Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika ir gydymas - Lietuvos ...

Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika ir gydymas
2. Specifinės infekcijos
2.1. Sifilis (A. Trečiokas, D. Samitovas, A. Griškevičius)
Įvadas (1,2,3)
Sifilis lues yra skirstomas į įgytą ir įgimtą. Įgytas sifilis skirstomas į ankstyvą ir vėlyvą.
Ankstyvas sifilis yra: pirminis, antrinis ir latentinis ankstyvas (pagal JAV Ligų kontrolės
centrą iki vienerių metų trukmės, pagal PSO - iki dviejų metų trukmės).
Vėlyvasis sifilis yra: vėlyvas latentinis (pagal JAV Ligų kontrolės centrą nuo vienerių ir
daugiau metų trukmės, pagal PSO - nuo dviejų ir daugiau metų trukmės), tretinis, įskaitant gumų,
kardiovaskulinės sistemos ir neurosifilį.
Įgimtas sifilis skirstomas į ankstyvą (pasireiškęs iki dvejų metų po gimimo) ir vėlyvąjį
(diagnozuotas vėliau kaip dveji metai po gimimo), tarp jų ir įgimto sifilio stigmas.
1. Etiologija ir epidemiologija (15, 16)
Sifilį sukelia spirochetų grupės Treponema genties spiralės formos gramneigiama bakterija
Treponema pallidum s. pallidum (T.pallidum). Treponemos yra anaerobai ir mikroaerofilai.
Infekcijos šaltinis yra sergantieji pirmąja, antrąja ir rečiau trečiąja sifilio stadijomis. Be įgimto sifilio
ar atsitiktinių užsikrėtimų kontakto būdu (didelė infekcijos perdavimo rizika pirmoje stadijoje) ar per
kraują, ši liga plinta lytiniu keliu (16). Per kontaktą neplinta latentinis sifilis. Nėščia, sifiliu serganti
motina, užkrečia vaisių T. pallidum per placentą nuo 12 nėštumo savaitės.
2. Klinika (1)
Pirminis sifilis: Inkubacinis periodas trunka nuo 10 iki 90 dienų iki opos atsiradimo.
Sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda opa, kartu su sritiniu limfadenitu, dažniausiai neskausminga,
lygiais kraštais, kietu dugnu (ulcus durum). Gali formuotis ir daugybinės opos kitose kūno vietose
(burnoje, ant liežuvio, pažastyse ir kt.).
Antrinis sifilis: išsivysto po 3-6 savaičių po pirminės opos atsiradimo. T.pallidum dėl
bakteremijos pažeidžia daugelį organų. Atsiranda įvarūs neniežtintys bėrimai (roseola, padų ir delnų
papulės, plačiosios kondilomos, sifilinė angina, židininė depigmentacija leucoderma syphilitica
(dažnai dėstosi apie kaklą „veneros karoliai“), išplitusi limfadenopatija. Rečiau pluoštais iškrenta
plaukai alopecia specifica areolaris ar atsiranda difuzinis plaukų slinkimas, pažeidžiamos akys iritis
luetica. T.pallidum gali sukelti meningitą, hepatitą, splenomegaliją, periostitus ir glomerulonefritą.
Latentinis sifilis: nustatomi teigiami serologiniai tyrimai ir nėra klinikinių požymių.
Vėlyvajam sifiliui priskiriama:
• Gumų siflis - sifilinių granuliomų atsiradimas odoje, poodyje, burnos gleivinėje,
gomuryje, tonzilėse, vidaus organuose (kepenyse, plaučiuose, akyse).
• Neurosifilis: meningovaskulinis, parenchiminis (progresuojantis paralyžius,
nugaros smegenų džiūtis, neklasifikuojamas), gumų, asimptominis - pakitęs
likvoras ( nugaros smegenų skystis) be klinikinių požymių.
• Kardiovaskulinis sifilis: aortitas (asimptominis), kurio pasėkoje vystosi
vainikinių arterijų žiočių stenozė, aortos aneurizma.
3. Laboratorinė diagnostika ir kiti tyrimai (1, 2, 4 -7)
3.1.Netreponeminiai tyrimai ( NT):
• RPR (Reakcija plazmos reaginams nustatyti, Rapid plasma reagin test);
18