Sunkiai integruojamų asmenų padÄties darbo rinkoje analizÄ ir ...
Sunkiai integruojamų asmenų padÄties darbo rinkoje analizÄ ir ...
Sunkiai integruojamų asmenų padÄties darbo rinkoje analizÄ ir ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
3. NETURINČIŲJŲ PAGRINDINIO IŠSILAVINIMO UŽIMTUMO<br />
DIDINIMAS<br />
3.1. STATISTINIŲ RODIKLIŲ APIE NETURINČIUS PAGRINDINIO IŠSILAVINIMO ASMENIS, NORINČIUS<br />
DALYVAUTI DARBO RINKOJE, ANALIZĖ<br />
3.1.1. Statistinių rodiklių apie neturinčius pagrindinio išsilavinimo bedarbius dinamika per<br />
paskutinius metus<br />
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo,<br />
skaičius nuo 2001 m. nuolat mažėja apytikriai po 20 tūkstančių per metus (žr. 3.1. pav.). 2005 m.<br />
tokių asmenų buvo per 220 tūkstančių. 2001–2003 m. šios asmenų grupės užimtumo lygis svyravo<br />
apie 20 proc. <strong>ir</strong> tik po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą pakilo iki 30 proc. (žr. 3.2. pav.).<br />
Panašu, kad ištuštėjusios <strong>darbo</strong> rinkos sąlygomis asmenims su žemu išsilavinimo lygiu ats<strong>ir</strong>ado<br />
daugiau galimybių integruotis į <strong>darbo</strong> rinką. Ne<strong>darbo</strong> lygio rodiklis tą patv<strong>ir</strong>tina tik iš dalies,<br />
kadangi ne<strong>darbo</strong> lygis mažėjo <strong>ir</strong> iki 2004 m. (žr. 3.3. pav.).<br />
Skaičius<br />
350<br />
300<br />
250<br />
200<br />
150<br />
100<br />
50<br />
0<br />
288,0<br />
274,4<br />
251,0 240,3<br />
223,2<br />
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.<br />
Metai<br />
3.1. pav. Lietuvos gyventojai su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu (25–64 m., vidutinis metinis<br />
skaičius). 62<br />
Vyrų <strong>ir</strong> moterų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, užimtumo lygio rodikliai sk<strong>ir</strong>iasi beveik<br />
dvigubai (žr. 3.2. pav.). Šios grupės moterų užimtumas Lietuvos <strong>darbo</strong> <strong>rinkoje</strong> per paskutinius<br />
metus išliko gana stabilus <strong>ir</strong> nežymiai svyravo apie 12–13 proc. Tuo tarpu vyrų be pagrindinio<br />
išsilavinimo užimtumo lygis svyravo tarp 28–30 proc. Tačiau vyrų r moterų, neturinčių pagrindinio<br />
išsilavinimo, ne<strong>darbo</strong> rodikliai skyrėsi 1–2 proc., išskyrus 2001 m. (žr. 3.3. pav.).<br />
Galima daryti išvadą, jog pagrindinio išsilavinimo neturinčių vyrų užimtumo situacija prastesnė dėl<br />
ne<strong>darbo</strong>, o moterų – ne tiek dėl ne<strong>darbo</strong>, kiek dėl ekonominio aktyvumo apskritai, kadangi <strong>darbo</strong><br />
<strong>rinkoje</strong> dalyvauja tik kiek daugiau nei dešimtadalis šios grupės moterų.<br />
Asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, ne<strong>darbo</strong> lygio rodikliai pagal amžių rodo, jog tarp<br />
asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, sudėtingiausia situacija <strong>darbo</strong> <strong>rinkoje</strong> yra 15–24 m.<br />
jaunimo: jų ne<strong>darbo</strong> lygio rodiklis dvigubai v<strong>ir</strong>šija priešpensinio amžiaus asmenų ne<strong>darbo</strong> lygio<br />
rodiklį (žr. 3.4. pav.). Nors jaunimo ne<strong>darbo</strong> lygio rodiklis nuolat mažėja, apie penktadalis šios<br />
grupės asmenų išlieka už <strong>darbo</strong> rinkos ribų, nors ieško <strong>darbo</strong> <strong>ir</strong> yra pas<strong>ir</strong>engę d<strong>ir</strong>bti (išeinant iš<br />
62 Lietuvos Statistikos duomenys. (www.std.lt)<br />
38
Change language