rinkos naujienos kulinarinis paveldas ... - Restoranų verslas

Gërimai
Atkelta ið 21 psl.
ir apatinio rûgimo alus, t.y., rûgimo metu mielës bûna talpos
virðuje arba apaèioje.
Virðutinio rûgimo alus daþniausiai yra tamsus, bet yra ir
iðskirtinumø (pvz. kvietinis alus) . Prie virðutinio rûgimo alaus
priskiriamas bitter, mild, brown ale, pale ale, strong ale, scotch
ale, barley wine, porter, stout, red irish ale, lambic, weizen
tipo alus. Lietuvoje gaminamas porter tipo alus, kvietinis
(baltas, weizen), mieþiø vyno (barley wine) tipo alus. Ðis alus
daþniausiai paplitæs buteliuose ir skardinëse, bet restoranuose
pasitaiko pilstomo tamsaus ar balto/kvietinio alaus, kaip „Baltijos”,
„Baltas”, „Kvietinis” ir kt.
Apatinio rûgimo alus – tai kà Lietuvoje geriame daþniausiai.
Pilstomas alus baruose daþniausiai priskiriamas lager kategorijai.
Jai priklauso beveik visos garsesnës lietuviðko alaus rûðys ið
didþiøjø alaus daryklø. Apatinio rûgimo alui priskiriamos tokios
rûðys, kaip pilsner, vienna, bock, munchen, shwarzbier (juodas),
export, dortmunder, dry, ice. Ðioms kategorijoms galime priskirti
populiariausias alaus rûðis Lietuvos restoranuose, kaip „Ðvyturys“,
„Kalnapilis“, „Utenos“, „Horn”, „Tauras” ir kt.
Alus restoranuose ir baruose
Pagrindinis restoranø (netgi alaus restoranø) trûkumas –
maþas alaus pasirinkimas, kuris maþina alaus vartojimo
patrauklumà. Daþniausiai turima 2-3 rûðiø alaus, bet beveik
visada – tik ðviesaus. O juk kartais viena netradicinë alaus rûðis
padaro restoranà iðskirtiniu tarp kitø restoranø.
Viskas paprasta – bent kiek besidomintis alumi þmogus
bûtinai paragaus tos alaus rûðies, kurios nëra kitur. Tiesa,
gaminti savo alaus kiekvienas restoranas neiðgalëtø, nes ðis
procesas, o teisingiau áranga, yra gana brangi (nors savos
gamybos alus iðeina dvigubai pigesnis, nei jau pagamintas),
bei reikalauja ir didesniø patalpø, ir aludario, ir, þinoma, noro.
Toks alaus daryklos-restorano modelis populiarus uþsienyje,
ypaè JAV, kur tokiø restoranø, verdanèiø savo alø, skaièiuojama
tûkstanèiais ir kiekvienas jø yra unikalus savo ávaizdþiu, alumi
ir istorija. Daþniausiai tai bûna ðeimyninis verslas, kuris
pradedamas vertinti ir Lietuvoje, kaip atspara didiesiems rinkos
monstrams ar picerijø bei uþkandiniø tinklams. Paprastesnis
bûdas – susitarti su maþesniais aludariais dël firminio alaus
gamybos. Nors gal tai atrodo gana sudëtingas procesas, bet
dauguma smulkiø aludariø sutinka tiekti savo alø jûsø
restorano pavadinimu. Gerais pavyzdþiais galëtø bûti
„Geltonojo submarino”, „Ilonos uþeigos”, „Pilies menës“,
„Berneliø uþeigos“ ar kitas alus pavadintas baro ar restorano
vardu. Daþnai alus tiesiog pervadinamas Jums norimu pava-
22
dinimu, bet yra atvejø, kai gaminamas iðskirtinis naujas alus.
Firminiam alui, þinoma, reikia ávaizdþio. Gana nebrangios
priemonës yra paprasti alaus padëkliukai, kuriø vienoje pusëje
pristatomas alus, o antroje uþraðoma restorano legenda. Ir
nebandykite sakyti, kad Jûsø restoranas ar baras neturi
legendos – jà tik reikia suþinoti ar sugalvoti. Gali tikti ir pastato,
kuriame ásikûræs restoranas, istorija, gatvës ar netgi rajono istorija.
Maþesniuose miestuose – jø legendos. Paèiu kraðtutiniu atveju –
pasakojimas, susijæs su restorano pavadinimu ar netgi ðeimos
istorija. Netgi nesugalvojus legendos galima taip reklamuoti
firminá patiekalà, uþkandà prie alaus. Juk ðiais laikais ámanoma
nebrangiai pasigaminti tokios atributikos. Galima atsiþvelgti netgi
á begalinæ alaus atributikos kolekcionieriø (ypaè ið uþsienio)
armijà, visi jie – potencialûs klientai. Bent po vienà kartà jie
stengsis apsilankyti, o jei patiks, taps nuolatiniais klientais.
Kita svarbi bet kurio restorano ávaizdþio dalis – bokalai. Nors
ðiais laikais aludariai uþverèia restoranus savo firminiais bokalais,
retai galima rasti bokalø, dekoruotø restorano logotipu. Svarbu,
kad alus bûtø pilamas á tik tos rûðies bokalà – nesinorëtø gerti ðio
gërimo su kito pavadinimo logotipu. Bet daþnai taip atsitinka.
Tai blogas tonas, menkinantis ástaigos ávaizdá. Kartà pabandëme
apgauti savo draugà, papraðydami vieno garsaus restorano
barmenà ápilti alaus á kitos daryklos bokalà, ir jis sutiko. Kai tà
patá pabandëme padaryti maþoje aludëje, padavëjas grieþtai
atsisakë tai daryti ir taip uþsitarnavo mûsø pagarbà.
Dar vienas gero ávaizdþio prieðas – padavëjø abejingumas
parduodamam alui. Daþnai restoranuose uþsisakius alaus
padavëjas tiesiog paklausia kiek, ir tingi pasiûlyti kitø rûðiø,
atneðdamas jam palankiausià parduoti. Toká padavëjà reikia
tardyti, kokio alaus yra, ar jie turi tamsaus alaus ir pan. Viename
restorane, verdanèiame savo firminá alø, buvo atneðta uþsakyto
populiaraus alaus, o tik vëliau valgiaraðtyje pastebëjome
informacijà apie èia gaminamà alø. Kokia tada prasmë já
gaminti, jei padavëjas nesivargina jo pasiûlyti?
Taigi Lietuvoje turëdami puikaus alaus, barai ir restoranai
dar daþnai nesugeba jo tinkamai pateikti ir reklamuoti, tuo
sumenkindami já prieð kitus alkoholinius gërimus. Pagal
apklausas, alø lietuviai geria daþnai ir daug. Vidutiniðkai alaus
per metus statistinis Lietuvis iðgeria apie 72-76 litrus (tiesa, tai
yra maþdaug dvigubai maþiau, nei iðgeria vokieèiai ar èekai).
22 procentai alø vartojanèiø lietuviø tai daro kasdien, nors
kelis kartus per savaitæ alø geria 40 procentø apklaustøjø. Kartà
per savaitæ tai daro dar 23 procentai, tai reikðtø, kad alø bent
kartà per savaitæ geria iki 90 procentø apklaustøjø. Jo Lietuvoje
suvartojama daugiausiai ið visø alkoholiniø gërimø.