidmuo, supratimas ir valingumas<br />

reiðkë nepaprastai daug.<br />

Ávykiø eiga patvirtindavo<br />

teisumà<br />

Tam tikro pobûdþio lietuviðkoje<br />

spaudoje profesoriui buvo metami kaltinimai,<br />

esà jo pernelyg kieta, nediplomatiðka<br />

laikysena 1991 m. sausio dienomis<br />

nepriklausomybës reikalui tik pakenkusi,<br />

kadangi nepadëjo iðvengti aukø. Jûs,<br />

tø ávykiø ne tik liudinin<strong>kas</strong>, bet ir tiesioginis<br />

dalyvis, buvote net tam tikra prasme<br />

profesoriaus deðinioji ranka. Kà galëtute<br />

á tuos priekaiðtus atsakyti?<br />

Visiðkai nepamatuoti kaltinimai.<br />

Visø tø ávykiø reþisûra ir potekstë nëra<br />

visiðkai aiðki iki ðiol. Man akivaizdu,<br />

kad visà vëlesnæ ávykiø sekà nulëmë<br />

Kovo 11-osios Aktas. Gal þodinëje polemikoje,<br />

diplomatijoje kai kà ir buvo<br />

galima pasakyti minkðèiau, santûriau,<br />

bet ðitai nieko nebûtø lëmæ.<br />

Galima prisiminti, kaip uþsienio<br />

diplomatai, parlamentarai ir politikai<br />

kartais pasakydavo tokià pastabà: girdi,<br />

V. Landsbergis kartais galëtø bûti<br />

ne toks aðtrus, gal kartais praverstø<br />

ir diplomatiðkiau pasisakyti. Tokiø<br />

nuomoniø man yra tekæ girdëti ne<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 13<br />

kartà. Vis dëlto tie V. Landsbergio pasakymai<br />

buvo labai tikslûs ir ilgainiui<br />

vis vien paaiðkëdavo, kad jis nieko nereikalingo<br />

nebûdavo pasakæs. Visa ávykiø<br />

eiga tik patvirtindavo jo teisumà.<br />

Taèiau tikriausiai sutiksite, kad yra<br />

ir tam tikras politesas, áprastos diplomatinio<br />

ir kitokio bendravimo formos.<br />

Áprastame to meto sovietø politiniame<br />

kalbëjime, kuriame nestigo demagogijos,<br />

tenka pripaþinti, V. Landsbergio diplomatija<br />

buvo visiðkai naujas, neáprastas,<br />

daug kà ðokiruojantis reiðkinys. Kremliaus<br />

nomenklatûra, gorbaèiovinë aplinka<br />

taip sutrikdavo, kad mûsø profesoriaus<br />

teiginiams atremti nerasdavo argumentø.<br />

Jau nekalbu apie tuometinio<br />

TSRS gynybos ministro Jazovo ar Vilniaus<br />

Ðiaurës miestelyje dislokuotos divizijos<br />

vado Uskopèiko apgailëtinus retorinius<br />

pasaþus… Ið tiesø tai buvo <strong>visa</strong>i<br />

kito politinio kalbëjimo pasiuntinys.<br />

Taèiau ðitie dalykai pasiteisino.<br />

Atsimenu keletà derybø su Tarybø<br />

Sàjungos vadovybe epizodø, jau po<br />

Kovo 11-osios. Tø derybø ilgai siekëme,<br />

bet ana pusë nesileido á kalbas.<br />

Galop vis dëlto derybos prasidëjo.<br />

Teko vaþinëti á Maskvà. Tarybø Sàjungos<br />

delegacijai vadovavo tuometinis<br />

TSRS Ministrø Tarybos pirminin<strong>kas</strong><br />

Nikolajus Ryþkovas, sëdëjo ministrai<br />

ir <strong>visa</strong> plejada veikëjø. Bûdavo sunku<br />

susitarti, kaip kà vadinti, vykdavo tikra<br />

kova dël terminø, teiginiø. Po dienos<br />

posëdþio paprastai bûdavo suraðomas<br />

protokolas, apibûdinantis<br />

tai, apie kà buvo kalbëta. Kita pusë<br />

siûlydavo savo variantus. Tada V. Landsbergis<br />

imdavo aiðkintis, kà kuri sàvoka<br />

ar mintis reiðkia ar galëtø reikðti,<br />

rasdavo iðkraipymø ir dviprasmybiø.<br />

Daug kà tekdavo taisyti ir performuluoti.<br />

Ið pradþiø mums norëta primesti<br />

poþiûrá, kad derybos tëra tam<br />

tikras santykiø aiðkinimasis tarp<br />

„centro“ ir regiono dël tam tikrø ûkiniø,<br />

administraciniø ar kultûriniø dalykø,<br />

taigi Tarybø Sàjungos viduje, o<br />

ne tarp dviejø valstybiø. Po V. Landsbergio<br />

analizës oponuojanèioji pusë<br />

likdavo gerokai pasimetusi, turëdavo<br />

daryti nuolaidø.<br />

Sunkios, bet profesoriaus Vytauto<br />

Landsbergio biografijoje, ko gero, jo<br />

veiklos apogëjus. Bûtent ðis laikotarpis.<br />

Tai iðties buvo lemiamas mûsø<br />

valstybingumui laikotarpis. Tuo metu<br />

V. Landsbergis ir tarptautiniu<br />

mastu ágijo reikðmingo politinio veikëjo,<br />

naujo tipo veikëjo reputacijà.<br />

Ir ta reputacija nepamirðta ligi ðiol.<br />

Susidaro áspûdis, kad Vakaruose<br />

prof. V. Landsbergio autoritetas net didesnis<br />

negu Tëvynëje.<br />

Ne kartà man yra tekæ Europos<br />

Tarybos Parlamentinëje Asamblëjoje ir<br />

kitur kalbëti su ávairiø ðaliø politikais,<br />

diplomatais. Iðsikalbëjus daþnai manæs<br />

klausdavo: kaip gyvena Landsbergis? Pastebëdavau,<br />

kad ðio mûsø lyderio moralinis<br />

ir politinis autoritetas Vakarø ðalyse<br />

yra nepaprastai aukðtas. Vis dëlto<br />

jis vadovavo maþai ðaliai, kuri pakilo á<br />

laisvës kovà prieð milþiniðkà jëgà. Nesvyravo,<br />

nenusileido, o tie aðtresni pasisakymai,<br />

kurie kitus tuo metu gal<br />

stebino ar net ðokiravo, jau seniai pamirðti<br />

arba pasirodë esà teisingi. Bendras<br />

V. Landsbergio asmenybës ávaizdis<br />

Vakaruose nekelia abejoniø. Þiûrint<br />

ið laiko perspektyvos jo vaidmuo<br />

yra istorinis. Lietuva pirmoji þengë nepriklausomybës<br />

keliu, o paskui jà prasidëjo,<br />

M. Gorbaèiovo þodþiais tariant,<br />

respublikø suverenitetø paradas, ið kurio<br />

netrukus iðaugo nepriklausomos<br />

valstybës.<br />

Profesoriaus Vytauto Landsbergio<br />

vaidmuo tuose procesuose yra<br />

nepaprastai reikðmingas visos Europos<br />

mastu.<br />

Bus daugiau<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

Ið pirmtakø perëmëme <strong>visa</strong>, <strong>kas</strong> <strong>geriausia</strong><br />

Atkelta ið 1 p.<br />

buvo iðties sudëtinga: pereiti ið buvusios<br />

studijø sistemos á visiðkai naujà,<br />

be to, reikëjo reformuoti <strong>visa</strong>s<br />

ideologizuotas visuomeniniø mokslø<br />

katedras ir pan. Tas darbas buvo<br />

padarytas labai korektiðkai.<br />

Todël galiu patvirtinti, kad per<br />

pastaruosius 40 metø rektoriø postus<br />

uþëmë labai aukðto lygio mokslininkai,<br />

tikri intelektualai ir mokslo<br />

organizatoriai.<br />

Paveldas neprastas<br />

Tad koká paveldà, gerbiamasis<br />

Rektoriau, ðiandien gaunate?<br />

Visai neprastà paveldà. Tiesa,<br />

Vilniaus universitete beveik 3 metus<br />

nebuvo rektoriaus – tai labai<br />

negerai. Kai esi laikinas rektorius,<br />

tai juk neþinai, ar bûsi laikinas mënesá,<br />

du ar tris. Iðëjo taip, kad mano<br />

laikinas rektoriaus darbas tæsësi<br />

pastaruosius 1,5 metø. Suprantama,<br />

kad visà tà laikà bent<br />

kiek ryþtingesniø sprendimø nebuvo<br />

imtasi. Kita vertus, juk ir tuo<br />

metu Universitetui vadovavo ne ið<br />

dangaus nukritæ þmonës.<br />

Ar galima teigti, kad su naujai<br />

iðrinktu rektoriumi á Vilniaus universitetà<br />

ateina ryþtingø permainø<br />

metas?<br />

Matote, universitetas nëra<br />

Kitas pretendentas á rektoriaus pareigas Matematikos ir informatikos fakulteto<br />

dekanas prof. Feliksas Ivanaus<strong>kas</strong> prieð balsavimà sëdëjo ðalia Fizikos fakulteto<br />

dekano doc. Gintaro Dikèiaus<br />

Aistros atlëgo – Vilniaus universiteto rektoriumi iðrinktas akad. Benediktas Juodka<br />

Akad. Benediktas Juodka ir kiti Vilniaus universiteto Senato nariai posëdyje prieð balsavimà<br />

maþa kontora, kur atëjus naujam<br />

direktoriui imamos perstatinëti<br />

këdës ir kyla didelis sujudimas.<br />

Vilniaus universitetas yra per<br />

ðimtmeèius susiklosèiusi institucija<br />

su savo tradicijomis. Nemanau,<br />

kad vaikymai ir grieþtas kalbëjimas<br />

vestø á gera. Manau, kad reikia<br />

viskà perþiûrëti be didelës skubos<br />

kartu su naujuoju Universiteto<br />

Senato pirmininku, Filosofijos fakulteto<br />

Politologijos katedros vedëju<br />

prof. Vygintu Broniumi Pðibilskiu<br />

bei fakultetø dekanais.<br />

Bandysime aptarti, kokiø priemoniø<br />

pagerinti Universiteto veiklai<br />

reiktø imtis.<br />

Kaip suderinti<br />

prieðtaras<br />

Ar ámanoma bûtø suderinti dvi tokias<br />

sàvo<strong>kas</strong>: senas, bet verþlus Universitetas?<br />

Þinote, labai gerai verþtis, kai<br />

kiðenës pilnos. Galime fantazuoti<br />

iki valiai, bet jeigu gausime kaip ligi<br />

ðiol – tik algoms, tai <strong>visa</strong>s verþlumas<br />

labai greitai iðblësta.<br />

Kiek finansavimo dydis gali pri-<br />

klausyti nuo rektoriaus pastangø ir sugebëjimø?<br />

Jis pirmiausia priklausys nuo<br />

LR Seimo poþiûrio á ðalies aukðtàjá<br />

mokslà. Aiðku, reikës aktyviau<br />

dirbti su Seimo nariais, mëginti<br />

jiems árodyti, <strong>kas</strong> yra Vilniaus universitetas.<br />

Esu ásitikinæs, ne kartà tvirtinau<br />

ir dar kartà pasakysiu, kad<br />

Vilniaus universitetas yra ðiek tiek<br />

kitoks negu likusios 14 ðalies aukðtøjø<br />

mokyklø. Ir ne tik savo istorija,<br />

bet ir mokslo lygiu. Todël manau,<br />

kad skirstant pinigus, o juos<br />

dabar aukðtosioms mokykloms<br />

skirstys Seimas, á mûsø senosios<br />

Alma mater specifikà vis dëlto reiktø<br />

atsiþvelgti. O tas iðskirtinumas siejasi<br />

su istorija, mokslo lygiu, studentø<br />

skaièiumi ir t. t. Seimas turëtø<br />

ávertinti kiekvienos aukðtosios<br />

mokyklos mokslo lygá ir atsiþvelgti<br />

skirstydamas biudþetà. Aiðku, tam<br />

reikia uþsiimti ir tam tikru lobizmu,<br />

kuris juk gyvuoja <strong>visa</strong>me pasaulyje.<br />

Dirbsime ir mes.<br />

Sëkmës Jums, Rektoriau.<br />

VYTAUTO DIDÞIOJO<br />

UNIVERSITETAS<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 25 d. 13 val. VDU CR Maþojoje salëje<br />

(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama VISVALDO LEGKAUSKO daktaro<br />

disertacija tema „SOCIALINËS MOTYVACIJOS VEIKSNIAI FOR-<br />

MUOJANTIS TIKSLO SIEKIMO GRUPËS NARIO SAVIMONEI“ (socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

pirminin<strong>kas</strong> – doc. dr. Vaclovas MARTIÐIUS (Vytauto Didþiojo universitetas,<br />

socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Nariai:<br />

prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S);<br />

prof. habil. dr. Romanas PLEÈKAITIS (Kultûros, filosofijos ir meno<br />

institutas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);<br />

prof. Ph. D. Justinas PIKÛNAS (Detroito universiteto profesorius<br />

emeritas, Vytauto Didþiojo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija,<br />

06 S);<br />

doc. dr. Mindaugas RUGEVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Oponentai:<br />

prof. habil. dr. Vytis VYLIÛNAS (Vytauto Didþiojo universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S);<br />

doc. dr. Laima RUIBYTË (Kauno technologijos universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje<br />

M. Maþvydo, Vytauto Didþiojo universiteto ir Klaipëdos universiteto<br />

bibliotekose.<br />

Rektorius<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos

14 GYVENIMO ISTORIJA<br />

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Kas yra ðiuolaikinis karas ir<br />

nuo ko priklauso jo sëkmë?<br />

Kam tenka svarbesnis vaidmuo<br />

– holivudiðkajam herojui<br />

Rembo, o gal vis dëlto modernioms<br />

karinëms technologijoms?<br />

Lietuvos karo akademijos<br />

patarëjas, vieðojo administravimo<br />

daktaras ALGIRDAS<br />

VINCAS KANAUKA, regis, ðiuo<br />

klausimu turi labai aiðkià nuomonæ.<br />

Tiesà sakant, apie neáveikiamojo<br />

ir paaugliø kraujà kaitinanèio<br />

Rembo nuotykius su<br />

A. V. Kanauka Mokslo Lietuvos<br />

redakcijoje iðvis nekalbëjome,<br />

kadangi tuo metu në á galvà neðovë.<br />

Taèiau vienà holivudiðkojo<br />

meno ðedevrà prisiminëme,<br />

kadangi jis tiesiogiai siejasi<br />

su paðnekesio tema. Tai garsus<br />

kino reþisieriaus Dþordþo<br />

Luko (George Lucas) kino filmas<br />

Þvaigþdþiø karai, pasaulá<br />

apdovanojæs skambia metafora,<br />

kuri tapo þinoma, ko gero,<br />

kiekvienam planetos gyventojui<br />

kaip dviejø to meto supervalstybiø,<br />

dviejø skirtingø socialiniø<br />

sistemø prieðstata ir<br />

þmonijos balansavimo ant bedugnës<br />

kraðto simbolis.<br />

Iðkart pasakysime, kad ðià<br />

metaforà – þvaigþdþiø karas –<br />

mûsø gerbiamas paðnekovas<br />

pakenèia gana sunkiai, su iðlygomis,<br />

nepamirðta tuojau pat priminti,<br />

kad dr. Edvardui Teleriui<br />

(Edward Teller), garsiajam amerikieèiø<br />

vandenilinës bombos<br />

kûrëjui bei Strateginës gynybos<br />

iniciatyvos „tëvui“ pati ði sàvoka<br />

atrodë pernelyg primityvi. A. V.<br />

Kanauka buvo E. Telerá susitikæs,<br />

turëjo progos bendrauti ir ði garsenybë<br />

pati lietuviui pasakë, kà<br />

mano apie tokias sàvo<strong>kas</strong> kaip<br />

þvaigþdþiø karai.<br />

A. V. Kanauka 1955–1976 m.<br />

tarnavo JAV karo aviacijoje, dirbo<br />

elektroninio karo uþduoèiø<br />

direktoriumi strateginiø bomboneðiø<br />

daliniuose, kariniø mokslø<br />

tyrimø institucijose bei tarptautiniø<br />

ryðiø karininku naujøjø<br />

technologijø iniciatyvoms Europoje.<br />

Karo Vietname dalyvis.<br />

Nuo 1977 m. dirbo JAV aviacijos<br />

ir kosminiø sistemø pramonëje.<br />

Þinoma, mûsø tautieèio<br />

klausime ir apie jo dalyvavimà<br />

JAV strateginës gynybos iniciatyvos<br />

bei kosminiø palydovø<br />

programose.<br />

Prasidëjus Atgimimui ir Lietuvai<br />

paskelbus nepriklausomybæ<br />

Algirdas V. Kanauka ásitraukë<br />

á Lietuvos nacionalinio<br />

saugumo pagrindø atkûrimo<br />

veiklà. Dirbo gynybos ðtabo patarëju,<br />

dëstë Lietuvos karo akademijoje,<br />

parengë pirmàjá mûsø<br />

ðalyje NATO þodynà, Lietuvos<br />

gynybos ir strategijos klausimais<br />

paskelbë kelias deðimtis<br />

straipsniø.<br />

Man teko dalyvauti pasaulyje<br />

vykusiame „elektronikos kare“ (1)<br />

JAV strateginiø oro pajëgø bomboneðis B-52, kuriuo ir mûsø paðnekovui dr. Algirdui Vincui Kanaukai teko skraidyti vykdant<br />

mokomàsias ir kovines uþduotis<br />

Kas paprastai domina<br />

mûsø tautieèio<br />

paðnekovus Lietuvoje<br />

Manau, kad esu ásigilinæs á Lietuvos<br />

gyvenimà: dëstau Lietuvos karo<br />

akademijoje vieðàjà administracijà<br />

anglø kalba magistrantø klasei,<br />

esu Puslaidininkiø fizikos instituto<br />

patarëjas, dalyvauju ávairiose visuomeninëse<br />

organizacijoje, esu Baltijos<br />

instituto direktorius. Bet kai tik<br />

að þurnalistams pradedu pasakoti<br />

apie savo gyvenimo ir mokslinës<br />

veiklos odisëjà, apimanèià kosminius<br />

reikalus arba oreivystæ, jie kaþkodël<br />

nesusidomi, nes ið manæs ðito<br />

gal ir nelaukia. Su manimi norima<br />

kalbëti apie politikà, karybà, muzikà<br />

(mat esu „vagneristas“, labai<br />

ásigilinæs á kompozitoriaus Richardo<br />

Vagnerio kûrybà, tad esu laikomas<br />

ðios srities net savotiðku ekspertu<br />

mëgëju). Taèiau didelë mano<br />

gyvenimo dalis praëjo dirbant su<br />

kosmoso tyrimais susijusá ir oreivystës<br />

darbà. Deja, ði labai svarbi mano<br />

gyvenimo ir veiklos sritis kaþkodël<br />

praslysta, þmoniø nesudomina<br />

ir man tikrai sunku bûtø pasakyti kodël.<br />

Gal dël to, kad daug <strong>kas</strong> tose<br />

srityse dar ir dabar áslaptinta.<br />

Matyt, þmonës paprastai linkæ<br />

klausytis to, kà nori girdëti, kitame girdëdami<br />

save patá. Vadinasi, nepasirengæ<br />

iðgirsti naujienø. „Vagneristams“ nekalbëkite<br />

apie politikà, politikams –<br />

apie muzikà, o vieniems ir kitiems neádomu<br />

oreivystë ir kosmosas.<br />

Jiems nekalbëkite apie technologijà,<br />

o juk dabartiniame pasaulyje<br />

vyksta technologinë revoliucija – ne<br />

tik karyboje, bet ir kone visose gyvenimo<br />

srityse. Technologijø paþanga<br />

vyksta nepaprastai greitai ir tiesiog<br />

verèia kurti naujas strategijas, o ðios<br />

savo ruoþtu skatina naujø technologijø<br />

atsiradimà ir plëtrà. Taigi ávairiapusë<br />

sàveika.<br />

Ið kur trauka prie<br />

muzikos<br />

Vis dëlto prieð kalbëdami apie karybos<br />

dalykus neapeikime ir Richardo Vagnerio.<br />

Ið kur ðis potraukis prie muzikos?<br />

Gal kad tëvelis mane dar jaunà<br />

berniokà nuvedë á Kauno operà pasigroþëti<br />

R. Vagnerio opera Lohengrin,<br />

kuri buvo þavingai pastatyta. Joje<br />

dainavo Kipras Petraus<strong>kas</strong> ir Antanina<br />

Dambrauskaitë. Atsimenu lig<br />

ðiolei. Taip pat J. Jablonskio mokykloje,<br />

jau okupacijos laikais, IV skyriaus<br />

mokytoja Valeikienë mus labai<br />

skatino lankyti operà, apskritai teatrà<br />

ir klausytis muzikos. Sakydavo,<br />

kad geriau vietoj pietø nueis á teatrà<br />

ar koncertà.<br />

JAV oro asas kapitonas Edward Rickenbacker Pirmojo pasaulinio karo metu. Jis<br />

A. V. Kanaukai, 1954 m. baigusiam JAV kariná The Citadel koledþà, áteikë diplomà<br />

Iki 1944 m. buvau paprastas<br />

Kauno vaikinas, kuriam teko mokytis<br />

Saulës gimnazijoje bei Kauno<br />

konservatorijoje, beje, pas prof. Stasá<br />

Vainiûnà. Konservatorijos studentai<br />

gaudavo kontramarkes, tad nemokamai<br />

galëdavo þiûrëti teatre operos<br />

spektaklius, tiesa, tai buvo stovimos<br />

vietos. Atsimenu Kipro Petrausko,<br />

Vincës Jonuðkaitës, Antaninos<br />

Dambrauskaitës, Vladislavos Grigaitienës,<br />

Alekso Kutkaus <strong>geriausia</strong>s<br />

partijas ir spektaklius. Manau, aiðku,<br />

ið kur mano potraukis prie muzikos.<br />

Kuo Jums artima Richardo Vagnerio<br />

muzika? Deja, bræstant mano amþiaus<br />

kartai ðio kompozitoriaus muzikos<br />

mûsø mokytojai negalëjo laisvai<br />

propaguoti, nes tai galëjo bûti suprasta<br />

kaip tarybiniam þmogui svetimo meno<br />

ir ideologijos skleidimas. Ðiandien<br />

juokingai skamba ir <strong>kas</strong> to nepergyveno<br />

vargu ar supras. Uþtat <strong>visa</strong>m gyvenimui<br />

ástrigo, kaip mus, Trakø mokyklos<br />

internato moksleivius, auklëtoja<br />

Apolonija Paurienë, jau amþinà atilsá,<br />

mokë klausytis Liudviko van Bethoveno<br />

Penktosios simfonijos ar Piotro<br />

Èaikovskio Antrojo koncerto fortepijonui<br />

su orkestru arba kaip su vokieèiø<br />

kalbos mokytoju ir klasës auklëtoju<br />

Vytautu Januðkevièiumi klausëmës<br />

P. Èaikovskio Italiðkojo kaprièo. Tie<br />

dalykai neblësta ir metams bëgant, todël<br />

gerai Jus suprantu, þinau, kà reiðkia<br />

vaikystës ir jaunystës áspûdþiai.<br />

R. Vagneris, trumpai tariant,<br />

man patinka dël jo muzikiniø dramø<br />

(operø) turinio, kur muzika<br />

glaudþiai susijusi su dainuojamu þodþiu<br />

kiekvienoje libreto eilutëje ir su<br />

veiksmu scenoje. Klausant R. Vagnerio<br />

neuþtenka þinoti tik bendrà<br />

turiná – reikia suprasti kiekvienà<br />

smulkmenà, kiekvienà eilutæ, tik tada<br />

galima suprasti ðá kompozitoriø.<br />

Jo operos labai prasmingos, jose<br />

puikiai pavaizduotas „pasaulio modelis“:<br />

gerai subalansuota gërio ir<br />

blogio kova, heroizmas ir niekðiðkumas,<br />

meilë ir neapykanta, kerðtas ir<br />

atleidimas. Paprastos þmogiðkos<br />

emocijos ágauna kosminæ dimensijà,<br />

kaþkoká sunkiai nusakomà ryðá su<br />

þvaigþdynais, tai tiesiog magið<strong>kas</strong>, giliai<br />

pasàmonæ veikiantis ryðys tarp<br />

proto, intuicijos, emocijø ir fizinës<br />

Algirdas Vincas Kanauka – JAV karo<br />

aviacijos pajëgø majoras (1975)<br />

jëgos iðraiðkos. Tai stiprus vynas ir tirðtas<br />

dûmas. Tarp kitko, moterys R.<br />

Vagnerio operose yra labai gabios,<br />

sumanios ir dràsios, tiesiog herojiðkos,<br />

gal net uþ vyrus smarkesnës. Gal<br />

todël net ir feministës R. Vagnerio<br />

nepuola. Jo operos tiesiog reflektuoja<br />

paties kompozitoriaus dvasiná<br />

progresà: antai Nybelungo þiedo<br />

operose (tetralogijoje) þodis kerðtas<br />

figûruoja apie 100 kartø. O Parsifalyje,<br />

jo paskutinëje operoje (misterijoje),<br />

kerðto jau nebëra. Jau vyrauja<br />

Mitleid, kitaip tariant atjauta, uþuojauta,<br />

simpatija, o kerðtas dingsta.<br />

Ið kur potraukis á<br />

karybos dalykus<br />

Tada kitas labai panaðus klausimas:<br />

kaip iðsiugdëte potrauká á karybos<br />

dalykus?<br />

Vasarodavome Palangoje ir Paneriø<br />

dvare prie Vievio. Tëtis<br />

paþinojo daug kariðkiø, nes buvo savanoris<br />

kûrëjas, Vyèio kryþiaus kavalierius,<br />

chirurgas, profesorius, atsargos<br />

karinin<strong>kas</strong>. Beje, Pirmojo pasaulinio<br />

karo metu jam teko kariauti<br />

Karpatuose, kur Rusijos 8-ajai armijai<br />

vadovavo vienas gabiausiø generolø<br />

Aleksejus Brusilovas. Taigi<br />

nuo maþumës man teko paþinti<br />

daug þymiø Lietuvos karininkø, tarp<br />

kuriø buvo ir generolai Vladas Nagius-Nagevièius,<br />

Motiejus Peèiulionis,<br />

Povilas Plechavièius, Jonas Galvydis-Bykaus<strong>kas</strong><br />

(neðdavau jam laðinius,<br />

áduotus mano tëèio sunkiais<br />

karo metais), Kazys Tallat Kelpða,<br />

Jonas Jurgis Bulota, Jonas Èernius,<br />

Mieþelis, pulkinin<strong>kas</strong> inþinierius<br />

Stasys Jurgutis, Juozas Graþulis,<br />

Vladas Ingelevièius, Ðimoliûnas,<br />

plk. ltn. Narcizas Tautvilas, mjr. V.<br />

Ðembergas, kapitonas M. Leonaitis

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 15<br />

ir daugelis kitø. Mano du dëdës –<br />

Kostas ir Petras Kanaukos buvo<br />

Lietuvos aviacijos ir husarø karininkai.<br />

Gyvenome arti Karo muziejaus,<br />

ten kone <strong>kas</strong>dien buvodavau, tad<br />

tarpukario Lietuvos istorija labai giliai<br />

glûdi mano atmintyje.<br />

Europai degant karo<br />

ugnyje<br />

Deja, tas gyvenimo etapas nutrûko<br />

1944 m. liepos mënesá. Mano paskutiniai<br />

atsiminimai ið Lietuvos – tai<br />

Gramadzkio (mano tëèio draugo ir<br />

paciento) dvaras prie Kybartø. Vis<br />

garsiau gaudþiant artilerijai artëjo<br />

frontas, reikëjo skubëti trauktis. Keliavom<br />

per bombarduojamà Vokietijà,<br />

kurioje kà tik buvo ávykdytas atentatas<br />

prieð Hitlerá. Patyrëme daug nepritekliø,<br />

praradome visà savo mantà,<br />

galop prisiglaudëme vienuolyne.<br />

Þinau ne ið pasakojimø, <strong>kas</strong> yra bado<br />

ðmëkla. Subombarduoti vokieèiø<br />

maisto sandëliai buvo vienintelis mûsø<br />

iðsigelbëjimas. Vëliau netoli Kempteno<br />

miesto, pietø Vokietijoje, stebëdavau<br />

oro mûðius, kur vokieèiø reaktyviniai<br />

naikintuvai puldavo amerikieèiø<br />

bomboneðius. Praëjus maþdaug<br />

30 metø per lakûnø suvaþiavimà Los<br />

Andþele man teko susitikti su vokieèiø<br />

karo lakûnais asais, kurie kovojo<br />

oro mûðiuose bûtent tame regione ir<br />

kaip tik tuo metu, kai mes traukëmës<br />

per Vokietijà – tai generolai Adolf<br />

Galland, Walter Krupinski, Steinhof<br />

ir kiti. Teko su jais pasikalbëti. Tai buvo<br />

tikras moment historique.<br />

Karo pabaigos sulaukëme pietø<br />

Vokietijoje. „Dipukø“ lageriai.<br />

Skautai, gimnazija, Paryþius. 1947<br />

metais grupë skautø ið D. P. (Displaced<br />

Persons) lagerio gavo progà dalyvauti<br />

Pirmajame pasauliniame pokario<br />

skautø tarptautiniame sàskrydyje<br />

prie Muaison, netoli Paryþiaus.<br />

Suvaþiavo 40 000 skautø ið viso pasaulio,<br />

paþinèiø liko <strong>visa</strong>m gyvenimui.<br />

Paskui buvo Amerika. Iðvardijau<br />

savo gyvenimo epopëjos kone<br />

svarbiausius jaunystës metø etapus.<br />

Karo mokslai<br />

O kada ir kaip prasidëjo Jûsø sàlytis<br />

su karo technologijomis?<br />

Daugiau kaip 20 metø praleidau<br />

JAV karo aviacijoje. Bet tai buvo gerokai<br />

vëliau. 1949 metais Niujorke<br />

vël susitikau ankstyvos jaunystës<br />

draugà, bûsimàjá fluksistà Jurgá Maèiûnà<br />

– mûsø draugystë tæsiasi. Man<br />

buvo 18 metø, pradëjau mokslus Misisipës<br />

valstijos koledþe (Mississippi<br />

State College). Studijavau aeronautikos<br />

inþinerijà. Dirbau pas garsøjá<br />

dr. August Raspet, aeronautikos<br />

ekspertà, verèiau jam ið vokieèiø kalbos<br />

ávairius techninius duomenis ir<br />

dokumentus. Vargonavau baþnyèioje.<br />

Tarnavau artilerijos rezervistø<br />

kursuose. Ten prasidëjo mano karinë<br />

karjera. Nuo to laiko visi mano<br />

darbai vienaip ar kitaip susieti su karyba,<br />

nors karinæ uniformà ir ne <strong>visa</strong>da<br />

tekdavo vilkëti. Taigi manau, kad<br />

mano karinë patirtis yra 50 metø.<br />

1951 m. atsidûriau kariniame koledþe<br />

– The Citadel, Pietø Karolinos<br />

valstijoje. Kadetø korpuse buvau suþavëtas<br />

apmokymu. Mokyklos credo –<br />

siekti tobulumo lavinant principingus<br />

vadus (to achieve excellence in the education<br />

of principled leaders). Koledþo<br />

prezidentas – 4 þvaigþdþiø generolas<br />

Charles Pelot Summerall, XX a. pradþioje<br />

kariavæs Boksininkø sukilime<br />

Kinijoje. Dar bûdamas leitenantu, eidamas<br />

nakties þvalgybon, prislinko<br />

prie Pekino mûrø ir baltais daþais paþymëjo<br />

vietas, á kurias jo artileristai<br />

taikësi ðaudydami. Jis Citadelës kariûnams<br />

pasakodavo daug nuotykiø. Tai<br />

buvo tikras didvyris, o ypaè mums, karo<br />

mokslus studijuojanèiam jaunimui.<br />

Pirmojo pasaulinio karo metu<br />

generolas Charles Pelot Summerall<br />

buvo JAV generolo J. J. Pershing pavaduotojas,<br />

vëliau JAV kariuomenës<br />

vadas (Army Chief of Staff). Tai<br />

tikras senøjø riteriø tradicijos atstovas,<br />

jo pavyzdys jauniems þmonëms<br />

KAUNO MEDICINOS<br />

UNIVERSITETAS<br />

skelbia papildomà priëmimà á biomedicinos srities ðiø krypèiø dienines<br />

doktorantûras:<br />

STOMATOLOGIJOS KRYPTIS<br />

Stomatologijos fakultete<br />

– Ortopedinës stomatologijos klinikoje – 1 vieta<br />

– Terapinës stomatologijos klinikoje – 1 vieta<br />

SLAUGOS KRYPTIS<br />

Kardiologijos institute<br />

– Kardiologinës reabilitacijos laboratorijoje – 1 vieta<br />

Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute<br />

– Kardiovaskulinës reabilitacijos ir profilaktikos departamente – 1 vieta<br />

Norintys stoti á doktorantûrà per 1 mën. nuo konkurso paskelbimo<br />

dienos KMU Mokslo skyriui (Kaunas, A. Mickevièiaus g. 9, tel. 32 72 76)<br />

pateikia ðiuos dokumentus:<br />

– praðymà rektoriaus vardu dalyvauti konkurse;<br />

– gyvenimo apraðymà;<br />

– magistro kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo<br />

priedø kopijas;<br />

– dviejø mokslininkø rekomendacijas;<br />

– savo darbø sàraðà bei jø kopijas, o jeigu tokiø nëra, moksliná referatà;<br />

– specialybës rezidentûros arba specialybës kvalifikacijos paþymà (stojantiems<br />

á klinikinæ doktorantûrà).<br />

buvo uþkreèiantis, ji sutikti ar turëti<br />

progà pasikalbëti buvo nepaprasta<br />

laimë. Po generolo Ch. P. Summerall<br />

mirties laikinai vadovavimà The<br />

Citadel koledþui perëmë pulkinin<strong>kas</strong><br />

Louis Shepherd Le Tellier, puikus inþinierius<br />

ir pedagogas, o tuoj pat po<br />

jo – generolas Mark Clark, Antrojo<br />

pasaulinio karo didvyris ir JAV karo<br />

gubernatorius pokario Austrijoje.<br />

Niekad nepamirðiu absolventø<br />

ðventës 1954 metais. Joje dalyvavo Eddy<br />

Rickenbecker – Pirmojo pasaulinio<br />

karo JAV oreiviø asas ir JAV uþsienio<br />

reikalø ministras (Secretary of State)<br />

James Byrnes. Jø prakalbas ir ðiandienà<br />

prisimenu. Jie kalbëjo mums visiems<br />

labai aktualia tema, nes kaip tik<br />

prieð porà metø JAV prezidentas H.<br />

Toks pat – B-29 lëktuvas ant Japonijos numetë atominæ bombà. Karinin<strong>kas</strong><br />

A. V. Kanauka buvo atsakingas uþ ðiø lëktuvø techninæ prieþiûrà (tai buvo pirmas<br />

jo tarnybinis postas)<br />

Mokslo reikalø prorektorë prof. I. Misevièienë<br />

Trumanas ið vyriausiojo kariuomenës<br />

vado pareigø Korëjoje buvo atleidæs<br />

generolà Douglas MacArthur. Generolo<br />

ásitikinimai skyrësi nuo Vaðingtono<br />

politikø reikalavimø, nors niekam<br />

nekilo abejoniø dël jø sàþiningumo.<br />

Tie ávykiai sukëlë didþiulá rezonansà<br />

tarp Amerikos civiliø ir kariðkiø,<br />

dël jø buvo labai aðtriai diskutuojama,<br />

padarë didelæ átakà vëlesniø<br />

Amerikos civilinës ir karinës valdþios<br />

santykiø formavimui ir nuostatoms.<br />

Jau karo aviacijos<br />

tarnyboje<br />

Tai vis aplinka, fonas, kuriame Jûs<br />

brendote kaip karys ir asmenybë. O kada<br />

prasidëjo Jûsø tikroji tarnyba karo<br />

aviacijoje?<br />

Mano tarnyba JAV karo aviacijoje<br />

prasidëjo 1955 m. Po ávairiø papildomø<br />

apmokymø jauniems karininkams<br />

að atsidûriau Havajuose, Hickam oro<br />

bazëje, prie Honolulu miesto, meteorologijos<br />

þvalgybos lëktuvø eskadrilëje<br />

kaip lëktuvø bei árangos techninës prieþiûros<br />

inþinierius. Tos eskadrilës (susidedanèios<br />

ið B-29 ir B-50 lëktuvø) misija<br />

buvo susekti besiformuojanèias<br />

audras, uraganus bei taifûnus Ramiajame<br />

vandenyne ir sekti jø raidà. Ta eskadrilë<br />

vëliau tyrë ir þvalgë orà per atominius<br />

testus Kalëdø (Christmas) salose<br />

1958 m. Teko daug ir átemptai dirbti,<br />

kai prasidëdavo audrø sezonai Ramiajame<br />

vandenyne. Mûsø eskadrilës<br />

darbuotojai iðtisas paras dirbdavo be<br />

poilsio, bet paskui ilsëdavosi ir atsipalaiduodavo<br />

garsiajame Honolulu miesto<br />

Waikiki paplûdimyje, kur galëdavome<br />

ligi valiai nardyti Ramiajame vandenyne<br />

ir gërëtis fantastiðka gamta.<br />

Gyvenau Waikiki pliaþo rajone – maþoje<br />

trobelëje, kurià nuomojau. Vienà<br />

kartà vos netapau lengvu barkûdø uþkandþiu:<br />

maþdaug pusæ mylios nuo<br />

kranto barkûdos mëtë savo ikrus, o<br />

mes su draugu tiesiai á jø tûkstantinæ<br />

kaimenæ ánërëme.<br />

Bus daugiau<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

VYTAUTO DIDÞIOJO<br />

UNIVERSITETAS<br />

praneða, kad 2002 m. gruodþio 13 d. 14 val. VDU CR posëdþiø salëje<br />

(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama ALGIRDO ÐABÛNO daktaro<br />

disertacija tema „ÁMONIØ KAPITALO STRUKTÛROS FORMAVIMAS<br />

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO EKONOMIKOS ÐALYSE“ (socialiniai<br />

mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

pirminin<strong>kas</strong> – prof. habil. dr. Antanas BURAÈAS (Vytauto Didþiojo<br />

universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).<br />

Nariai:<br />

prof. habil. dr. Eduardas VILKAS (Ekonomikos institutas, socialiniai<br />

mokslai, ekonomika, 04 S);<br />

prof. habil. dr. Aleksandras VASILIAUSKAS (Ekonomikos institutas,<br />

socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);<br />

ph. D. Joseph P. KAIRYS (Vytauto Didþiojo universitetas, socialiniai<br />

mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);<br />

doc. dr. Valdonë DARÐKUVIENË (Vytauto Didþiojo universitetas,<br />

socialiniai mokslai, ekonomika, 04 S).<br />

Oponentai:<br />

prof. habil. dr. Aleksandras RUTKAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos<br />

universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);<br />

doc. dr. Asta VASILIAUSKAITË (Kauno technologijos universitetas,<br />

socialiniai mokslai, ekonomika, 04 S).<br />

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo<br />

ir Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekose.<br />

Rektorius<br />

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA IR<br />

KULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS<br />

praneða, kad 2002 m. spalio 29 d. 15 val. VDA posëdþiø salëje (Vilnius,<br />

Maironio g. 6) menotyros mokslo krypties doktorantas STANISLAVAS<br />

MOSTAUSKIS vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins daktaro<br />

disertacijà „MENO IR BEPROTYBËS SANTYKIØ PROBLEMA<br />

(KOMPLEKSINË ANALIZË)“ (humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

doktorantûros studijø komiteto pirminin<strong>kas</strong> – prof. habil. dr. Antanas<br />

ANDRIJAUSKAS (Kultûros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniai<br />

mokslai, filosofija, 01 H);<br />

Doktorantûros studijø komiteto nariai:<br />

prof. habil. dr. Algirdas GAIÞUTIS (Lietuvos mokslø akademija,<br />

humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);<br />

prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTË (Vilniaus universitetas,<br />

humanitariniai mokslai, filologija, 04 H);<br />

doc. dr. Alfonsas ANDRIUÐKEVIÈIUS (Vilniaus dailës akademija,<br />

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);<br />

doc. dr. Laima PETRUSEVIÈIÛTË (Asker meno koledþas,<br />

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).<br />

Oficialûs oponentai:<br />

doc. dr. Helmutas ÐABASEVIÈIUS (Kultûros, filosofijos ir meno<br />

institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);<br />

prof. habil. dr. Bronislavas KUZMICKAS (Lietuvos teisës akademija,<br />

humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H).<br />

Su S. Mostauskio moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailës<br />

akademijos ir Kultûros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.<br />

ARCHITEKTÛROS IR<br />

STATYBOS INSTITUTAS<br />

skelbia vieðà konkursà reorganizuotos Statybiniø medþiagø ir konstrukcijø<br />

laboratorijos mokslo darbuotojø etatinëms vietoms uþimti:<br />

vyresniojo mokslo darbuotojo, laboratorijos vedëjo – 1;<br />

vyresniojo mokslo darbuotojo (statybiniø medþiagø specialisto) – 1;<br />

vyresniojo mokslo darbuotojo (statybiniø konstrukcijø specialisto) – 0,5;<br />

jaunesniojo mokslo darbuotojo (statybiniø medþiagø specialisto) – 1;<br />

jaunesniojo mokslo darbuotojo (statybiniø konstrukcijø specialisto) – 1.<br />

Dokumentai (praðymas Direktoriaus vardu, mokslo laipsniø diplomø<br />

ir pedagoginiø mokslo vardø atestatø nuoraðai, mokslinë autobiografija,<br />

mokslo darbø sàraðas) priimami mënesá nuo paskelbimo datos<br />

adresu: Tunelio g. 60, LT-3035 Kaunas, tel. 35 31 49.<br />

Direktorius<br />

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS<br />

skelbia priëmimo á geologijos krypties (05 P) doktorantûrà konkursà.<br />

Praðymai stoti á doktorantûrà pateikiami laikinojo direktoriaus vardu mënesá<br />

nuo konkurso paskelbimo dienos, pridedant gyvenimo apraðymà, magistro<br />

kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas,<br />

dviejø mokslininkø rekomendacijas, savo mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas, o<br />

jeigu tokiø nëra – moksliná referatà numatomos disertacijos tema.<br />

Geologijos ir geografijos instituto adresas: T. Ðevèenkos g. 13, 2600,<br />

Vilnius, tel. 210 46 90.<br />

Laikinasis direktorius

16 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Ðiauliø universitetui – 5-eri<br />

Kelias á universitetà<br />

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJA<br />

skelbia papildomà priëmimà á Biologijos krypties (Fiziologijos ðakos)<br />

neakivaizdinës doktorantûros studijas (viena vieta).<br />

Norintieji dalyvauti konkurse iki 2002 m. spalio 31 d. Akademijos<br />

mokslo skyriui (210 kabinetas, Sporto g. 6, Kaunas) pateikia ðiuos dokumentus:<br />

– praðymà rektoriaus vardu;<br />

– gyvenimo apraðymà (CV);<br />

– magistro (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas;<br />

– dviejø mokslininkø rekomendacijas;<br />

– skelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø atspaudus, o jeigu tokiø darbø<br />

nëra – pasirinktos doktorantûros krypties moksliná referatà.<br />

Stojantieji á doktorantûrà laikys uþsienio kalbos egzaminà.<br />

Stojantysis gali pateikti ir papildomø dokumentø, kurie, jo manymu,<br />

gali turëti átakos konkurso rezultatams.<br />

Pateikiant dokumentus reikia turëti pasà.<br />

Rektorius<br />

KULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS<br />

VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS<br />

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 7 d. 15 val. Kultûros, filosofijos ir meno<br />

instituto salëje (216 kab., Saltoniðkiø g. 58, Vilnius) filosofijos mokslø<br />

krypties doktorantas EDMUNDAS ADOMONIS vieðame doktorantûros<br />

komiteto posëdyje gins daktaro disertacijà „GAMTOS MOKSLØ<br />

KONCEPTUALINIØ PRIEMONIØ PAÞANGA“ (humanitariniai mokslai,<br />

filosofija, 01 H).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

pirminin<strong>kas</strong> ir darbo vadovas – doc. dr. Kæstutis MASIULIS (Lietuvos<br />

teisës universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);<br />

nariai:<br />

prof. habil. dr. Romanas PLEÈKAITIS (Vilniaus universitetas, Kultûros,<br />

filosofijos ir meno institutas, humanitariniai mokslai, filosofija,<br />

01 H);<br />

prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS (Kultûros, filosofijos<br />

ir meno institutas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);<br />

prof. habil. dr. Romualdas KARAZIJA (Vilniaus universiteto Teorinës<br />

fizikos ir astronomijos institutas, fiziniai mokslai, fizika, 02 P);<br />

doc. dr. Tomas SODEIKA (Vytauto Didþiojo universitetas, humanitariniai<br />

mokslai, filosofija, 01 H);<br />

oponentai:<br />

prof. habil. dr. Bronislavas KUZMICKAS (Lietuvos teisës universitetas,<br />

humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);<br />

dr. Algirdas DEGUTIS (Kultûros, filosofijos ir meno institutas, humanitariniai<br />

mokslai, filosofija, 01 H).<br />

Su disertacija galima susipaþinti Kultûros, filosofijos ir meno instituto,<br />

Vytauto Didþiojo universiteto ir Nacionalinëje Martyno Maþvydo<br />

bibliotekose.<br />

Rektorius<br />

Universiteto Ðiauliuose idëja<br />

vieðai paskelbta 1990 m. Dël to konferencijos<br />

Ðiauliø universitetas – Þemaitijos<br />

kultûros centras dalyviai kreipësi<br />

á valdþios atstovus, taèiau sulaukta<br />

neigiamo atsakymo.<br />

1992 m. dar kartà keliamas universiteto<br />

steigimo klausimas: Mokslo<br />

Lietuvoje iðspausdintas Ðiauliø pedagoginio<br />

instituto rektoriaus A.<br />

Gudavièiaus ir Kauno technologijos<br />

universiteto Ðiauliø fakulteto dekano<br />

V. Lauruèio straipsnis Universitetas<br />

Ðiauliuose?<br />

1996 m. vyko Lietuvos mokslininkø<br />

sàjungos ekspertø grupës,<br />

nagrinëjusios ÐPI ir KTU Ðiauliø fakulteto<br />

reorganizavimo klausimus,<br />

posëdþiai, parengtas reorganizavimo<br />

projektas, kurá ekspertø grupë<br />

patvirtino. Klausimas svarstytas Lietuvos<br />

rektoriø konferencijose,<br />

Mokslo taryboje.<br />

1997 m. balandþio 8 d. LR Seimas<br />

priëmë nutarimà Nuo 1997 m.<br />

rugsëjo 1 d. ásteigti Ðiauliø universitetà<br />

Ðiauliø pedagoginio instituto ir Kauno<br />

technologijos universiteto Ðiauliø<br />

politechnikos fakulteto pagrindu.<br />

Ëjimas á Universitetà truko beveik<br />

deðimtmetá. ÐPI profesorius A.<br />

Gudavièius, kalbëdamas apie ðá laikotarpá<br />

knygoje Nuo mokytojø instituto<br />

iki Ðiauliø universiteto (1948–<br />

1998), iðskyrë tris etapus:<br />

1) 1990 metai, kai prasidëjo reformos<br />

visose srityse, aukðtosios<br />

mokyklos ëmë vadintis universitetais.<br />

Ðiauliuose taip pat kilo idëja reorganizuoti<br />

Institutà á Universitetà. Aktyviø<br />

þygiø ëmësi prof. V. Bendi<strong>kas</strong>.<br />

Buvo organizuota konferencija, rengiami<br />

projektai, vaþiuojama á Vilniø.<br />

Taèiau universiteto ásteigti nepavyko.<br />

Pasak prof. A. Gudavièiaus, gal nebuvo<br />

aiðkaus plano, dokumentai nebuvo<br />

parengti pagal aiðkius reikalavimus,<br />

net viduje nesusitarta, kaip<br />

naujasis universitetas turëtø vadintis<br />

(universitetas ar akademija);<br />

2) 1992 m. vël sugráþta prie ðitos<br />

idëjos. Prof. A. Gudavièius: Tada<br />

mus sustabdë formalus daly<strong>kas</strong>: nebuvo<br />

patvirtintas Instituto statutas. Vadinasi,<br />

jei nepatvirtintas statutas, juridiðkai<br />

nëra tokio instituto, jis neegzistuoja.<br />

Statuto tvirtinimas buvo susijæs su<br />

kitomis aukðtosiomis mokyklomis ir labai<br />

lëtai tas reikalas judëjo;<br />

3) treèià kartà prie idëjos ákurti<br />

Universitetà buvo sugráþta po ketveriø<br />

metø – 1996-aisiais. Tuometinis<br />

rektorius A. Gudavièius teigë,<br />

jog tada jau buvo, taip sakant, va banque,<br />

vis tiek paskutinis bandymas, ir<br />

jis pavyko. Pirmà kartà reorganizacijos<br />

idëja atskirai suformuluota<br />

1996 m. vasario mën. Lietuvos<br />

mokslininkø sàjungos Salduvës skyriaus<br />

posëdyje. Po to visus metus tæsësi<br />

svarstymai, ekspertizës.<br />

Universitetu tapti sekësi sunkokai.<br />

Prof. A. Gudavièius tai aiðkina<br />

keliais argumentais: Visø pirma mes<br />

nebuvome galingi. Jeigu mes bûtume<br />

turëjæ tiek profesûros, kiek, sakykim,<br />

Vilniaus pedagoginis universitetas<br />

1992 m., gal bûtø pavykæ ir anksèiau,<br />

bet nebuvo tos universitetinës jëgos.<br />

Kiekvienas, þinoma, prie to prikibdavo,<br />

bûdavo visokiø pasakymø, pvz., ir<br />

tokiø: „Jeigu ant darþinës paraðysi Universitetas,<br />

tai dar nebus universitetas“.<br />

Ginant universiteto idëjà reikëjo pateikti<br />

perspektyvà, galimybes, bet vis tiek klausimas<br />

apie moksliná pajëgumà, einant<br />

á universitetà, buvo labai svarbus.<br />

Mokslinis pajëgumas buvo silpnoji<br />

vieta, kuriai kaip atsvara buvo<br />

iðkeltas regioniðkumo kriterijus. ÐU<br />

vizija buvo regiono universitetas, tam<br />

tikras to regiono plëtros garantas.<br />

Regioniðkumo idëja buvo svarbi.<br />

Universitetà steigiant padëjo ir miesto,<br />

ir apskrities valdþia, kuri, pasak<br />

A. Gudavièiaus, per daug kraujo neliejo.<br />

Reorganizuoti galima buvo tik<br />

savivaldybës ir Vyriausybës iniciatyva.<br />

Kitas svarbus argumentas, këlæs<br />

komisijø abejones, buvo materialinë<br />

padëtis. Finansinis kriterijus taip<br />

pat buvo svarbus. Kad aukðtoji mokykla<br />

pakiltø á naujà lygmená, reikia<br />

pinigø naujoms laboratorijoms,<br />

programoms, naujiems dëstytojams,<br />

profesûrai pritraukti. Tuo me-<br />

31-oje UNESCO Generalinëje<br />

konferencijoje buvo nuspræsta<br />

lapkrièio 10-àjà dienà paskelbti<br />

Pasauline mokslo diena taikai ir<br />

vystymuisi. Minëdama ðià dienà<br />

UNESCO siekia atkreipti visuomenës<br />

dëmesá á mokslo svarbà<br />

ðiuolaikiniame pasaulyje ir kartu<br />

maþinti spragà tarp mokslo ir<br />

plaèiosios visuomenës. Ypaè akcentuojamas<br />

siekis skatinti jaunø<br />

þmoniø domëjimàsi mokslu: tyrimais,<br />

pasiekimais, naujomis galimybëmis.<br />

Ðvietimo ir mokslo ministerija,<br />

Lietuvos mokslø akademija ir Lietuvos<br />

nacionalinë UNESCO komisija,<br />

atsiliepdama á UNESCO kvietimà,<br />

organizuoja renginiø ciklà<br />

Pasaulinei mokslo dienai taikai ir<br />

vystymuisi paminëti. Lietuvos<br />

mokslø akademijoje planuojama<br />

surengti mokslininkø, valdþios atstovø,<br />

politikø, visuomenës veikëjø,<br />

þiniasklaidos atstovø susitikimà<br />

– apskritàjá stalà, kurio metu bus<br />

siekiama plaèiai aptarti nacionalinius<br />

mokslo plëtros prioritetus,<br />

perspektyvas ir tikslus, iðsiaiðkinti<br />

pagrindines jø ágyvendinimo kliûtis,<br />

uþmegzti glaudþius mokslininkø,<br />

politikø ir visuomenës ryðius.<br />

Ðiauliø universitetas<br />

atðventë 5 metø sukaktá<br />

tu nebuvo finansiniø garantijø, kad<br />

universitetas galës normaliai dirbti<br />

ir augti. A. Gudavièius: Ið tikrøjø mes<br />

nelabai praðëme Vyriausybës tø garantijø.<br />

Tuo metu reikëjo diplomatijos,<br />

kad per aðtriai nepasakytum, nes paskui<br />

ið viso uþtrenks duris. Tø garantijø<br />

pavyko gauti, buvo susitarta, kad apskrities<br />

savivaldybës rems universitetà<br />

ir ásipareigos ið savo biudþeto skirti po<br />

vienà deðimtàjà procento. Tas nutarimas<br />

mums padëjo, nes tai buvo argumentas,<br />

kad miesto valdþia padës universitetui<br />

atsistoti ant kojø. Taèiau tais<br />

paþadais vis<strong>kas</strong> ir baigësi: në viena savivaldybë,<br />

iðskyrus Ðiauliø miesto, neskyrë<br />

jokiø pinigø.<br />

Priekaiðtø susilaukë ir nepakankamai<br />

argumentuota ir pamatuota<br />

Universiteto vizija bei mokslinës<br />

prognozës. Taèiau buvo rengiamas<br />

klasikinis universitetas ir, A. Guda-<br />

vièiaus teigimu, greièiausiai átikino<br />

regioniðkumo argumentas.<br />

Tam, kad Vyriausybë ir Seimas<br />

priimtø nutarimà, turëjo bûti atliktos<br />

ekspertizës, vyko Rektoriø konferencijos,<br />

Mokslø akademijos ir<br />

Mokslo tarybos posëdþiai. Buvo sudaromos<br />

komisijos, kuriø nariai turëjo<br />

savo nuomonæ, daþnai gana<br />

prieðtaringà. Pasak prof. A. Gudavièiaus,<br />

Rektoriø konferencijose<br />

taip pat nebuvo sulaukta didelio pritarimo,<br />

nes ÐU ruoðësi bûti naujas<br />

konkurentas.<br />

Universiteto kûrimui pritarë dr.<br />

J. R. Puodþius, Ðvietimo ir mokslo<br />

ministerijos sekretorius, Mokslo ir<br />

studijø departamento direktorius,<br />

prof. A. Mickis, Kauno medicinos<br />

akademijos profesorius, dr. A. Þalys,<br />

Vyriausybës patarëjas. Taèiau<br />

gana kritiðki buvo KTU rektorius<br />

prof. K. Kriðèiûnas, prof. S. Vaitiekûnas.<br />

Instituto kelias á Universitetà,<br />

palyginti su kitomis aukðtosiomis<br />

mokyklomis, skiriasi tuo, kad eita<br />

buvo grieþtai pagal valstybës nustatytà<br />

tvarkà. Prof. A. Gudavièius: Tai<br />

tikrai nebuvo tik iðkabos pakeitimas,<br />

nes mes turëjom padaryti viskà, <strong>kas</strong> priklauso<br />

steigiant arba reorganizuojant<br />

universitetà: perëjom ekspertizes, sudarëm<br />

plëtros planà.<br />

Tikràja ÐU „gimimo diena“ reikëtø<br />

laikyti 1997 m. balandþio 8 d.,<br />

nes tàdien LR Seimas, pirmininkaujamas<br />

Seimo pirmininko pavaduotojo<br />

A. Vidþiûno, priëmë nutarimà<br />

ásteigti Ðiauliø universitetà.<br />

Uþ ðá nutarimà balsavo 65 Seimo<br />

nariai, balsavusiø prieð ir susilaikiusiø<br />

nebuvo.<br />

Parengë Ðiauliø universiteto<br />

Visuomenës informavimo tarnyba<br />

Artëja Pasaulinë mokslo diena taikai ir vystymuisi<br />

Mûsø laikais apie meilæ kalbama labai<br />

daug ir ávairiais aspektais. Keturiø<br />

knygø autorius ir sudarytojas prof. Victor<br />

C. De Munck ið Niujorko valstybinio<br />

universiteto (State University of New<br />

York) á jà þiûri kaip á kultûriná reiðkiná.<br />

Spalio 17 d. VU Istorijos fakultete jis<br />

skaitë paskaità Romantinë meilë ir kultûrinis<br />

identitetas. Tyrinëjimø Ðri Lankoje<br />

Vienas svarbiausiø renginiø –<br />

atvirø durø dienos moksleiviams ir<br />

visuomenei Lietuvos aukðtosiose<br />

mokyklose bei mokslo institutuose.<br />

Organizatoriø manymu, ðie<br />

renginiai puikiai atspindës Pasaulinës<br />

mokslo dienos minëjimo siekius<br />

bei taps puikia proga Lietuvos<br />

mokslo institucijoms prisistatyti<br />

jaunajai kartai ir plaèiajai visuomenei.<br />

Projekte dalyvauja<br />

daugelis Lietuvos mokslø institutø<br />

ir aukðtøjø mokyklø.<br />

Mokslø institutø ir aukðtøjø<br />

mokyklø lankytojams rengiami<br />

veiklos, istorijos, vykdomø tyrimø<br />

pristatymai. Bus skaitomos paskaitos<br />

aktualiomis temomis, organizuojamos<br />

ekskursijos. Kadangi<br />

ð. m. lapkrièio 10 d. yra sekmadienis,<br />

Pasaulinës mokslo dienos<br />

taikai ir vystymuisi paminëjimà<br />

planuojama perkelti á lapkrièio 8<br />

d. (penktadiená).<br />

Europos Komisijos duomenimis,<br />

uþtikrindamos mokslo prestiþà<br />

geriausiø rezultatø pasiekia<br />

tos ðalys, kurios tikslingai naudojasi<br />

spauda, televizija, internetu<br />

per kompleksines programas,<br />

nevengdamos net Nacionalinës<br />

mokslo kultûros dienos idëjos,<br />

kuriose bûtø plaèiau pristatomi<br />

mokslo prioritetai. Visuomenës<br />

informuotumas mokslo, technologijø<br />

ir inovacijø srityje turi bûti<br />

didinamas <strong>visa</strong>is lygiais ir visose<br />

srityse.<br />

Daþnai mokslo populiarinimo<br />

problema kyla ne tik dël mokslininkø,<br />

bet ir dël þurnalistø mentaliteto,<br />

kadangi pastarieji (vadinamieji<br />

mokslo þurnalistai) yra lyg tarpininkai<br />

tarp tyrëjø ir visuomenës.<br />

Juk mokslininkai nepasitiki þurnalistais<br />

ir politikais (neretai patys<br />

politikai, pramonës atstovai nepasitiki<br />

þurnalistais bei mokslininkais).<br />

Mokslas ir technologijos visuomenës<br />

akyse negali bûti dar vienas<br />

mokesèiø mokëtojø paramos<br />

praðytojas. Giliau þvelgiant mokslo<br />

ir technologijø plëtra pati yra<br />

paramos kitiems ðaltinis, ekonomikos<br />

ir visuomenës gerovës varomoji<br />

jëga.<br />

Pasaulinei mokslo dienai taikai<br />

ir vystymuisi jau iðleistas plakatas,<br />

kuris bus iðplatintas Lietuvos<br />

vidurinëse mokyklose ir didþiuosiuose<br />

miestuose.<br />

Lilijana Bugailiðkytë<br />

Aurimas Pautienius<br />

Apie meilæ – kultûriniu aspektu<br />

ir JAV pavyzdþiai. Profesorius remdamasis<br />

kultûriniø modeliø teorija, kurios<br />

pradþia laikomi 1992 metai, iðkëlë sau<br />

uþduotá suformuluoti kultûrinius modelius,<br />

atspindinèius þmoniø poþiûrá á<br />

meilæ. JAV þmogus yra unikalus, o meilë<br />

– didþiausias gëris. Ðeima kuriama ið<br />

meilës, pastaroji teikia pilnatvës, laimës<br />

pojûtá. Ðri Lankoje tuokiamasi su giminaièiais<br />

siekiant iðlaikyti turtà, akcentuojama<br />

þmogaus sociologinë priklausomybë,<br />

o ne psichologinis savitumas. Prof.<br />

Victor de Munck teigia, kad kultûriniai<br />

modeliai leidþia aptikti ávairiø kultûrø atstovø<br />

poþiûrio panaðumus ir skirtumus<br />

tos paèios kultûros viduje.<br />

Kristina Buèionytë

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 17<br />

Kompiuteriniø technologijø diegimas<br />

artilerijos ugnies valdymo procese<br />

Taikomøjø mokslø katedros doc. dr. Albertas Pincevièius rodo, kokios yra<br />

minosvaidþio valdymo kompiuteriu galimybës<br />

Rugsëjo 20 d. Generolo Jono<br />

Þemaièio Lietuvos karo akademijoje<br />

ávyko Taikomøjø mokslø ir Taktikos<br />

katedrø bendrai surengtas<br />

mokslinis seminaras Kompiuteriniø<br />

technologijø diegimas artilerijos ugnies<br />

valdymo procese.<br />

Lietuvos kariuomenës S-3 (kariniø<br />

operacijø planavimo) skyriø virðininkai,<br />

sunkiosios ginkluotës kuopø<br />

vadai ir minosvaidþiø bûriø vadai<br />

drauge su Karo akademijos mokslininkais<br />

apsvarstë teorinius ir praktinius<br />

artilerijos karininko kompiuterizuotos<br />

darbo vietos kûrimo, ugnies<br />

sistemos valdymo ir kitus klausimus.<br />

L. e. Artilerijos bataliono vado<br />

pareigas kpt. Aleksejus Gaiþevskis<br />

supaþindino su Lietuvos kariuomenës<br />

artilerija bei jos plëtros perspektyvomis.<br />

Nuo 2004 m. Artilerijos batalionas<br />

pradës rengti pradinës privalomosios<br />

karo tarnybos karius. Iki to laiko<br />

batalionà planuojama prijungti<br />

prie Greitojo reagavimo brigados.<br />

Prelegentas pasidalijo planais ákurti<br />

artilerijos kursus, kurie ateityje turëtø<br />

peraugti á artilerijos mokyklà.<br />

KA Taikomøjø mokslø katedros<br />

doc. dr. Albertas Pincevièius skaitë<br />

praneðimà Kompiuterizuotas artileri-<br />

Kæstuèio Dijoko nuotrauka<br />

jos ugnies valdymo realiu laiku centras.<br />

Ið ðio praneðimo susirinkusieji suþinojo,<br />

kaip artilerijoje gali bûti kompiuterizuojamas<br />

ugnies valdymas ir<br />

ðaudymo duomenø perdavimas<br />

naudojant modernias technologijas<br />

(skaitmeniná ryðá).<br />

Tos paèios katedros dëstytoja<br />

Liuda Burinskienë savo praneðime<br />

seminaro dalyvius supaþindino su<br />

pasaulinëmis minosvaidþio automatizavimo<br />

technologijomis ir jø pritaikymo<br />

galimybëmis Lietuvos kariuomenës<br />

artilerijos batalionuose ir minosvaidþiø<br />

padaliniuose.<br />

Antroji seminaro dalis buvo praktinë.<br />

Taikomøjø mokslø katedros doc.<br />

dr. Albertas Pincevièius susirinkusiems<br />

karininkams vaizdþiai parodë,<br />

kaip valdomas automatizuoto<br />

minosvaidþio maketas.<br />

Taipogi buvo parodytas skaitmeninis<br />

ðaudymo duomenø perdavimas<br />

ið vadavietës á artilerijos ugnies<br />

valdymo centrà.<br />

Apibendrindamas seminaro dalyviø<br />

darbà, þodá tarë KA Mokslo<br />

centro virðinin<strong>kas</strong> plk. ltn. dr. Gintautas<br />

Surgailis. Linkëdamas karininkams<br />

ir mokslininkams daþniau<br />

susitikti, jis teigë, kad neretai mûsø<br />

mokslininkø sukurtos programos ir<br />

idëjos yra pranaðesnës netgi uþ kai<br />

kuriø uþsienio valstybiø.<br />

Alina Þebrauskaitë<br />

LETUVOS ENERGETIKA KRYÞKELËJE<br />

Esminis Nacionalinës energetikos<br />

strategijos projekto klausimas –<br />

ar 2009 m. uþdarius Ignalinos atominæ<br />

elektrinæ (IAE) Lietuva iðliks<br />

branduolinë valstybë? Vienos nuomonës<br />

ðiuo klausimu nëra.<br />

Manau, kad projekte pagrástai<br />

teigiama, jog Lietuva svarstys galimybæ<br />

ateityje iðlikti branduoline valstybe<br />

ir gaminti elektros energijà ðiuolaikinius<br />

saugumo reikalavimus atitinkanèioje<br />

AE.<br />

Uþdarius IAE yra labai rimtø motyvø<br />

árengti naujà, modernià ir saugià<br />

tikriausiai maþesnës galios AE.<br />

Pirma, Lietuva, neturëdama savo<br />

organinio kuro iðtekliø, turi didelius<br />

jø kiekius atsiveþti, o branduolinio<br />

kuro maþo kiekio transportas<br />

nesukelia sunkumø.<br />

Antra, aplinkosaugos poþiûriu<br />

saugi AE neiðskiria „ðiltnamio efektà“<br />

sukelianèiø dujø ir neterðia aplinkos<br />

kenksmingomis medþiagomis.<br />

Pastaruoju metu ypaè svarbu<br />

deginti kuo maþiau organinio kuro,<br />

nes iðsiskirianèios dujos skatina Þe-<br />

mës klimato atðilimà bei su tuo susijusius<br />

ir jau pridariusius neregëtø<br />

nuostoliø gamtos kataklizmus.<br />

Treèia, suprantamas noras panaudoti<br />

jau sukurtà Ignalinos AE<br />

infrastruktûros bazæ.<br />

Pagrindinis neigiamas motyvas –<br />

naujos AE brangumas ir nepalanki<br />

visuomenës nuomonë. Akivaizdu,<br />

kad valstybë neiðgalës pati pastatyti<br />

brangios ðiuolaikinës atominës elektrinës.<br />

Taip pat sunkiai atsiras privaèiø<br />

investuotojø, nes jie tik þiûri<br />

pelno ir nelinkæ vertinti teigiamo<br />

aplinkosauginio AE veiksnio.<br />

Kadangi Lietuva neturi kuro atsargø,<br />

reikia maksimaliai panaudoti<br />

vietinius atsinaujinanèius energijos<br />

ðaltinius (AEÐ). Tai malkos, miðko<br />

ir medþio atliekos, biokuras, hidroenergija,<br />

vëjo energija, saulës<br />

energija, atliekø energija. Taèiau reikia<br />

pripaþinti, kad nors energijos<br />

gamybos tradiciniais bûdais iðlaidos<br />

didesnës, AEÐ ekonominis efektyvumas<br />

daþnai maþesnis. Dël to Europos<br />

ðalyse skatinama naudoti<br />

DRAUGIJA PILIS SKELBIA KONKURSÀ<br />

„LIETUVOS ISTORIJA TAPYBOJE“.<br />

Konkurso sàlygos:<br />

a) konkursas skelbiamas tapybos darbø eskizams istorinëmis temomis<br />

(istoriniø temø sàraðas pateikiamas nuostatø priede);<br />

b) atrenkami ir premijuojami trys eskiziniai darbai; skiriamos trys premijos<br />

po 2000 litø;<br />

c) konkurse gali dalyvauti visi norintieji dailininkai bei ðios profesijos<br />

studentai;<br />

d) vienas konkurso dalyvis gali pateikti kelis darbus, bet ne daugiau<br />

kaip tris;<br />

e) tapybos eskizinius darbus atlikti ant popieriaus, kartono ar drobës<br />

formate ne didesniame kaip 0,5 m 2 ploto;<br />

f) su eskiziniais darbais pateikti projektinius pasiûlymus apie paveikslo<br />

dydá (jeigu eskizas atliktas ne tokio mastelio), ávykdymo terminà, skaièiuojamàjà<br />

kainà.<br />

Konkurso sàlygos iðduodamos Pilies draugijos bûstinëje S. Daukanto<br />

a. 2-13 (tel. 61 40 63) Vilniuje nuo 2002 m. spalio mën. 1 d.<br />

AEÐ: teikiamos investicijos, naikinami<br />

mokesèiai ir kt.<br />

Lietuvai sunkiausia bus vykdyti<br />

naujà ES direktyvà didinti elektros gamybà<br />

ið AEÐ vidaus elektros rinkoje.<br />

Pagal jà ðalys narës 2010 m. turi padengti<br />

22,1* proc. savo bendrø elektros<br />

energijos poreikiø ið AEÐ. Deja,<br />

Lietuvoje kol <strong>kas</strong> ðis rodiklis tik 3 proc.<br />

Nerimà kelia bûsimos aplinkos<br />

problemos Lietuvoje. Uþdarius IAE<br />

2010 m. bus iðskiriama 1,5 karto daugiau<br />

negu dabar „ðiltnamio efektà“ sukelianèiø<br />

dujø (apie 20 mln. t/metus)<br />

ir 1,3 karto bus virðijamas 1993 m. lygis,<br />

kurá iðlaikyti reikalauja JT Klimato<br />

kaitos konvencija. Numatomø skirti<br />

540 mln. Lt lëðø ið IAE uþdarymo fondo<br />

aplinkosaugos problemoms<br />

spræsti vargu ar uþteks. Tarkime, dulkiø,<br />

SO 2<br />

, NO X<br />

ir kitø terðalø valymo<br />

filtrai bus árengti modernizuojamose<br />

elektrinëse, taèiau liks neiðspræsta<br />

pastaruoju metu pati didþiausia aplinkos<br />

grësmë – CO 2<br />

emisijos.<br />

Taigi uþdarius IAE nei naujos didelës<br />

elektrinës, nei AE, nei hidroelektrinës<br />

ant Nemuno greièiausiai nebus<br />

statomos, o bus modernizuojamos, rekonstruojamos<br />

senos ðiluminës elektrinës,<br />

katilinës, tinklai. Juo labiau kad<br />

uþdarius IAE turimi elektros gamybos<br />

pajëgumai turëtø patenkinti Lietuvos<br />

poreikius net iki 2020 metø.<br />

Apskritai uþdarant IAE ðalies<br />

energetikos klausimas nebus iðspræstas.<br />

Ar nereiktø Lietuvai tvirèiau apsispræsti<br />

statyti naujà saugià AE?<br />

Prof. Juozas Burneikis<br />

Lietuvos mokslø akademijos narys<br />

korespondentas<br />

* Kaip redakcijai praneðë su atsinaujinanèiais<br />

energijos ðaltiniais dirbantis<br />

habil. dr. Stepas Januðonis, 2010 m. ES<br />

narës turi pasiekti, kad AEÐ sudarytø 12<br />

proc. bendros naudojamos energijos, o ið<br />

AEÐ gaunamos energijos prieaugis turës<br />

sudaryti 22,1 proc. – Red. past.<br />

Nuoðirdþiai uþjauèiame profesoriø habilituotà mokslø daktarà<br />

Instituto Komparatyvistiniø kultûros studijø skyriaus vadovà<br />

ANTANÀ ANDRIJAUSKÀ mirus jo Motinai.<br />

Gyvenimà ðachmatams<br />

paaukojæs gamtos<br />

mokslø daktaras<br />

Kai Rièardas Fichmanas analizuoja suþaistas partijas, jaunieji ðachmatininkai nuo<br />

lentos nesitraukia në per þingsná<br />

Retas vilnietis neþino paèiame<br />

miesto centre, <strong>visa</strong>i greta Konstitucinio<br />

Teismo, ásikûrusios ðaðkiø ir ðachmatø<br />

sporto mokyklos. Vëlai vakare<br />

ten <strong>visa</strong>da pamatysi prie lentø palinkusius<br />

ne tik jaunus vaikinukus bei<br />

merginas, bet ir þilagalvius. Èia savo<br />

kelià pradëjo beveik visi mûsø ðalies didmeistriai.<br />

Kai treniruojasi bûsimieji mûsø<br />

meistrai ir didmeistriai, <strong>visa</strong>da pamatysi<br />

tarp stalø vaikðèiojantá judrø, geraðirdiðkø<br />

akiø vyriðká, jø trenerá Rièardà<br />

Fichmanà. 1976 m. apsigynæs gamtos<br />

mokslø daktaro vardà, nuo 1981-<br />

øjø Rièardas ðachmatø meno ëmë mokyti<br />

jaunuosius vilnieèius. Gali kilti klausimas,<br />

kodël mokslinin<strong>kas</strong> dar anais<br />

laikais keitë savo darbo kryptá ir jos neatsisakë<br />

net nepriklausomybæ atgavus,<br />

nors jo laipsnis ir buvo nostrifikuotas.<br />

Viena svarbiausiø prieþasèiø – Rièardas<br />

pats nuo vaikystës þaidþia ðachmatais,<br />

ne kartà kartu su komanda gynë<br />

sostinës garbæ, turi vardà, atitinkantá<br />

FIDE meistro reitingà. Jam nuo seno<br />

patiko dirbti su vaikais. Nepastebimai<br />

prabëgo du deðimtmeèiai, bet, kaip sako<br />

pats Rièardas, niekada nesigailëjo<br />

to savo þingsnio.<br />

Su Rièardu susipaþinau ypatingomis<br />

aplinkybëmis. Klaipëda ðventë savo<br />

750-àjá gimtadiená. Kalavijuoèiams<br />

priklausanèios Rygos vyskupo ásakymu<br />

ákurtas miestas ðiuo metu dël átakos<br />

pradëjo varþytis net su mûsø pamëgtu<br />

Kaunu. Ðventë buvo organizuota taip,<br />

kad galima teigti – tokios Lietuvoje dar<br />

nebuvo. Vyskupas dorai net neþinojo,<br />

kur ásakë pastatyti pilá ir miestà, nes nurodë<br />

Nemuno ir Danës santakà, kurios,<br />

kaip þinome, ið viso nëra, nes Danë áteka<br />

á Kurðmares. Dabar ðá miestà þino<br />

<strong>visa</strong>s pasaulis, o ne tik renginyje dalyvavæ<br />

artimesni sveèiai (ið Latvijos, Lenkijos,<br />

Estijos, Ðvedijos), bet ir tolimesni<br />

draugai (sveèiai ið Ukrainos, Moldovos,<br />

Suomijos). Net keturiø valstybiø prezidentai<br />

apsilankydami pagerbë jubiliejinius<br />

renginius. Beje, ir tø renginiø buvo<br />

per 130. Paslaugûs klaipëdieèiai buvo<br />

korektiðki – per penkias dienas teko<br />

pastebëti vos tris girtus, kuriø, beje, du<br />

buvo mûsø sveèiai. Rièardo vadovaujami<br />

jaunieji Vilniaus ðachmatininkai va-<br />

Kultûros, filosofijos ir meno instituto darbuotojai<br />

þiavo dalyvauti viename ið renginiø –<br />

tarptautiniame turnyre. Su malonumu<br />

priëmiau kvietimà vykti kartu. Vilnieèiai,<br />

nors daugelis jø buvo <strong>visa</strong>i jauni, gerai<br />

kovësi su suaugusiais: ið 78 dalyviø keli<br />

pateko á pirmà deðimtukà. Në vieno nebuvo<br />

tarp paskutiniøjø. Ypaè gerai pasirodë<br />

tarptautinis sporto meistras Gediminas<br />

Sarakaus<strong>kas</strong>, kuris surinko tiek<br />

pat taðkø kaip ir turnyro nugalëtojas,<br />

þinomas mûsø ðachmatinin<strong>kas</strong>, didmeistris<br />

Darius Ruþelë. Vos taðku atsiliko<br />

Martynas Limontas (beje, ðiam aðtuoniolikmeèiui<br />

Vilniaus universiteto<br />

studentui teko þaisti 6 partijas su tarptautiniais<br />

meistrais ir pelnyti ið jø net 3,5<br />

taðko). Gerai suþaidë Valdas Buèins<strong>kas</strong>,<br />

Dmitrijus Chocenka, Jûras Mickevièius.<br />

Ypaè paminëtinas ir dvylikmetis<br />

Salvijus Berèys, kuris „þaibo“ turnyre<br />

buvo pirmas tarp jaunøjø ðachmatininkø.<br />

Beje, jis yra Lietuvos èempionas savo<br />

amþiaus grupëje ir vaþiuos á Europos<br />

ir pasaulio èempionatus. Atidþiai<br />

stebëjau ir patá jauniausià turnyro dalyvá<br />

Mantà Laukaitá. Jam ið pradþiø taip<br />

pat teko sësti prie lentos su tituluotais<br />

varþovais ir, reikia pasakyti, partijas pradëdavo<br />

gana ádomiai (vienam prieð já<br />

net teko panaudoti ðachmatø naujovæ),<br />

tik partijø viduryje jaunajam ðachmatininkui<br />

pritrûkdavo atidumo. Vis<br />

dëlto jis sugebëjo aplenkti kelis turnyro<br />

dalyvius.<br />

Pasibaigus tarptautiniam turnyrui<br />

vilnieèiai prie 8 lentø suþaidë draugiðkà<br />

maèà su klaipëdieèiais. Vilnieèiai laimëjo<br />

6,5 :1,5. Jaunimas yra jaunimas<br />

– pralaimëti nenori nie<strong>kas</strong>, kai kuriems<br />

ir aðaros akyse pasirodydavo,<br />

net azartas ir noras þaisti dingdavo.<br />

Reikëjo tik matyti, kaip treneris, to akivaizdþiai<br />

neparodydamas, mokëdavo<br />

juos vël uþdegti kovai, mokë susikaupti.<br />

Su jaunimu jis buvo kartu visur,<br />

net þaidþiant futbolà. Rièardas –<br />

dar vienas árodymas, kad mokslas niekada<br />

nenueina veltui. Kiek teko sutikti<br />

mokslininkø, kurie nebedirba institutuose,<br />

visi surado savo vietà gyvenime,<br />

o kai kuriems kaip Rièardui pragyvenimo<br />

ðaltinis tapo maloniu hobiu.<br />

Juozas Elekðis<br />

Juozo Elekðio nuotrauka

18 SUKAKTIS<br />

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Ekonomistø klubo 15 metø sukakties renginyje: klubo koordinatorë Nijolë Ðereikienë, Vilniaus prekybos, pramonës ir amatø<br />

rûmø direktorius dr. Vytas Navic<strong>kas</strong>, prof. Kazimiera Prunskienë ir ekonomistas prof. Juozas Bagdanavièius<br />

Ðá rudená Þinijos ekonomistø<br />

klubui sukanka 15 metø. Per<br />

tà laikotarpá klubo susitikimuose<br />

nagrinëta daug ávairiausiø<br />

temø, ieðkota atsakymø á ðalies<br />

visuomenei rûpimus klausimus,<br />

svarstyta, kaip reikëtø<br />

spræsti vienus ar kitus ekonominio<br />

gyvenimo klausimus.<br />

Apie klubo veiklà bei ðalies<br />

ekonominio gyvenimo aktualijas<br />

kalbamës su ðio klubo prezidente<br />

prof. KAZIMIERA<br />

PRUNSKIENE.<br />

Santûrumas nëra<br />

trukdis profesionalumui<br />

Ekonomistø klubui, kuris susibûræs<br />

prie Þinijos draugijos, – 15 metø.<br />

Paauglio amþius?<br />

Paauglio, taèiau á klubà ren<strong>kas</strong>i<br />

ne paaugliai, o brandûs ekonomikos<br />

mokslo profesionalai. Per tuos 15<br />

metø mums pavyko sutelkti nuolatinius<br />

klubo narius, kuriems <strong>visa</strong>i neprastai<br />

se<strong>kas</strong>i diskutuoti, gilintis á<br />

svarbias ir aktualias Lietuvos ekonomines<br />

ir socialines problemas.<br />

Kai ko ir nepavyko padaryti. Nepasisekë<br />

klubo veiklà padaryti plaèiai<br />

þinomà, skelbiamà. Gal todël,<br />

kad per pastaruosius 15 metø mûsø<br />

valstybë buvo labai politizuota ir<br />

labai daug yra aktyviø subjektø, kurie<br />

su didele valdþios ir kapitalo galia<br />

verþiasi á visuomenæ per þiniasklaidà.<br />

Klubas dirba profesionaliai,<br />

taèiau santûriai.<br />

Iðties santûriai. Tiek daug ryðkiø<br />

asmenybiø matome ir seniau matëme<br />

klubo veikloje (deja, kai kuriø jau nebëra<br />

tarp gyvøjø), taèiau ádomiausia,<br />

kad tos asmenybës nesusiprieðino. Visai<br />

prieðingà vaizdà matydavome ðalies<br />

politinëse batalijose, o juk jose ekonomistai<br />

politikai <strong>visa</strong>da vaidindavo<br />

svarø vaidmená.<br />

Atsakymas paprastas: daugelis<br />

klubo nariø, kaip sakiau, profesionalai.<br />

Iðskyrus kai kuriuos sveèius, kurie<br />

ateina pasiklausyti ir kartais ásiterpia<br />

á diskusijas. Profesionalø diskusija<br />

orientuota á sieká gauti atsakymà<br />

á visiems rûpimus klausimus, ir tai<br />

yra nuoðirdus siekis. Tai <strong>visa</strong>i <strong>kas</strong> kita,<br />

negu valdþios siekimas, noras dominuoti,<br />

nugalëti oponentà ar konkurentà<br />

– juk politikoje taip esti. Ten<br />

daþnai kyla klausimas: <strong>kas</strong> kà? Kas<br />

nugalës? Kas garsiau perrëks kitus?<br />

Ðtai kodël Ekonomistø klube<br />

mes sugebame diskutuoti ir<br />

nesusipykti, aiðkintis nuomones,<br />

bet nesusiprieðinti. Ne itin aktyviai<br />

verþdavomës á þiniasklaidà<br />

daugiau siekdami profesinio intereso<br />

– gauti daugiau þiniø lavinimuisi,<br />

patirties tobulinimui.<br />

Jeigu taip, tai ar kai kuriems skaitytojams<br />

nesusidarys áspûdis, jog Ekonomistø<br />

klubas truputá ignoruoja þiniasklaidà?<br />

Visuomenë apie klubo veiklà<br />

neblogai informuota. Klubas atviras<br />

visiems norintiems dalyvauti jo renginiuose<br />

(bent taip buvo ligi ðiol),<br />

taip pat ir þiniasklaidos atstovams<br />

durys neuþtrenktos. Jûs pats esate<br />

puikiausias pavyzdys to, <strong>kas</strong> pasakyta:<br />

atëjote, nes jauèiate, jog tai nëra<br />

tuðèias renginys.<br />

Kà gali ekonomistas<br />

Kiek átakos ekonomistas turi ðiandieninëje<br />

Lietuvoje?<br />

Ðiandien ekonomisto profesija,<br />

net ir pati ði sàvoka – ekonomistas<br />

lyg antrame plane. Valstybëje sprendimus<br />

priimant vyrauja politikai.<br />

Formuojant ekonomikos strategijà<br />

politikams, pasirodo, jokio profesionalumo<br />

në nereikia, nes jo ir nepasigendama,<br />

ypaè kai kalbame apie<br />

aukðtus postus ir svarbiausias valstybës<br />

ekonominës strategijos nuostatas.<br />

Ðiuo atveju ekonomisto profesija<br />

sutapatinama su þmogumi,<br />

kuris priima ekonominius sprendimus<br />

verslo ar valstybës mastu. Versle<br />

ðiandien svarbiausias þmogus, þinoma,<br />

yra savinin<strong>kas</strong>, akcinin<strong>kas</strong>.<br />

Jeigu jis iðmintingas, tai pasitelkia<br />

ekonomistà profesionalà, taip pat ir<br />

finansininkà. Plaèiàja prasme ekonomistu<br />

vadinamas ir finansinin<strong>kas</strong>.<br />

Valstybës mastu dominuoja,<br />

kaip áprasta sakyti, politinë valia. Jeigu<br />

politinis sprendimas prisodrintas<br />

profesinio ekonominio iðmanymo,<br />

tai nesu prieð tà politinæ valià.<br />

Taèiau jeigu tas sprendimas populistinis,<br />

voliuntaristinis, iðspaustas ið<br />

siaurai suvokto politinio intereso<br />

dominuoti, valdyti lëðø srautus, kad<br />

tam tikra grupuotë pasinaudotø,<br />

atleiskite, tokia politinë valia ir politika<br />

yra þalinga ir valstybei labai rizikinga.<br />

Kaip èia iðeidavo, kad net ir labai<br />

gerbiami ekonomikos mokslo atstovai,<br />

kurie atsidurdavo valdþioje, uþimdavo<br />

aukðèiausius postus, sugebëdavo taip<br />

smarkiai susiprieðinti tarpusavyje ir<br />

suprieðinti þmones? Ið objektyviø<br />

mokslininkø labai greitai virsdavo, atsipraðau,<br />

populistais. Daþnas sveiku<br />

protu besivadovaujantis tautietis tik uþ<br />

galvos susiimdavo dël sunkiai paaiðkinamø<br />

kai kuriø ekonomistø siûlymø bei<br />

sprendimø.<br />

Kai pristinga profesionalumo,<br />

kai <strong>kas</strong> pradeda naudoti politinio ir<br />

psichologinio smurto priemones.<br />

Tada jau kildavo ne tam tikrà sritá iðmananèiø<br />

dviejø specialistø ar grupiø<br />

debatai, o norinèiø laimëti ir uþsiimti<br />

tam tikras pozicijas susikirtimas.<br />

Þinoma, ir tarp profesionalø<br />

ekonomistø kildavo populistiniø<br />

ginèø – tada susitarti be galo sunku.<br />

Laimi paprastai turintis didesná politiná<br />

svorá, balsavimo galià, kuris gali<br />

mygtuko paspaudimu sudaryti didesná<br />

balsø skaièiø ir pasinaudoti<br />

persvara.<br />

Turëtø priklausyti pusë<br />

karalystës<br />

Esame girdëjæ daug graþiø þodþiø<br />

apie meilæ Lietuvai. Ið tos didelës meilës<br />

priimami kartais kardinaliai prieðingi<br />

sprendimai. Karðtame meilës glëby<br />

dûsta Lietuva.<br />

Kartais ðita „meile“ grástas kelias<br />

net á aklavietæ. Meilës nepakanka,<br />

kad bûtum iðmintingas, turëtum<br />

argumentø. Viskam reikia þiniø ir patirties.<br />

Jeigu ðiandien mëgintume<br />

pamatuoti, <strong>kas</strong> labiau myli Tëvynæ,<br />

tai bûtø nepaprastai sunku. Ko gero,<br />

laimëtø tie, kurie turi daugiau<br />

demagoginiø gebëjimø. Todël daugiau<br />

reikia pasikliauti profesionalais.<br />

Jie susitikæ vienas kità supranta<br />

ið pusës þodþio. Net ið skirtingø<br />

situacijø galima rasti bendrà iðeitá.<br />

Profesionalas <strong>visa</strong>da vertina veiksniø<br />

visumà, áþvelgia sprendimø pasekmes,<br />

numato kiekvieno þingsnio<br />

reikðmæ.<br />

Gal nekuklu priminti, bet Verslo<br />

þinios prieð kelerius metus pradëjo<br />

skelbti prognozes metø pradþioje.<br />

Per pirmuosius dvejus metus man<br />

pavyko laimëti „Metø Prometëjo“<br />

statusà, nes mano prognozës <strong>geriausia</strong>i<br />

iðsipildë. Tada juokavau: jeigu<br />

treèià kartà laimësiu, tai man turëtø<br />

priklausyti pusë karalystës…<br />

Tamsiais reformø<br />

labirintais<br />

Esame prisiklausæ mûsø ekonomistø<br />

prognoziø, kurios daþnai skambëdavo<br />

kaip viliojanèios sirenø dainos<br />

Odisëjui. Tik skirtingai negu antikos<br />

herojus, mûsø nie<strong>kas</strong> nepamokë laiku<br />

vaðku uþsikimðti ausø.<br />

1990 m. rudená man labai stipriai<br />

pradëjæs oponuoti Gediminas<br />

Vagnorius skelbë fantastiðkus dalykus.<br />

Jis tvirtino, jog per 1,5 metø Lietuvos<br />

ekonomika bus privatizuota ir<br />

per tà laikotarpá metinio bendrojo<br />

vidaus produkto augimas sudarys<br />

Ekonomistø klubui<br />

– 15 metø<br />

20 proc. Atsigræþæ atgal matome,<br />

kad BVP ne fantastiðkai augo, kaip<br />

buvo pranaðauta, bet po 20 proc.<br />

<strong>kas</strong>met, kai premjeru buvo G. Vagnorius,<br />

krito. O ekonomikos reformà<br />

dar ir dabar tæsiame gerokai paklaidþiodami<br />

tamsiais labirintais.<br />

Patraukli prognozë nebûtinai atneða<br />

gerus vaisius. Daug geriau tautai<br />

ir valstybei, kai ekonomistas objektyvus,<br />

o prognozuoja tik paþinæs<br />

procesus. Rimtai prognozuoti gali<br />

tik paþinæs reiðkiná.<br />

Neprofesionali prognozë – tai bûrimas?<br />

Taip, tai burtai. Gerai dar bûtø<br />

tokiam ekonomistui turëti ir burtininko<br />

savybiø, tai gal kà ir pavyktø<br />

iðburti.<br />

Prie norinèiø girdëti<br />

iliuzijas nemoku<br />

prisitaikyti<br />

Gerbiamoji Profesore, esate ne tik<br />

mokslininkë ekonomistë, bet ir patyrusi<br />

politikë. Puikiai suvokiate, kad norint<br />

þmones paveikti, paskui save vesti, reikia<br />

jiems sakyti malonius dalykus. Geriausia<br />

sakyti tai, kà klausytojai labiausiai<br />

trokðta iðgirsti. Bet tai juk ir yra<br />

populizmas.<br />

Nuolat patenku<br />

á tokià situacijà,<br />

kai tiesos<br />

sakymas atsigræþia<br />

prieð mane<br />

paèià – prarandu<br />

rinkëjø balsus.<br />

Dabar vël artëja<br />

momentas, kai<br />

tenka rinktis tarp<br />

sàþiningo tiesos<br />

sakymo ir populizmo.<br />

Profesinis<br />

sàþiningumas<br />

man <strong>visa</strong>da buvo<br />

svarbiau uþ bet<br />

kokius postus.<br />

Visada stengiausi<br />

kalbëti tik apie<br />

realius dalykus<br />

nepamirðdama<br />

pasiûlyti, kaip padaryti<br />

geriau. Ar<br />

tai bûtø Maþeikiø<br />

naftos pardavimas,<br />

ar ankstesni<br />

privatizavimo laikotarpiai,<br />

kaimo<br />

socialiniai ir agrariniai<br />

dalykai –<br />

juk ta Prunskienë,<br />

pripaþinkite,<br />

kalbëjo ne paèius<br />

patraukliausius dalykus. Kalbëjau<br />

apie grësmes, kurios galop iðsipildë.<br />

Tiems, kurie propagavo vëliau ágyvendintus<br />

variantus, buvau pirmasis<br />

politinis prieðinin<strong>kas</strong>. Maþa to,<br />

buvo ið pirðto lauþiami kaltinimai,<br />

kad tik kuo daugiau mane sumenkinus.<br />

Taèiau paanalizuokime, <strong>kas</strong> vëliau<br />

vyko, ir ásitikinsime, jog <strong>visa</strong> tai<br />

buvo realistiðka prognozë. Ir ne bûrimas,<br />

o pagrásta profesionalia analize.<br />

Jeigu imèiausi manipuliuoti savo<br />

rinkëjais ir pûsèiau miglas, kokius<br />

ekonominius stebuklus padaryèiau<br />

prezidento poste, tai pati savæs turëèiau<br />

negerbti. Profesinë ir patyrusios<br />

politikës savigarba man to neleidþia<br />

daryti.<br />

Mano gyvenimo patirtis ganëtinai<br />

marga, tad galiu teigti, jog iðmanau<br />

ir praktiná gyvenimà – verslà,<br />

pramoninæ ir agrarinæ veiklà, mokslo<br />

ir ðvietimo sistemà. Manau, jog<br />

turiu profesinæ ir moralinæ teisæ<br />

kalbëti apie daugelá dalykø ir juos<br />

susieti á strateginá lygmená, nes tik<br />

tai yra mano siûlomas visraktis, galintis<br />

padëti tø srièiø problemas<br />

spræsti. Prie norinèiø girdëti tik iliuzijas<br />

tikrai negalësiu ir nesistengsiu<br />

prisitaikyti.<br />

Dël antrojo bloko<br />

perspektyvø<br />

Apie Þinijos ekonomistø klubo ateities gaires pasakoja klubo<br />

prezidentë prof. Kazimiera Prunskienë<br />

Þinau, kad du klausimai Jums ypaè<br />

svarbûs ir jaudina: tai atominës energetikos<br />

Lietuvoje likimas ir þemës ûkio<br />

padëtis. Gal trumpai iðdëstykite savo<br />

nuostatas.<br />

Ignalinos AE reikalai buvo<br />

áklampinti dël to meto mûsø vyriausybiø<br />

nestrategiðkumo ir neprincipingumo.<br />

Didelis noras tapti ES<br />

nare uþgoþë palankiø sàlygø Lietuvai<br />

sieká. Buvo galima apginti savo<br />

pozicijà neprarandant narystës galimybiø.<br />

Tai jau vakarykðtë diena ir jos nesusigràþinsime.<br />

Kà ðiandien reikëtø daryti?<br />

Matau galimybæ, kaip pratæsti<br />

Ignalinos AE antrojo bloko eksploatavimà.<br />

Man pavyko á nacionalinæ<br />

energetikos strategijà áterpti teiginá,<br />

jog antrasis blo<strong>kas</strong> 2009 m. bus sustabdytas<br />

esant finansavimo ðaltiniams,<br />

reikalingiems to proceso<br />

mastui, patvirtintiems susitarimais<br />

su ES. Tai labai reikðminga, kadangi<br />

tik paaiðkëjus finansavimo aplinkybëms,<br />

greièiausiai dël nepakankamø<br />

lëðø mes galësime ið naujo kelti klausimà<br />

dël antrojo bloko perspektyvø.<br />

Kodël tai svarbu Lietuvos þmonëms?<br />

Dabartinë AE gamina paèià pigiausià<br />

elektros energijà, nuo 1,5 iki<br />

2,5 karto pigesnæ uþ gaminamà kitose<br />

jëgainëse. Jeigu Ignalinos AE<br />

bûtø sustabdyta ðiandien, tai vartotojai<br />

prarastø per metus 0,5 mlrd.<br />

Lt vien dël padidëjusio elektros<br />

energijos tarifo. Verslas taptø

2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264) 19<br />

maþiau konkurentið<strong>kas</strong>, o þmogus –<br />

maþiau mokus.<br />

Kiek Lietuvai reikia<br />

energijos<br />

Ignalinos AE uþdarymo ðalininkai<br />

teigia, kad Lietuvos pramonë tiek daug<br />

elektros energijos nereikalauja, mûsø<br />

energetiniai pajëgumai nepanaudojami,<br />

per dideli tokiai nedidelei valstybei, todël<br />

savo pagamintà elektros energijà<br />

buvome priversti pusvelèiui parduoti<br />

Baltarusijai.<br />

Kas yra pusvelèiui? Energija eksportuojama<br />

ir apskritai parduodama<br />

uþ tiek, uþ kiek perkama. Baltarusija<br />

ið Lietuvos pirko truputá brangiau negu<br />

ið Rusijos norëdama, kad jà tiektø<br />

keli gamintojai. Klausimas kyla tik<br />

toks: arba eksportuoti uþ kainà, kuri<br />

duodama, arba iðvis neeksportuoti.<br />

Kaip ekonomistë, pasakysiu ðtai<br />

kà. Eksportas uþ kainà, kuria parduodavome<br />

– 4–5 ct/KWh, nors yra<br />

buvæ ir aukðtesniø kainø, leidþia padengti<br />

gamybos savikainà, iðlaidas ir<br />

dël dalinio apkrovimo leidþia nebranginti<br />

vietinei rinkai tiekiamos<br />

energijos. Èia kaip didmeninëje ir<br />

maþmeninëje prekyboje: kiekvienam<br />

vartotojui á kainà ákalkuliuoti paskirstymø<br />

tinklø, atsiskaitymo sistemos<br />

kaðtai. Þinoma, reikia siekti<br />

parduoti kuo naudingiau, bet eksportas<br />

niekada nebuvo nuostolingas.<br />

Jis dengë iðlaidas, sumaþindavo<br />

ir bendrø valdymo iðlaidø naðtà.<br />

Pastoviø arba pridëtiniø iðlaidø dalis<br />

nuimama nuo vidaus rinkos, perkeliama<br />

á eksporto dalá. Taigi eksportas<br />

bent santykinai sumaþindavo vidaus<br />

rinkos kainà, bent jau nereikëdavo<br />

jos didinti. Suprantama, kad<br />

neatsiskaitant uþ parduotà energijà<br />

nuostoliai didþiuliai, bet jø prieþastys<br />

jau kitos…<br />

Kaip buvo plukdomi<br />

Lietuvos pinigai<br />

Jeigu taip, tai kodël vienu metu Baltarusija<br />

uþ Lietuvos elektros energijà<br />

buvo skolinga per 400 mln. Lt?<br />

Èia ne kainos reikalas, o grynas<br />

absurdas, apie kurá galëèiau kalbëti<br />

visà pusvalandá. Turëèiau iðdëstyti visà<br />

sistemà, kodël ðitaip atsitiko: buvo<br />

politinis sprendimas nevykusiam<br />

tarpininkui atiduoti baltarusiø atsiskaitymus<br />

su Lietuva. Tai bûdas iðplukdyti<br />

Lietuvos pinigams. Prieþastis<br />

ne ta, kad Baltarusija nemoki: tai<br />

buvo ekonominë avantiûra, ir apmaudu,<br />

kad niekam neiðkelta byla dël<br />

atsakomybës. Kà kvietësi apklausti<br />

generalinë prokuratûra ir kitos tarnybos,<br />

kieno adresu formuluojami<br />

kaltinimai? Juokingi dalykai, bet<br />

sprendimus priëmæ svarbiausi veikëjai<br />

lieka nuoðaly, be jokios atsakomybës.<br />

Tai baisu, ir jeigu mes taip tvarkysimës<br />

toliau, tai kiekvienas avantiûristas,<br />

panorëjæs mus mulkinti, tai ir<br />

padarys su didþiausiu malonumu.<br />

Ir pabaigai: mûsø didis skaudulys<br />

– þemës ûkio ateitis.<br />

Dël þemës ûkio. Mums labai<br />

svarbu sudaryti palankià pradinæ<br />

padëtá dël kvotø, dël tiesioginiø iðmokø.<br />

Visa tai priklauso ne vien nuo<br />

derybø, bet ir nuo to, kiek mes patys<br />

á ðá sektoriø investuojame. Agrarinio<br />

sektoriaus finansavimas visà<br />

laikà maþëjo ir tai suformuoja labai<br />

prastà startà, prastus pradinius rodiklius,<br />

kurie maþina ir mûsø ið ES<br />

gausimas lëðas. Dël ðito nuolat tenka<br />

tæsti ginèus su Vyriausybe.<br />

Gerbiamoji Profesore, nejaugi nieko<br />

ðviesaus nëra mûsø padangëje?<br />

Geras þingsnis, kad pavyko suformuluoti<br />

þemës ûkio paskirties<br />

þemës pardavimo uþsienio subjektams<br />

pereinamàjá 7 metø laikotarpá.<br />

Per ðá laikà turëtø subræsti mûsø<br />

ûkiniø subjektø konkurencingumas,<br />

nes turëtø ateiti finansavimas<br />

ir ið ES. Jeigu ðiandien atidarytume<br />

duris uþsienio konkurentams,<br />

tai Lietuvos kaime nunyktø daugelio<br />

þmoniø galimybë pragyventi ið<br />

þemës ûkio. Bûtø be galo didelë<br />

drama.<br />

Labai gaila, gerbiamoji Profesore,<br />

kad Jums tenka skubëti á televizijà ir negaliu<br />

uþduoti daugiau klausimø, kuriø<br />

tikrai bûtø. Apmaudu, kad Jums neteks<br />

betarpiðkai ilgiau pabendrauti su kolegomis<br />

ir pasidþiaugti Ekonomistø<br />

klubo 15 gyvavimo metø iðkilmëmis.<br />

Jauèiuosi dël to ir pats ðiek tiek kaltas,<br />

kad per ðventæ piktnaudþiavau Jûsø<br />

laiku ir svetingumu. Turiu tik vienà pasiteisinimà:<br />

<strong>visa</strong> tai Mokslo Lietuvos<br />

skaitytojø labui. Aèiû.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

BOTANIKOS<br />

INSTITUTAS<br />

praneða, kad 2002 m. lapkrièio 12 d. 11 val. Botanikos institute (Þaliøjø<br />

eþerø g. 49, Vilnius) vyks atviras doktorantûros komiteto posëdis,<br />

kuriame INGRIDA ÐAULIENË gins daktaro disertacijà „SOMATINIØ<br />

EMBRIOIDØ, ÞIEDØ IR VEGETATYVINIØ ÛGLIØ REGENERACI-<br />

JA NICOTIANA KULTÛROSE (KULTIVAVIMO SU FITOHORMO-<br />

NAIS TRUKMËS IR FOTOPERIODO REIKÐMË)“ (biomedicinos mokslai,<br />

botanika, 04 B).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

pirmininkë – dr. Danguolë RAKLEVIÈIENË (Botanikos institutas,<br />

biomedicinos mokslai, botanika, 04 B);<br />

nariai:<br />

prof. habil. dr. Alfonsas MERKYS, Lietuvos MA tikrasis narys (Botanikos<br />

institutas, biomedicinos mokslai, botanika, 04 B),<br />

prof. habil. dr. Vytautas RANÈELIS (Vilniaus universitetas, biomedicinos<br />

mokslai, biologija, 01 B),<br />

prof. habil. dr. Povilas DUCHOVSKIS (Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës<br />

institutas, biomedicinos mokslai, agronomija, 06 B),<br />

dr. Romualdas LAURINAVIÈIUS (Botanikos institutas, biomedicinos<br />

mokslai, botanika, 04 B).<br />

Oponentai:<br />

habil. dr. Leonida NOVICKIENË (Botanikos institutas, biomedicinos<br />

mokslai, botanika, 04 B),<br />

dr. Stasë DAPKÛNIENË (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai,<br />

botanika, 04 B).<br />

Su disertacija galima susipaþinti Botanikos instituto ir Vilniaus universiteto<br />

Gamtos mokslø fakulteto bibliotekose.<br />

Direktorius<br />

Keliø daug, tik reikia juos rasti<br />

Atkelta ið 11 p.<br />

kitais darbais. Gal tada apie Vilniaus<br />

universitetà kai kuri spauda neraðytø,<br />

kaip kad man yra tekæ vartyti: Tuo metu<br />

þymiausiame Lenkijos universitete –<br />

Vilniuje… Bûtent knygoje apie Ignotà<br />

Domeikà tokià mintá teko perskaityti.<br />

Mums skaudu, kai savinamasi Lietuvos<br />

Didþiosios Kunigaikðtystës istorija,<br />

mokslas ir kultûros paveldas. Þinoma,<br />

buvo viena Lietuvos-Lenkijos karalystë,<br />

kurioje Lietuva buvo Didþioji<br />

Kunigaikðtystë, tad ðis istorinis ginèas,<br />

<strong>kas</strong> kam priklauso, niekada nesibaigs.<br />

Taèiau turime didþiuotis, kad turime<br />

tokià iðkilià istorijà ir tokius garbingus<br />

tautieèius, dël kuriø tautinës ir kultûrinës<br />

priklausomybës bûta tiek ginèø.<br />

Ir ðiø metø I. Domeikos, ir artëjantis<br />

Vilniaus universiteto jubiliejus mûsø ðalies<br />

mokslo bendruomenei yra labai reikðmingi.<br />

Koks ðiais atvejais yra Ðvietimo ir<br />

mokslo ministerijos vaidmuo?<br />

Ministerija gali bûti tik organizatorë,<br />

kuri prie vieno stalo susodina<br />

ávairiø institucijø þmones. Ðtai I. Domeikos<br />

jubiliejiniø iðkilmiø organizaciniame<br />

komitete buvo atstovø ið ávairiø<br />

institucijø: Vilniaus universiteto,<br />

Lietuvos mokslø akademijos, Geologijos<br />

ir geografijos instituto, Lietuvos<br />

istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio<br />

muziejaus, Lietuvos geologijos<br />

tarnybos, Vlado Vitkausko fondo<br />

Everestas, pagaliau juk ir ið Lietuvos<br />

nacionalinës UNESCO komisijos. Kai<br />

pavyksta visus susodinti prie vieno stalo,<br />

pasiskirstyti darbus, tai gauname<br />

gerà renginá.<br />

Todël tikiuosi, kad ir kitus artëjanèius<br />

reikðmingus jubiliejus minësime<br />

jungdami jëgas ir pastangas. Kooperuodamiesi<br />

galime rengti bet kokio lygio<br />

renginius.<br />

Kokie laikai, tokie<br />

paproèiai<br />

Panaðiais jubiliejiniais renginiais mes<br />

tarsi skiname tuos vaisius, kuriuos mums<br />

subrandino istorija, mûsø tolimø laikø<br />

pirmtakai. Þinoma, svarbu suvokti ir<br />

mums tenkanèià atsakomybæ. Vakar dalyvavote<br />

Vilniaus pedagoginiame universitete<br />

surengtoje konferencijoje Ar galima<br />

susigràþinti „nutekëjusius“ specialistus.<br />

Kadangi á tà konferencijà atvykau<br />

tiesiai ið I. Domeikai skirtojo renginio,<br />

tai nejuèia kilo noras mûsø jaunøjø<br />

kalbëtojø mintis palyginti su jø kone<br />

bendraamþiø Vilniaus universitete prieð<br />

180 metø idealais, t. y. su Adomo Mickevièiaus,<br />

Ignoto Domeikos kartos jaunimo<br />

siekiais. Filaretai ir filomatai siekë aukðtø<br />

idealø, patriotizmo, ugdë pirmiausia doros<br />

ir aukðtø moraliniø, dvasiniø vertybiø<br />

sieká. Jie visi norëjo tarnauti savo pavergtai<br />

Tëvynei, kovoti prieð tironijà.<br />

Ðiandieniniø jaunøjø oratoriø prakalbose<br />

neiðgirsime sàvokø idealai, patriotizmas,<br />

Tëvynë, dora. Ðios sàvokos<br />

tarsi ið <strong>visa</strong>i kito þodyno, iðëjusio ið mados<br />

ir beviltiðkai pasenusio. Nesakau,<br />

kad tie þodþiai turi kyboti ant kalbëtojø<br />

lieþuvio galo ir pursloti ið tribûnø. Bet visø<br />

kalbø patosas buvo nukreiptas á tai,<br />

ko tiems jauniems kalbëtojams nedavë ar<br />

nepadarë valstybë, bet në þodþio apie tai,<br />

kà jie patys skolingi Tëvynei ir valstybei.<br />

Nei tada, kai gyveno Adomas<br />

Mickevièius ir Ignotas Domeika, nei<br />

dabar jaunimui nebuvo ir nëra lengva<br />

ágyvendinti savo sumanymus. Tada<br />

buvo kita politinë situacija Europos<br />

þemëlapyje, Lietuva kentëjo carinës<br />

Rusijos priespaudà, o dabar kenèiame<br />

materialinius nepriteklius. I. Domeikos<br />

gyvenimas yra <strong>geriausia</strong>s árodymas,<br />

kad jei þmogus turi valios pastangø<br />

ir siekia tikslo, tai jam negali<br />

sutrukdyti net ir nepalankiausios aplinkybës.<br />

Juk ne be reikalo jo vardu<br />

Èilëje pavadinti miestai, gatvës, kalnagûbriai,<br />

ne be pagrindo jam pastatyti<br />

paminklai. Pagaliau juk toli graþu ne<br />

kiekvienas mokslinin<strong>kas</strong> Èilës universitete<br />

Santjage keturias kadencijas ið<br />

eilës buvo renkamas rektoriumi kaip<br />

mûsø Ignas Domeika. Taigi pirmiausia<br />

svarbu bûti asmenybe, o paskui ið<br />

kitø reikalauti viso kito.<br />

Ne vieta riða prie<br />

Tëvynës<br />

Bet, gerbiamasis Viceministre, tikriausiai<br />

juk nesiûlote dabartiniam jaunimui<br />

pakartoti I. Domeikos klajoniø<br />

kelià? Kà daro Ðvietimo ir mokslo ministerija,<br />

kad tas mûsø jaunimo kelias<br />

á mokslà ir moksle bûtø kuo tiesesnis,<br />

kad Tëvynëje jauni þmonës galëtø ágyvendinti<br />

savo sumanymus, atskleistø<br />

savo gabumus?<br />

I. Domeika emigravo dël politiniø<br />

prieþasèiø. Esu ásitikinæs, kad dabartinis<br />

mûsø jaunimas, kuris iðvyksta á<br />

uþsiená, laikui bëgant sugráð. Suprantu,<br />

jog lyginant su ðiltnamio sàlygomis<br />

uþsienyje ðiandieninio mokslininko<br />

gyvenimas ir darbas Lietuvoje primena<br />

lauko sàlygas. Gyvenimo logika yra<br />

tokia, kad kiekvienas turime gráþti prie<br />

savo iðtakø. Juk ir I. Domeika paèioje<br />

savo gyvenimo pabaigoje 1884–1888 m.<br />

lankësi gimtinëje, prisilietë prie savo<br />

ðaknø. Gráð ir mûsø mokslininkai, tiesa,<br />

gal ir kiek kitu bûdu, priimdami<br />

mokinius ið Lietuvos á savo sukurtas<br />

laboratorijas ir pan.<br />

Mes didþiuojamës garsiais iðeivijos<br />

mokslininkais, pvz., man artimos<br />

srities chemijos mokslø atstovais –<br />

Romu Kazlausku (JAV), Viktoru Algirdu<br />

Snieèkumi (Kanada), kuris ðiais<br />

metais Valstybës dienos proga apdovanotas<br />

Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio<br />

Gedimino ordinu. Nemaþa tø iðeivijos<br />

mokslininkø net ir uþ Atlanto<br />

sugeba iðlaikyti savo lietuvið<strong>kas</strong> ðaknis<br />

ir á Lietuvà gráþta organizuodami konferencijas,<br />

kurdami mokyklas, teikdami<br />

paslaugas Lietuvos mokslininkams.<br />

Taigi ne gyvenamoji vieta mokslininkà<br />

riða prie Tëvynës.<br />

Kartais akmená tenka<br />

risti á kalnà<br />

Þinome, kad Ðvietimo ir mokslo ministerijoje<br />

jau rengiamas projektas, kaip<br />

sugràþinti „nutekëjusius“ protus. Kas<br />

jau padaryta?<br />

Programa, kad ir labai gera, liks<br />

popieriuje, jeigu nebus konkreèiø<br />

priemoniø jai ágyvendinti. Tik tiek. Ne<br />

taip svarbu sukurti programà, bet<br />

daug svarbiau sugalvoti priemones,<br />

kuriomis tà programà galima ágyvendinti.<br />

Tos priemonës gali bûti ávairûs<br />

fondai, materialiniai ir kiti gráþimo skatinimo<br />

mechanizmai, gal net iðskirti-<br />

niø sàlygø sudarymas gráþusiems. Keliø<br />

yra daug, tik reikia juos rasti.<br />

Taèiau nenorëèiau uþbëgti uþ<br />

akiø darbo grupei, kuri dar dirba.<br />

Neabejoju, kad netrukus turësime<br />

pirmuosius tos grupës pastangø vaisius.<br />

Man nesinorëtø to darbo lyginti<br />

su Sizifo darbu, bet kartais atrodo,<br />

kad akmená ridename á kalnà.<br />

Kita vertus, man regis, jog nereikëtø<br />

pamirðti ir Motinos Teresës<br />

principo: dirbkime, net jeigu kartais<br />

mums bûtø ir labai sunku. Nieko nedaryti<br />

ir kaltinti aplinkybes ar duobes,<br />

á kurias patenkame, bûtø paprasèiausia.<br />

Turime dirbti – ðtai ir <strong>visa</strong> iðmintis.<br />

Tik taip galësime sugràþinti<br />

ið Lietuvos „nutekëjusius“ protus.<br />

Juk dabar galima gauti net tarptautinius<br />

grantus „nutekëjusiems“ protams<br />

sugràþinti. Kas turëtø tokià paraiðkà<br />

pildyti?<br />

Pirmiausia moksliniai kolektyvai,<br />

Lietuvos muzikos akademijos etnografinio ansamblio dalyvës bendrauja su<br />

Ignoto Domeikos palikuoniais<br />

kurie suinteresuoti, kad tie protai gráþtø.<br />

Apie tuos grantus kalbëjau per minëtà<br />

konferencijà ne tik að, bet ir ið Linèiopingo<br />

universiteto (Ðvedija) atvykæs<br />

dr. Ramûnas Valio<strong>kas</strong>. Dabar mokslas<br />

jau daromas virtualiuose centruose,<br />

kur ávairiø ðaliø grupës bendradarbiauja,<br />

dalijasi savo idëjomis: vieni turi<br />

gerø metodø, kiti – aparatûros, treti –<br />

gal gerø idëjø. Susivienijusios tokios<br />

grupës gali pasiekti gerø rezultatø, panaðiai<br />

bendradarbiauja jau ir socialiniø,<br />

ir fiziniø mokslø mokslininkai.<br />

Ir pabaigoje vël gráþkime prie Ignoto<br />

Domeikos: fiziðkai apleidæs Tëvynæ jis<br />

nuolat buvo su ja savo dvasia, savo mintimis.<br />

Árodymas, kaip tvirtai buvo su savo<br />

kraðtu suaugæs. Dabartiniø virsmø<br />

epochoje yra apie kà pagalvoti.<br />

Istorija rutuliojasi koncentriðkai.<br />

Ignoto Domeikos gyvenimo vilnietið<strong>kas</strong>is<br />

periodas labai svarbus, nes panaðiø<br />

virsmø ir lûþiø sutinkame ir vëlesniø<br />

laikø ávykiuose: 1863 m., 1900–<br />

1905 m. ir 1940 metø. Dabar mûsø gyvenamasis<br />

laikotarpis juk taip pat yra<br />

dideliø permainø metas.<br />

Aèiû, Viceministre, uþ iðdëstytas mintis<br />

ir pareikðtà poþiûrá.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

Atsakymai á ML Nr. 17 p. 15<br />

spausdintus galvosûkius<br />

1.<br />

655=(6x55)+(65x5)<br />

1642=(1x642)+(16x42)+(164x2)<br />

2.<br />

597531:54321=11<br />

3.<br />

1x2345:67+89=124<br />

4.<br />

345x6<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka

20 2002 m. spalio 24 d. Nr. 18 (264)<br />

MOKSLO NAUJIENOS<br />

Parengë Lietuvos mokslininkø sàjunga<br />

Daugiau naujienø rasite www.lms.lt<br />

SKRUZDËLIØ<br />

„EUROPOS SÀJUNGA“<br />

Mokslininkai neseniai rado didþiausià<br />

skruzdþiø superkolonijà:<br />

Argentinos skruzdþiø kolonija Europoje<br />

driekiasi maþiausiai 6000 kilometrø.<br />

Tai specialistus labai stebina,<br />

nes paprastai skruzdþiø kolonijos<br />

kariauja (prisiminkite vaikystëje<br />

matytus animacinius filmukus<br />

apie rudøjø ir juodøjø skruzdþiø<br />

karus). Dar nuostabiau yra tai, kad<br />

toje paèioje Argentinoje tos paèios<br />

rûðies skruzdës visiðkai nebendrauja.<br />

Kolonijos ten maþos ir arðiai kariauja<br />

tarpusavyje. O „Europos sàjungos“<br />

skruzdæ perkëlus ið vienos<br />

kolonijos á kità, esanèià uþ ðimtø kilometrø<br />

nuo gimtojo skruzdëlyno,<br />

ji naujoje vietoje jauèiasi kaip namuose.<br />

Kol <strong>kas</strong> mokslininkams nepavyksta<br />

suprasti, kaip atsiranda<br />

tokios didelës kolonijos. Gal taip<br />

gyventi geriau? (Science News, April<br />

20, 2002)<br />

/ / / /<br />

PAUKÐÈIØ<br />

GIESMËS<br />

Anglijos mokslininkai paskelbë,<br />

kad jiems pavyko nustatyti neabejotinà<br />

koreliacijà tarp paukðèiø<br />

giesmininkø akies dydþio ir ryto valandos,<br />

kai paukðtis pragysta.<br />

Paukðèiai, kuriø akys didesnës, pragysta<br />

anksèiau. Nieko nuostabaus:<br />

jam tiesiog atrodo ðviesiau nei tam,<br />

kurio akys maþesnës. (Science<br />

News, April 20, 2002)<br />

/ / / /<br />

KRISTALAI ÁSIMENA<br />

GARSÀ<br />

Lièio niobato kristalai turi savybæ<br />

„ásiminti“ garsà<br />

Feroelektriniai kristalai gali ásiminti<br />

garsà. Ðitaip sako tyrëjai, nukreipæ<br />

akustines garso bangas á lièio<br />

niobato kristalà. Akimirkà vëliau<br />

jie pastebëjo, kad garso tonas<br />

atsikartojo. Efektas gali bûti panaudotas<br />

nedestruktyviai tikrinti medþiagoms,<br />

daþnai naudojamoms<br />

elektronikoje. Nuorodos: http://focus.aps.org/v10/st11.html<br />

/ / / /<br />

INTERNET 2 PROJEKTAS<br />

Internetas gimë bendradarbiaujant<br />

kariðkiams ir mokslininkams.<br />

Dabar jis jau seniai virtæs komerciniu-reklaminiu<br />

sàvartynu, kuriame<br />

reikalingà informacijà surasti<br />

nëra paprasta. Jungtiniø Amerikos<br />

Valstijø mokslininkai nori sugràþinti<br />

ankstesná interneto, visø<br />

pirma kaip mokslo tinklo, statusà.<br />

Tuo tikslu jie sukûrë naujà, uþdarà<br />

internet-2 projektà http://www.internet2.edu,<br />

kuriame ðiuo metu dalyvauja<br />

191 JAV universitetas. Tinklà<br />

ðiuo metu sudaro 28 GigaPoPs<br />

mazginiai taðkai, leidþiantys duomenis<br />

perduoti 10 Gbaitø/sekundæ<br />

greièiu. Ðio projekto nereikëtø<br />

painioti su kitu NGI (Next-Generation<br />

Internet) projektu, kuris yra atviras<br />

ir skirtas daugiau federaliniams<br />

tikslams. Galimas daly<strong>kas</strong> ateityje<br />

abu projektai bus sujungti.<br />

Europoje interneto plëtra taip pat<br />

daugiausia domina mokslininkus.<br />

Taip CERN’e plëtojamas projektas<br />

GRID (gardelë), leisiantis vartotojams<br />

naudotis paskirstytais skaièiavimo<br />

iðtekliais (Frontiers, 2000, Nr<br />

7, 8, 9). Be abejo, naujieji interneto<br />

projektai orientuojami á visiðkai<br />

kitokius duomenø pralaidumo<br />

greièius, todël ir jis naudojamas<br />

kam kitam: kuriamos virtualios vizualinës<br />

laboratorijos, virtualios<br />

terpës, interaktyvios televizijos sistemos,<br />

taip pat jau þinomos virtualios<br />

konferencijos ir pan. Daugiau<br />

informacijos – lietuviðkame Hakeryje,<br />

2002, Nr. 28 (rugsëjis). Beje,<br />

jei iðmoksite nekreipti dëmesio á<br />

paaugliðkà ðio þurnalo stiliø, jame<br />

rasite iðsilavinusiam kompiuteriø<br />

vartotojui skirtos informacijos daugiau<br />

nei Naujojoje komunikacijoje ir<br />

Kompiuterijoje kartu sudëjus.<br />

/ / / /<br />

RUGSËJO 11-OSIOS<br />

<strong>MOKSLAS</strong><br />

Teroristams atakavus Amerikos<br />

dangoraiþius ir Pentagonà<br />

trims dienoms buvo nutraukti visi<br />

komerciniai lëktuvø skrydþiai.<br />

Tai suteikë mokslininkams unikalià<br />

galimybæ tirti lëktuvø iðmetamø<br />

terðalø poveiká klimatui.<br />

Aukðtai skrendanèiø lëktuvø varikliai<br />

á atmosferà iðmeta daug<br />

vandens garø, kurie èia pat suðàla<br />

ir palieka danguje gerai paþástamus<br />

baltus pëdsakus. Greità<br />

garø kondensacijà lemia maþos<br />

dulkelës, kurios tampa kondensacijos<br />

centrais. Ðie balti pëdsakai<br />

veikia labai panaðiai kaip<br />

aukðtuminiai plunksniniai debesys:<br />

ið vienos pusës jie atspindi<br />

Saulës ðviesà (todël á Þemæ patenka<br />

maþiau ðilumos), ið kitos<br />

pusës jie sulaiko nuo planetos<br />

pavirðiaus sklindanèià ðilumà.<br />

Taigi kuris procesas vyrauja? Trijø<br />

dienø neskraidymo pertrauka<br />

(nepaisant keliø kariniø lëktuvø)<br />

parodë, kad vidutinis 4000 meteorologijos<br />

stoèiø pateiktø duomenø<br />

tarp aukðèiausios ir þemiausios dienos<br />

temperatûrø skirtumas ðiomis<br />

dienomis buvo net 1 celsijaus laipsniu<br />

platesnis nei dienomis, kai lëktuvai<br />

skraidë. Dar daugiau, ðis vidurkis<br />

trys dienos prieð ávyká ir vël lëktuvams<br />

pradëjus skraidyti buvo net<br />

maþesnis nei áprastas. Ðiuos rezultatus<br />

uþginèyti labai sunku, sako Patri<strong>kas</strong><br />

Minnis ið NASA. Smulkesnë<br />

informacija Science News, 2002 m.,<br />

geguþës 11 d.<br />

Gyvenimas greitesnis uþ<br />

enciklopedijà, bet vytis reikia<br />

Atkelta ið 3 p.<br />

teisinga, jeigu enciklopedijø rengëjai<br />

mëgintø lenktyniauti su gyvenimo ávykiais,<br />

kiekviename naujame tome pateiktø<br />

naujø struktûriniø ypatumø.<br />

Stuburas reikalingas ne tik enciklopedininkams,<br />

bet ir enciklopedijai. Taèiau<br />

interneto ir greitø informacijos srautø<br />

laikais, matyt, visiems mums reikia<br />

nuolat ieðkoti bûdø, kaip tà sparèiai besikeièianèià<br />

informacijà valdyti, kaip panaudoti<br />

naujausius duomenis.<br />

Vis dëlto lyginant su 1 tomu antrasis<br />

turi ir ypatumø. Jame daugiau lituanizmø,<br />

bet tai ne tiek rengëjø nuopelnas,<br />

kiek lotyniðkos abëcëlës ypatumas:<br />

2 tome tarp þodþiø Arktis ir Beketas lituanizmø<br />

tilpo 2 tûkst. daugiau (20,6 lanko)<br />

negu tarp a ir Arktinio oro 1 tome<br />

(15,1 lanko). Kiekviename tome lituanistikai<br />

numatoma skirti vidutiniðkai 20–<br />

25 proc. visø tekstø. Iðimtá sudarys vienas<br />

tomas, kuriame bus L raidë, – tomo<br />

didþiàjà dalá sudarys lituanistika.<br />

2 tomas turi du priedus (vienas jø<br />

skirtas 1 tomui) patogumui tø skaitytojø,<br />

kuriems iðkyla sunkumø skaitant<br />

VLE pateiktus vardaþodþius originalo<br />

kalba lotynø raðmenimis. Tai VLE rengëjø<br />

reakcija á 1 t. svarstymus ir kai kuriø<br />

skaitytojø reikðtà nepasitenkinimà,<br />

kad VLE pateikti svetimi vardaþodþiai<br />

nesulietuvinti. Prie 2 tomo pridëtas ir 1<br />

tomui skirtas priedas. Ðie priedai neabejotinai<br />

pravers ir tiems skaitytojams,<br />

kurie naudojasi internetu ar raðytine informacija<br />

kitomis kalbomis.Taigi prieduose<br />

skaitytojai ras autentið<strong>kas</strong> ir adaptuotas<br />

svetimvardþiø formas ir galës taisyklingai<br />

juos perskaityti. Radijo, televizijos<br />

þurnalistams, dëstytojams, mokytojams,<br />

studentams ir moksleiviams<br />

tai puiki parankinë priemonë.<br />

Þinoma, atsiras ir teigianèiø, kad<br />

patogiau bûtø adaptuotà svetimvardþio<br />

formà rasti VLE tekste, bet tada – enciklopedininkai<br />

paskaièiavo – tektø iðleisti<br />

papildomà 21-àjá VLE tomà.<br />

Skliausteliuose dedama ir taip gana<br />

daug papildomos informacijos, ypaè<br />

apþvalginio pobûdþio straipsniuose, kur<br />

ðalia kokio nors romano autoriaus pavardës<br />

nurodomi gyvenimo metai ir pan.<br />

Statistikos mëgëjams tikriausiai<br />

bus ádomu suþinoti, kad VLE 2 t. yra<br />

5002 straipsniai, 1324 iliustracijos (ið jø<br />

309 portretai), 46 þemëlapiai. Apraðomi<br />

678 geografiniai objektai, ið jø 181<br />

Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto direktorius Rimantas Karec<strong>kas</strong> ásitikinæs, kad<br />

Visuotinë lietuviø enciklopedija yra nevienadienë kiekvieno Lietuvos inteligento knyga<br />

Instituto direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams Antanas Raèis<br />

vietovardis – lituanistinis, t. y. lietuviø<br />

gyvenamosios bei tremties vietos. Apraðomos<br />

9 valstybës, ið kuriø trys posovietinës,<br />

áskaitant ir mums artimà<br />

kaimynæ Baltarusijà (Armënija, Australija,<br />

Austrija, Azerbaidþanas, Baha-<br />

mos, Bahreinas, Baltarusija, Bangladeðas,<br />

Barbadosas). Ið 1256 biografiniø<br />

straipsniø net 446 lituanistiniai.<br />

Filosofijai, teologijai ir filologijai<br />

skirta 572 straipsniai, menotyrai – 754,<br />

visuotinei istorijai – 481, socialiniams<br />

mokslams – 396, biologijai ir medicinai<br />

– 515, geografijai ir geologijai – 708,<br />

fizikai ir technologijos mokslams – 421<br />

straipsnis. Nebus nuskriausti Lietuvos<br />

istorijos mëgëjai, nes jai skirti 228<br />

straipsniai ar jø dalys (ið jø 100 biografiniø),<br />

uþsienio lituanistikai – 93, etnologijai<br />

– 39 lietuviø ir 85 kitø tautø archeologijai<br />

(Lietuvos ir kitø ðaliø), karybai<br />

– 94 straipsniai.<br />

VLE 3 t. sulauksime kitø metø vasará,<br />

tad skaitytojai galës ásigyti tradicinëje<br />

Vilniaus knygø mugëje. Þinoma,<br />

pigiau bûtø uþsiprenumeruoti ið anksto,<br />

tuo labiau kad ðià paslaugà teikia<br />

ne tik visi Vagos knygynai, bet ir internetas<br />

adresu www.patogupirkti.lt.<br />

VYTAUTO DIDÞIOJO<br />

UNIVERSITETAS<br />

Graþvydas Kantvydas<br />

praneða, kad 2002 m. gruodþio 06 d. 16 val. VDU CR Maþojoje salëje<br />

(Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama ASTOS PUNZIENËS daktaro disertacija<br />

tema „KAITOS PSICHOLOGINIØ VEIKSNIØ MODELIAVI-<br />

MAS ORGANIZACIJOSE“ (socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Doktorantûros komitetas:<br />

pirmininkë – doc. dr. Violeta BARVYDIENË (Tarptautinë aukðtoji<br />

vadybos mokykla (ISM), socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Nariai:<br />

prof. habil. dr. Antanas GOÐTAUTAS (Vytauto Didþiojo universitetas,<br />

socialiniai mokslai, psichologija, 06 S);<br />

prof. habil. dr. Rimantas LAUÞACKAS (Vytauto Didþiojo universitetas,<br />

socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);<br />

prof. habil. dr. Danutë GAILIENË (Vilniaus universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S);<br />

prof. habil. dr. Vytolis KUÈINSKAS (Klaipëdos universitetas, socialiniai<br />

mokslai, edukologija, 07 S).<br />

Oponentai:<br />

prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S);<br />

doc. dr. Dalia GAGDÞIÛNIENË (Vilniaus universitetas, socialiniai<br />

mokslai, psichologija, 06 S).<br />

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo,<br />

Vytauto Didþiojo universiteto ir Klaipëdos universiteto bibliotekose.<br />

Rektorius<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlic<strong>kas</strong><br />

Sekretorë Kristina Buèionytë<br />

Stilistë Angelë Pletkuvienë<br />

Dizaineris Valdas Balciukevièius<br />

„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas<br />

Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,<br />

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavads<strong>kas</strong>.<br />

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius<br />

El. paðtas: mokslolietuva@ta<strong>kas</strong>.lt, tel. (8–5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29<br />

Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt<br />

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja<br />

ISSN 1392-7191<br />

Leidþia<br />

UAB „Mokslininkø laikraðtis“<br />

SL Nr. 169<br />

Spausdino<br />

AB spaustuvë „Puntu<strong>kas</strong>“<br />

Saltoniðkiø g. 29/3, 2677 Vilnius

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!