Sunkiai integruojamų asmenų padÄties darbo rinkoje analizÄ ir ...
Sunkiai integruojamų asmenų padÄties darbo rinkoje analizÄ ir ...
Sunkiai integruojamų asmenų padÄties darbo rinkoje analizÄ ir ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
3.1.3. Statistinių rodiklių apie neturinčius pagrindinio išsilavinimo asmenis, norinčius<br />
integruotis į <strong>darbo</strong> rinką, apibendrinimas<br />
Remiantis statistikos duomenimis apie neturinčių pagrindinio išsilavinimo asmenų užimtumą <strong>ir</strong><br />
nedarbą, galima daryti išvadas:<br />
• asmenys su žemu išsilavinimo lygiu sėkmingiau geba konkuruoti tik ištuštėjusios <strong>darbo</strong> rinkos<br />
sąlygomis;<br />
• pagrindinio išsilavinimo neturinčių vyrų situacija prastesnė dėl ne<strong>darbo</strong>, o moterų – ne tiek dėl<br />
ne<strong>darbo</strong>, kiek dėl ekonominio aktyvumo apskritai, kadangi <strong>darbo</strong> <strong>rinkoje</strong> dalyvauja vos<br />
dešimtadalis šios grupės moterų;<br />
• sudėtingiausia situacija, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, yra 15–24 m. jaunimo,<br />
neturinčio pagrindinio išsilavinimo: jų ne<strong>darbo</strong> lygio rodiklis dvigubai v<strong>ir</strong>šija priešpensinio<br />
amžiaus asmenų ne<strong>darbo</strong> lygio rodiklį;<br />
• nors jaunimo ne<strong>darbo</strong> lygio rodiklis nuolat mažėja, apie penktadalis šios grupės asmenų išlieka<br />
bedarbiais;<br />
• tarp sk<strong>ir</strong>tingo išsilavinimo amenų prasčiausioje situacijoje yra 15–24 m. jaunimas, neturintis<br />
pagrindinio išsilavinimo;<br />
• priešpensiniame amžiuje asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, konkurentais <strong>darbo</strong><br />
<strong>rinkoje</strong> tampa asmenys su specialiuoju viduriniu <strong>ir</strong> viduriniu išsilavinimu.<br />
3.2. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIES APIE NEKVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS UŽIMTUMO DIDINIMĄ<br />
ANALIZĖ<br />
Lietuvoje pagrindinis įstatymas 67 , reglamentuojantis Valstybės paramą asmenims ne<strong>darbo</strong> atveju,<br />
deja, neužsimena apie konkrečias garantijas, susijusias su nepakanakamu išsilavinimu. Asmenims<br />
be pagrindinio išsilavinimo integracijos į darbą socialinės garantijos <strong>ir</strong> priemonės teikiamos<br />
bendrąja tvarka. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos 68 nuomone, nekvalifikuotų darbuotojų<br />
profesiniu mokymu galėtų rūpintis atsk<strong>ir</strong>i darbdaviai; Verslo darbdavių konfederacija 69 artimiausiu<br />
metu planuoja inicijuoti įmonių–narių darbuotojų profesinius mokymus, tačiau labiausiai<br />
orientuojasi į aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.<br />
ES šalių narių praktikoje taikomos kai kurios priemonės, sk<strong>ir</strong>tos nekvalifikuotų darbuotojų<br />
išlaikymui <strong>darbo</strong> <strong>rinkoje</strong> bei integracijai į <strong>darbo</strong> rinką. Jas toliau <strong>ir</strong> apžvelgsime, kiek įmanoma<br />
pateikiant <strong>ir</strong> Lietuvos praktikoje taikomas priemones arba gyvuojančias nuostatas.<br />
Bendrosios nekvalifikuotos <strong>darbo</strong> jėgos užimtumo didinimo garantijos <strong>ir</strong> priemonės<br />
Sk<strong>ir</strong>tinguose sektoriuose <strong>ir</strong> įmonėse taikomos priemonės:<br />
• Nekomercinio sektoriaus santykis su nekvalifikuotais darbuotojais (Prancūzija 70 – susitarimai<br />
„dėl užimtumo solidarumo“ <strong>ir</strong> „dėl konsoliduoto užimtumo” schemų, pagal kuriuos teikiamos<br />
subsidijos nekvalifikuotų darbuotojų užimtumo programoms nekomerciniame sektoriuje, kadangi<br />
nekvalifikuotų darbuotojų dalis jame visada buvo didesnė nei komerciniame).<br />
67 Lietuvos Respublikos Ne<strong>darbo</strong> drudimo įstatymas Nr.IX-1904, 2003 m. gruodžio 16 d.<br />
68 www.lpk.lt/<br />
69 www.ldkonfederacija.lt/<br />
70 www.e<strong>ir</strong>o.eurofound.ie/1998/03/feature/fr9803100f.html<br />
42
Change language