Ðiandien ir artimiausiais deðimtmeèiais mûsø valstybei vieni aktualiausiø klausimøbus patikimas ir saugus apsirûpinimas energetiniais iðtekliais, ypaè gamtinëmisdujomis, bei subalansuoto energijos paklausos–pasiûlos modelio sukûrimas.Atrodytø, kad paveldëjæ galingà bei pertekliná energetiná potencialà turëjomevisas galimybes racionaliai já reformuodami pasiekti pastarøjø dviejø deðimtmeèiøNacionalinëje energetikos strategijoje suformuluotus tikslus. Deja, reikiaatvirai pripaþinti, kad lauktos paþangos nematyti. Dël besaikio praktiniø irbûtinø sektoriaus reformø politizavimo visi du deðimtmeèius blaðkosi lyg elektrossrovës purtomi. Gerai, kad tos srovës dar pakanka... Bet ar ilgam?Energetinissaugumas – mitai irViktoras VALENTUKEVIÈIUSLietuvos dujø asociacijos prezidentasMitai ir realybëSàmyðio dël Ignalinos AE ankstyvouþdarymo atgarsiai jauèiami ir gamtiniødujø sektoriuje. Tvyro aibë mitø ir gandø,kurie, nors ir keista, „paleidþiami“ ið aukðèiausiøtribûnø. Sakoma, kad dujininkaiuþdarë Ignalinos AE, nors kiekvienasmoksleivis þino, kad tai yra Lietuvos prisiimtasneatðaukiamas ástojimo á ES ásipareigojimas.Arba kad dujininkai stabdopastatø renovacijà, nors tikroji prieþastis– lëðø ir politinës valios trûkumas. Beje,vien tik AB „Lietuvos dujos“ á energijostaupymo fondà iki ðiol yra pervedusidaugiau nei 15 mln. litø.Þadama, kad naujoji AE pradës veikti2015 m., nors, ávertinus Suomijos patirtá,kur naujojo Olkiluoto bloko paleidimas vëluojabene dvejus metus, o statybø sàmatapabrango bene treèdaliu, palygintisu planuota, tuo nebetiki net didþiausi optimistai.Diplomatai bando sugraudintiBriuselá ir kitas Europos sostines dar vienumitu – neva gamtiniø dujø importasgarantuotas tik iki 2009 m. pabaigos, opo to vamzdþiai bus tuðti. Tada Vyriausybëjepradedamos imituoti derybos dëlgamtiniø dujø tiekimo sàlygø, apie kuriørezultatus net paklausti yra tabu. Naujausiaspropagandinis mitas – esà energetikaivaldo valstybæ, nors visiems akivaizdu,kad pastaruosius 12 metø sektoriausreformas rengë ir vykdë ne energetikai,bet elitui artimos verslo grupës. Ar manoma,kad visuomenë jau pamirðo, kasir kokiais metodais neseniai sukurpë elektrosenergetikos „nacionaliná èempionà“?Beje, neþinau atvejo, kad bent vienasenergetikas bûtø verþæsis su suvirinimoaparatu á ligoninës operacinæ padëti sunkiamligoniui. Belieka laukti, kokie dar mitaibus paleisti á apyvartà dangstant valdþiosneveiklumà, o neretai nekompetencijàar, dar blogiau, korupcijà.Tiekimo perspektyvaGamtinës dujos á Lietuvos rinkà patenkatrimis bûdais. AB „Lietuvos dujos“,kaip perdavimo sistemos operatorë, jaupenktàjá deðimtmetá ne tik plëtoja vamzdynøinfrastruktûrà, bet ir patiekia kiekmaþiau nei 40 proc. dujø. UAB „Dujotekana“ir UAB „Haupas“ importuoja darapie 15 procentø. Likusá kieká ásigyja dustambûs dujø vartotojai, sudaræ tiesioginespirkimo sutartis su OAO „Gazprom“.T.y., pasinaudodamos ES direktyvaapibrëþta vadinamàja treèiosios ðaliespriëjimo (angl. third party access) teise,AB „Achema“ ir UAB „Kauno termofikacijoselektrinë“ apsirûpina dujomisper AB „Lietuvos dujos“ tinklus pagalValstybinës kainø ir energetikos kontrolëskomisijos (VKEKK) nustatytà tvarkà.Visos minëtos ámonës turi ilgalaikiuskontraktus maþiausiai iki 2013–2015 m.su galimybe juos pratæsti. Beje, pagal ilgalaikiuskontraktus dirba absoliuti daugumaEuropos gamtiniø dujø kompanijø,nepriklausomai nuo to, ar gamtinësdujos yra perkamos ið Rusijos, Norvegijos,Alþyro ar kitø ðaliø tiekëjø. Ilgalaikiørealybëgarantijø reikia ne tik vartotojui, tai ne maþiausvarbu ir dujas iðgaunanèioms bendrovëms,kurios planuoja investicijas á labaibrangiai kainuojanèià gavybà ir transportavimoinfrastruktûrà. Todël vadinamiejimomentiniai (angl. spot) sandoriaipasaulinëje gamtiniø dujø rinkoje sudaroneþymià dalá ir tai yra iðimtinai atskirø vartotojøspecifiniø poreikiø tenkinimas. Autoritetingosir glaudþiai su EK bendradarbiaujanèiosEuropos dujø pramonës bendrovesvienijanèios asociacijos „Eurogas“(AB „Lietuvos dujos“ taip pat ðios organizacijosnarë) prezidentas DomenicoDispenza pabrëþia, kad Europai ilgalaikiaidujø tiekimo kontraktai yra svarbiausiastiekimo saugumo garantijos elementas.Kad ir kaip bûtø keista, Lietuvoje pasigirstakalbø, kad ilgalaikiai kontraktai pavojingi.Ar kas nors gali ásivaizduoti nesaugesnæsituacijà, kuri ðiuo metu yra,pvz., AB „Maþeikiø nafta“, apsirûpinantþaliava ið atsitiktiniø naftos perpardavinëtojø?Koks bûtø chaosas, jeigu mums reikëtøþvelgiant á jûrà laukti, atplauks ar neatplaukstanklaivis su dujomis?Reguliavimas ir liberalizavimasGlobalizacijos ir geopolitiniø procesøátaka pasauliniø energetiniø iðtekliørinkai ir ypaè kainø dinamikai pastaruojumetu paaðtrino diskusijas dël valstybinioreguliavimo vaidmens. Gamtiniødujø sektoriaus reguliavimas nëra iðimtis,nors reikia atkreipti dëmesá, kad ikiðiol yra nukreiptas vienos ámonës veiklaikontroliuoti.Lietuvoje anksèiau negu kaimyninëseðalyse prasidëjo rinkos atvërimas arbaliberalizavimas, beje, anksèiau negu22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6
DujøapskaitosstotisLietuvos irLatvijospasienyje2007 m. Klojamasdujotiekis á Jurbarkàgimë ES direktyvos dël gamtiniø dujø rinkossukûrimo. Kaip minëta, jau bene dudeðimtmeèius yra garantuotas vadinamasistreèiosios ðalies priëjimas prie dujotiekiø.Paprastai kalbant, kiekvienas gamtiniødujø vartotojas gali netrukdomai pasinaudotiAB „Lietuvos dujos“ vamzdynøsistema nepriklausomai nuo tiekëjo. Ðiandienbeveik du treèdaliai gamtiniø dujøásigyjama ne ið AB „Lietuvos dujos“, betpagal transportavimo sutartis ir valstybësreguliuojamus tarifus gamtinës dujos pristatomosá vartotojø nurodytas jø naudojimovietas. AB „Lietuvos dujos“ dalis rinkojenesiekia 40 proc., ámonë apie 6 proc.dujø parduoda gyventojams, likusá kieká– ðilumos ir elektros bendrovëms, pramonës,smulkiojo ir vidutinio verslo ámonëmspagal VKEKK nustatytas kainas bei taisykles.Valstybë visiðkai reguliuoja perdavimo,skirstymo arba vadinamàsias,,Liberalizacija” TPA*(1993)Gamtiniø dujø suvartojimasnaudojimosi infrastruktûra kainas, taip patprekës, gamtiniø dujø, kainas. Ir ne tik gyventojams,bet ir visiems kitiems pramoniniamsvartotojams, turintiems galimybænaudoti ir praktiðkai naudojantiems alternatyviaskuro rûðis. Beje, ðiø kuro rûðiøkainø valstybë nereguliuoja. Toks reguliavimasdar labiau padidina rinkos uþdarumàbei izoliacijà ir neskatina konkurencijos,nors, dangstantis vartotojø interesøgynimu, deklaruojama prieðingai.RizikosIgnalinos AE uþdarymas(2010)Lietuvos importuotojøkontraktais patvirtintasdujø kiekis (2010 - 2015)* TPA – ,,third party access”** Po Ignalinos AE uþdarymo iki 2015 m. pabaigos reikalingas dujø kiekis yra garantuotasilgalaikëmis sutartimis. Yra galimybë sutartis pratæsti, taèiau stambiausigamtiniø dujø vartotojai atsisako nurodyti jiems po 2015 m. reikalingus dujø kiekius,teigdami, kad neþino, kiek tuo metu reikës energijos ir kokiu bûdu (kuru) ji busgaminama.Paprastai dujø iðtekliai koncentruojasigeografiðkai sudëtingose ir tolimosevietovëse (pvz., jûros ðelfuose – Norvegija,Kanada, Persø álankos ðalys, Vakarø irRytø Sibire – Rusija). Neretai bûtina nutiestisudëtingas vamzdynø sistemas sudaugybe kompresoriniø ir dujø srautø apskaitosir reguliavimo stoèiø bei kitø technologiniøárengimø dujø kokybei garantuoti.Tarkim, Lietuvos vartotojams gamtinësdujos tiekiamos ið daugiau kaip 4tûkst. km nutolusiø versloviø Ðiaurës Rusijoje,Urengojuje ir Jamburge uþ poliariniorato, t.y. ið didþiausiø pasaulyje þinomøiðþvalgytø versloviø. Taèiau visada yratechniniø ir technogeniniø sutrikimø rizika,bet ji specialistø prognozuojama ir valdomaprevencinëmis priemonëmis.Taip pat ávertinama finansinë, rinkospokyèiø, konkurencinë rizika, kuriosveiksnius, pasekmes bei trukmæ galimasumodeliuoti ir apskaièiuoti. Pastaruojumetu praktikoje iðryðkëjo dvi rizikos grupës,<strong>kuria</strong>s prognozuoti, numatyti jø trukmæir pasekmes vargu ar imtøsi bent vienasekspertas. Ryðkiausi pavyzdþiai yraJAV, Kalifornijos valstijoje, ávykusi elektrostiekimo krizë bei Ukrainos–Rusijos gamtiniødujø „tranzito karas“.Pirmàjà iðprovokavo neadekvatûs irneapgalvoti reguliavimo institucijø veiksmai,ribojantys natûraliø monopolijø investicijasá generuojanèiø pajëgumø didinimàir tinklø prieþiûrà, atnaujinimà beimanipuliavimas „politinëmis“ energijoskainomis. Antroji – akivaizdus geopolitinësar politinës rizikos pavyzdys, kai ákaitaistapo milijonai keliø ðaliø vartotojø irdujø verslo ámonës, nors jos laikësi sutartiniøásipareigojimø ir negalëjo turëti jokiosátakos konfliktui atsirasti. Dabar visiekspertai vienu balsu tvirtina, kad ðie atvejai,arba reguliavimo bei politinë rizika,yra patys pavojingiausi, nes jø negalimanei prognozuoti, nei deramai nuo jø apsisaugoti.Labiausiai demoralizuojantisveiksnys yra tas, kad, nors nesunku ávardytiasmenis, kurie iðprovokavo ðias rizikas,bet atsakingø uþ tai nëra! O visiðkaidirbtinis konfliktas ir átampa tarp energetikosámoniø ir vartotojø jau sukurta.AlternatyvosTapo labai madinga diskutuoti apieesamø apsirûpinimo gamtinëmis dujo-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 23