Kas kuria Žemės magnetinį laukÄ - Vilniaus universitetas

ir jo medþiotojaiProf. Valdas PRUSKUSvertybe – laiku kaip dovana. O su laiku,kaip ir su kiekviena dovana, galima pasielgtiávairiai, priklausomai nuo to, kokiasvarba teikiama pirmiausia jà dovanojanèiamir, antra, paèiai dovanai. Kitaiptariant, ko siekia þmogus ið laiko,ko jis tikisi ið jo gauti. Bûtent èia ir atsiskleidþiajo santykis su duotuoju jamlaiku. Daugiausia tà santyká lemia supratimas,kas yra Kûrëjo jam skirtas laikasir kà su juo galima padaryti.Èia galimi ávairûs variantai.Pirma. Laikas þmogui yra Kûrëjo dovana,o Jis visada dovanoja þmogui tai,ko jam labiausiai reikia, nes já myli. Þmogausveikimas nukreiptas á du jam svarbiusdalykus – malonumo ir naudos siekimà.Taigi laikas gali bûti eikvojamas maloniamgyvenimui patirti (prisiminkimeEpikûrà) ir materialinei gerovei, kuri garantuotøsaugø ir sotø gyvenimà, sukurti.Tos nuostatos tampa vyraujanèios mûsøvartotojiðkoje visuomenëje.Antra. Laikas yra duotas þmogui tam,kad jis galëtø savo darbais ir veikla pagerintipasaulá, palikti já geresná, šviesesnánei rado. Toks laiko supratimas skatinaprisiimti ásipareigojimus, kuriuos privaluvykdyti. O ásipareigojimas visada siejasisu dviem dalykais – savæs apribojimu,ásipareigojimu. Kitaip tariant, prisirišimuir pririšimu. Šiuo atveju gyvenimolaikas tampa pareigos atlikimo laiku.Treèia. Laikas yra duotas tam, kad kuogeriau realizuotum save, atskleistum savogebëjimus ir talentus. Todël á laikà þiûrimakaip á pyragà, kurá reikia valgyti skalsiai,stengiantis, kad á ðalá nenubyrëtø nëmaþiausias trupinëlis. Kiekviena pragyventadiena turi bûti pateisinta pasiekturezultatu.Ketvirta. Laikas yra neprašyta, nelauktadovana, tapusi naðta, kurià neðti nëranei ypatingo noro, nei jëgø. Tokiu atvejulaiko stûmimas tampa varginanèiu kasdieniurûpesèiu ir uþsiëmimu.Kaip matome, laikas þmogui nëra paprastasdalykas, bet didelis iðbandymas,atveriantis ávairias pasinaudojimo juo galimybes.Taèiau þmogus niekada nëra visiðkaitikras dël savo pasirinkimo. Jis nuolatabejoja. Mat pasirinkimas reikalauja aiðkiospozicijos ir atsakomybës, dalykø, kuriesietini su asmenybësbrandumu.Ypaè sunku pasirinkti,kaip geriau praleistilaisvà laikà.Èia á pagalbà ir ateinalaisvalaikio organizatoriai,pasirengæ parinktiir pasiûlyti.Taigi atlikti tai, koþmogus ið esmës visadavengia – prisiimti apsisprendimoatsakomybës.Todël jis su naiviupatiklumu þvelgia á tuos,kurie pasirengæ apsisprendimonaðtà nuo joSiûlomi laiko praleidimobûdai ið esmës netik standartizuoja jopraleidimà, bet ir jáiðvieðina bei suvisuomenina.Individui vissunkiau savo laikusavarankiðkai disponuoti.Kitaip tariant,bûti savo laiko tikruojuðeimininku.peèiø perimti.Taip pat pasiûlyti ir ávairiuslaiko praleidimo bûdus.Pagrindinis vartotojiðkos visuomenëssiekis – vartojimo skatinimas. Ið èia ir vartojimopaslaugø ávairovë, ir jos mastas.O pats laikas vartotojiðkoje visuomenëjepirmiausia siejamas su prekiø ir paslaugøsuvartojimo greièiu. Kitaip tariant, kuodaugiau prekiø, paslaugø individas suvartosper laiko tarpà, tuo tas laikas buslabiau vertinamas, kaip kokybiškai praleistaslaikas.Taigi laikas ir jo praleidimo kokybë,efektyvumas èia matuojamas remiantisdviem kriterijais: 1) suvartotø prekiø, paslaugøkiekiu bei ávairumu ir 2) vartojimodaþnumu, intensyvumu.Individo átraukimas á vartojimo karuselæ– pagrindinis rinkos tikslas. Ðioje karuselëjeþmogaus dëmesys kreipiamas ádu dalykus.Pirma, á daiktø, kurie neva jam bûtini,be kuriø jis negalás gyventi, ásigijimà. Þmogausdëmesys nukreipiamas nuo esminiøklausimø prie antraeiliø dalykø suteikiantjiems vertybës þymená ir kartu priverèiantsukoncentruoti dëmesá ir skirtijiems savo laikà. Pavyzdþiui, suteikimasdaiktams ir paslaugoms ypatingos svarbos– neturintis to daikto þmogus esàsnevisavertis. Taip þmogus skatinamasávairiais bûdais stengtis skirti kuo daugiaulaiko ir pastangø tai prekei ásigyti. Sugaiðtaslaikas prekei, daiktui ásigyti laikomaskokybiðkai praleistu, ádaiktintu laiku.Antra. Átraukiant þmones á tariamaisvarbias veiklas – savotiðkus realiø veikløpakaitalus ir priverèiant juos eikvoti laikàjose dalyvaujant (prisiminkime ávairiasvieðas akcijas ir renginius, á kuriuos kvieèiamiþmonës).Átraukiant individà á vartojimo karuselæypaè didelis vaidmuo þiniasklaidos, reklamuojanèiosverslo ir pramogø industrijossiûlomas prekes ir paslaugas. Vartotojiðkosvisuomenës sàlygomis þiniasklaidatampa svarbiausia þmogaus laikopraleidimo ávertintoja ir orientuotoja. Praleistaslaikas, ávykis, kurisnëra ávertintas þiniasklaidos(apie já nekalbama), atrodobevertis, nors individui jis galibûti ir reikðmingas. Taip þiniasklaidasavaip paþenklina,ávertina þmogaus praleistàlaikà, suteikdama jam kokybësþenklà.Praleisto laiko kokybiðkumàji matuoja pagal savuskriterijus, kurie yra konjunktûriðkiir nuolat kintantys, priklausànuo uþsakovo – suinteresuotoasmens, organizacijosar institucijos tikslø irinteresø.Priversdama individà kreipti dëmesá ádalykus, kurie tariamai jam svarbûs, norstokie ið tikrøjø nëra, þiniasklaida ið esmëskësinasi á jo laikà. Tiesa, atvira laiko vagysteto nepavadinsi. Juk šiaip ar taipþmogus renkasi pats. Taèiau, padëdamajam pasirinkti „optimalius“ laiko praleidimobûdus, naudodama vis subtilesniusir rafinuotesnius spaudimo metodus, ásiûloir tai, ko nori – pakaitalus, kurie iðvaduojaindividà nuo varginanèiø pasirinkimoabejoniø.O individas, laisva valia atidavæs jaisavo laikà, atiduoda ir teisæ juo savarankiškaiir laisvai disponuoti – tampa lengvaivaldomu laiko praleidimo industrijossiûlomø priemoniø ákaitu.Jokie išoriniai suvarþymai negali apsaugotimûsø nuo laiko „medþiotojø“ kësinimosi.Tai gali padaryti tik pats þmogus,iðsiugdæs pagarbà savo laikui ir sugebantisjá apginti.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 15