Sunkiai integruojamų asmenų padėties darbo rinkoje analizė ir ...

• įdarbinti įmonėje dirbusius ir sužalotus darbe neįgaliuosius (Lenkija – darbuotojams, kurie
neįgaliais tapo dėl sužalojimų darbe ir norintiems grįžti į darbą, darbdaviai per 3 mėnesius
įmonėje privalo rasti kitą darbo vietą, atitinkančią neįgalaus asmens gebėjimus dirbti, kitu
atveju moka 15 mėnesių darbo užmokesčių įmoką);
• darbo vietą pritaikyti prie neįgalaus asmens gebėjimų (Lenkija, Lietuva);
• moka socialinio draudimo įmokas (Estija – neįgalių darbuotojų vardu į Socialinių mokesčių
fondą).
2) Lengvatos darbdaviams:
• įdarbinusiems neįgalius asmenis (Estija – nuolatinio užimtumo darbo rinkos grantai
darbdaviams, kurie įdarbina neįgaliuosius; Vengrija – iš darbo rinkos fondo remiami
darbdaviai, kurie bent 1 m. samdo neįgalius asmenis, negaunančius invalidumo pensijos,
paramos dydis priklauso nuo užimtumo trukmės: 1/3 laikotarpyje mokama darbo užmokesčio
dydžio išmoka ir įmokos sveikatos, pensijų ir nedarbo rizikoms apdrausti, 2/3 laikotarpyje
kompensuojamas tik darbo užmokestis, paskutinį trečdalį – tik įmokos sveikatos, pensijų ir
nedarbo rizikoms apdrausti);
• sukūrusiems darbo vietas neįgaliesiems (Lietuva – teikia dalinę darbo užmokesčių bei
valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensaciją, kompensuoja neįgalaus darbuotojo
asistento išlaidas, subsidijuoja darbo vietų steigimą bei pritaikymą, atitinkamų darbo priemonių
įsigijimą, papildomas administravimo bei transporto išlaidas);
• valstybė sumoka įmokas, kurias turėtų įmokėti darbdaviai (Estija – į Socialinį fondą už
neįgalius darbuotojus).
3) Specialios priemonės taikomos lengvatos buvusiems valstybės tarnautojams (Prancūzija).
Asmenys, kuriems nustatytas 30–40% darbingumo lygis. Specialių priemonių nėra numatyta
Kipre, Suomijoje, Švedijoje. ES šalių narių teikiamos garantijs šiai invalidų gupei išlaidyti darbo
rinkoje taip pat suskirstyti į analogiškas grupes pagal taikinius ir pobūdį: įpareigojimai
darbdaviams, lengvatos darbdaviams, priemonės specialioms neįgaliųjų grupėms.
1) Įpareigojimai darbdaviams:
• įdarbinti numatytą kvotą neįgaliųjų asmenų (Čekija; Austrija – išlaikomas santykis: 1 neįgalusis
25 darbo vietoms; Slovakija – specialiuose centruose įdarbinti privalu 50% neįgalių asmenų iš
visų darbuotojų, 1 asmuo su sunkiu invalidumu (daugiau nei 70% netekto darbingumo) –
prilyginamas 3 neįgaliems asmenims; kiekvienai įmonei su 20 ir daugiau darbuotojų kvota
3,2%; kiekvienai įmonei su 50 ir daugiau darbuotojų: Ispanija – kvota 2%; Italija – išlaikomas
santykis 1 neįgalusis / 50 darbuotojų);
• vietoje neįgaliųjų įdarbinimo kvotų darbdaviams leidžiama samdyti neįgalius asmenis tam
tikriems darbams atlikti (Slovakija);
• neišpildę kvotų darbdaviai moka kompensacines įmokas (Čekija – į valstybės biudžetą, įmokos
dydis 0,5 valstybinės vidutinės mėnesinio algos; Austrija – 201 eurų per mėnesį; Slovakija – 3
minimalūs darbo užmokesčiai (504 eurų) per metus);
• valstybinėje tarnyboje neįgaliems asmenims rezervuojamos vietos (Danija – valstybinės
institucijos įpareigotos teikti prioritetą neįgaliems asmenims, kurie negali gauti darbo
privačiose įstaigose, o darbas atitinka galimybes dirbti; Čekija – valstybinės įstaigos/įmonės
įpareigotos sudaryti atitinkamas galimybes žmonėms su negalia);
• priimant į darbą prioritetas teikiamas neįgaliems asmenims (Slovėnija – jeigu asmuo atitinka
kvalifikacinius reikalavimus);
• nupirkti nustatytą skaičių produktų, pagamintų neįgalių asmenų (Čekija);
• darbo vietą pritaikyti prie neįgalaus asmens gebėjimų (Čekija – grantai darbo aplinkos
pritaikymui);
• parinkti tinkamą darbą neįgaliam asmeniui (Slovakija);
• išlaikyti neįgaliuosius darbe (Slovenija – asmuo neturi būti atleistas dėl neįgalumo).
30