Sunkiai integruojamų asmenų padėties darbo rinkoje analizė ir ...

stygius šalies ūkyje, atsilaisvinusios darbo vietos, žemos pensinio amžiaus gyventojų pragyvenimo
lėšos. Tačiau pensinio amžiaus gyventojų ekonominio aktyvumo kliūtimis gali tapti:
1) darbo vietų dislokacija;
2) norinčių dirbti pensinio amžiaus sveikatos būklė;
3) norinčių dirbti pensinio amžiaus gyventojų profesinės kvalifikacijos (t.y. ar pensinio
amžiaus gyventojų turimos profesinės kvalifikacijos atitiks atsilaisvinusių darbo vietų
reikalavimus darbo jėgai);
4) visuomenės, darbdavių ir pačių pensinio amžiaus gyventojų požiūris į darbą pensiniame
amžiuje.
1.1.4. Statistinių rodiklių apie vyresnio amžiaus asmenis, norinčius integruotis į darbo rinką,
palyginimas su asmenų iki 45 m. atitinkamais rodikliais
2005 m. statistiniais duomenimis, žemiausi ekonominio aktyvumo ir užimtumo lygio rodikliai buvo
pensinio amžiaus gyventojų (žr. 1.4. pav.). Tokie rodikliai atspindi iki šiol Lietuvos visuomenėje
nusistovėjusią socialinę normą pensinio amžiaus asmenims pasitraukti iš darbo rinkos.
Procentai
100
80
60
40
20
0
Ekonominio aktyvumo lygis Užimtumo lygis Nedarbo lygis
89
83 86
78
53 49
25
21
16
7 10 7 4 4
0
15-24 m. 25-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65+ m.
Amžiaus grupės
1.4. pav. Skirtingų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų 2005 m. ekonominio aktyvumo ir
užimtumo rodiklių palyginimas (vidutinis metinis skaičius, procentais).
Tarp ekonomiškai aktyviausių gyventojų (25–64 m.) gerokai žemesniais ekonominio aktyvumo ir
užimtumo lygio rodikliais išsiskyrė 55–64 m. amžiaus grupė. Nedarbo lygiu ikipensinio amžiaus
grupės skyrėsi nedaug, išskyrus 15–24 m. jaunimą.
Apibendrinant galima teigti, kad siekiant integruoti už darbo rinkos ribų esančius ikipensinio
amžiaus gyventojus, specialesnių ekonominio aktyvumo priemonių reikėtų 55–64 m. amžiaus
grupei, o nedarbo mažinimo priemonių reikėtų 45–54 m. amžiaus grupei. Atskirų priemonių reikėtų
siekiant į darbo rinką įtraukti nedirbančius pensinio amžiaus gyventojus.
1.1.5. Statistinių rodiklių apie vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje, analizės
apibendrinimas
1) Siekiant padidinti 45–54 m. amžiaus Lietuvos gyventojų integraciją į darbo rinką reikėtų
dvejopo tipo priemonių:
8