Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika ir gydymas - Lietuvos ...

Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika ir gydymas
susiformuoja pilnai ragėjančio epitelio srityse (kirkšnyse, tarpvietėje ar išangėje). Plokščiosios karpos
vienodu dažnumu pažeidžia dalinai ar pilnai ragėjančio epitelio sritis (1).
Bovenoidinė papuliozė – papulinės ar plokščiosios karpos, kurios pasižymi Boveno ligai būdinga
ryškia epitelio displazija, dažnai yra pigmentuotos ir susijusios su aukštos rizikos onkogeniniu 16
ŽPV tipu (1).
Gigantinė kondiloma (Buschke-Lowenstein tumoras) – labai reta 6 ir 11 ŽPV tipo sukeliama
karpa, kuriai būdingas greitas peraugimas į poodį. Dažniausiai išsivysto ląstelinio imuniteto
nepakankamumo atvejais (sergant AIDS, Hodžkino limfoma, taikant imunosupresinį gydymą ar
nėščiosioms) (1).
2.2. Objektyvus ištyrimas (1)
Ojektyvus ištyrimas atliekamas, tikslu nustatyti diagnozę, paskirti gydymą (ŽPV perdavimo
rizikai mažinti), nuraminti ligonį:
• Išorinių lytinių organų apžiūra. Reikalingas geras apšvietimas, patariama naudoti
padidinamąjį stiklą, kad būtų aptikti maži pažeidimai. Moterys, turinčios karpų apžiūrimos
su skėtikliu. Jei yra gimdos kaklelio pažeidimų, ligonė nukreipiama akušerio ginekologo
konsultacijai citologinei patikrai ar biopsijai atlikti.
• Meatoskopija – išorinės šlaplės angos apžiūra, naudojant medvilnės tamponus. Detalesnė
fossa navicularis uretrae apžiūra gali būti atlikta mažu skėtikliu ar otoskopu. Jei yra
šlaplės karpų (apie 5 proc. atvejų) reikalingas urologo ištyrimas.
• Anoskopija (iki išangės ir tiesiosios žarnos jungties junctura anorectalis) – atliekama jei
yra išeinamosios angos ar išangės kanalo karpų.
• Acto rūgšties tyrimas (2-5 proc. acto rūgšties tirpalu). Po aplikacijos karpos po keletos
minučių tampa pilkšvai baltos spalvos. Šio tyrimo specifiškumas yra nedidelis, jis
nenaudojamas visuotinės patikros tikslais. Jį rekomenduojama atlikti karpos ribų
nustatymui prieš biopsiją ar chirurginį gydymą. Klaidingai teigiami tyrimo rezultatai gali
būti dėl kitų pažeidimų (sklerozinės ir atrofinės kerpligės, plokščiosios kerpligės,
žvynelinės, balanopostito, vulvovaginito, HSV infekcijos, mikrotraumų ir kt.).
• Vulvoskopija – vulvos srities apžiūra su mikroskopu ir 5 proc. acto rūgšties tirpalo
aplikacija, po 5 min. išryškėja pažeidimai, jų ribos, kai reikia atlikti biopsiją (36).
2.3. Tyrimai
• Biopsija neatliekama iš naujai atsiradusių dauginių smailiagalių kondilomų. Vietinėje
nejautroje biopsija ir histologinis tyrimas atliekama neaiškiais atvejais, įtariant
supiktybėjimą, vyresniems nei 35 – 40 metų ligoniams ir (ar) esant papulinėms,
plokščiosioms ar ragėjančioms karpoms (1).
• ŽPV nustatymas tiesiogiai tiriamoje medžiagoje, atliekant imunologinius testus, virusų
DNR molekulinę hibridizaciją (35).
2.4. Diferencinė diagnozė
Diferencijuojama nuo kitų panašių ligų (plokščiosios kondilomos, sergant sifiliu užkrečiamojo
moliusko, minkštosios papilomos, seborėjinės keratozės, plokščialąstelinio vėžio ir kt.). Vyrams
smailiagales kondilomas reikia diferencijuoti nuo perlų spalvos papulių, atsirandančių paauglystėje
varpos galvutės pakraštyje ir (ar) pasaitėlio srityje. Tai pavienės, nesusiliejančios, 1 – 2 mm diametro,
balkšvos, lygiu paviršiumi papulės. Moterims panašūs dariniai vadinami gerybine papilomatoze. Tai
vienodos formos, nesusiliejančios, dažniausiai simetriškos papilomos vidiniame mažųjų lytinių lūpų
50