Kas kuria Žemės magnetinį laukÄ - Vilniaus universitetas

Maþytë, maþdaug 3–4 mm ilgio, raudonomis arbajuodomis akimis vaisinë muselë, kartais vadinamatiesiog drozofila (lot. Drosophyla spp.) irmëgstanti pûvanèius vaisius bei darþoves (jaisminta ir deda kiauðinius)... Garsus danø fizikasNilsas Boras (Niels Bohr), 1922 m. apdovanotasNobelio premija „uþ atomø struktûros ir ið jøsklindanèios spinduliuotës tyrinëjimà“... Miðkas,kuriame auga ávairaus augumo (virðaujantys iruþstelbti) medþiai... Homeostazë, sàvoka, pirmiausiapradëta vartoti gyvûnø fiziologijoje irnusakanti reiðkiná, kai organizmas ar kita kokiasistema palaiko savo bûsenà pastovià. Ið pirmoþvilgsnio gali pasirodyti, kad nieko bendra tarpProf. Remigijus OZOLINÈIUSAPIE MIÐKÀ KAIP EKOSISTEMÀ,ARBA KÀ MOKSLININKAI VADINAMIŠKOTYROS DROZOFILOMISYra daug ir ávairiø miðko apibrëþimø.Pavyzdþiui, XIX a. antrojoje pusëje buvosuformuluotas toks miðko apibrëþimas:„Miðkas – tai erdvë, uþaugusi medþiais,ir visa ta dengianti dirvà tarp medþiø augmenija,susidedanti ið krûmø, þoliø, paparèiø,grybø ir t. t. ir daugiausia galintigyventi tik po medþiø ðeðëliu“. Rusø miðkininkystësklasikas G.Morozovas1912 m. raðë, kad miðkas yra sumedëjusiøaugalø bendrija, kurioje dël medþiøsàveikos atsiranda naujø reiðkiniø, nebûdingøatskirai auganèiam medþiui.1 pav. Homeostatinis plato. Aplinkosveiksnio stiprumui kintant nuoX 1iki X 2, biologinës sistemos parametrasnesikeièiaV.Sukaèiovas miðkà vadino biogeocenoze(gr. bios – gyvybë, ge – þemë, koinos– bendras). Biogeocenologijos mokslasbiogeocenozæ apibrëþia kaip bet kokiosaugalijos ir gyvûnijos vienybæ su aplinka.Ðiuolaikinës miškotyros mokslo pasaulyjemiškas vadinamas ekosistemaarba ekologine sistema, kuri apibrëþiamakaip tarpusavio sàveikos ryðiais susijusiøgyvøjø ir negyvøjø elementø kompleksas,kuriame vyksta medþiagø irenergijos apykaita tarp atskirø jo komponentø,taip pat ir aplinkos. Taip ekosistemossàvokà apibrëþë A.Tenslis(1935). Taigi miškas yra ne bet kokia ekosistema,o tokia, kurios pagrindiniai statytojai,t.y. pagrindiniai struktûriniai elementai,yra sumedëjæ augalai – medþiai.Medþiai ne tik sudaro pagrindinæ miðkoekosistemos dalá (jø masë paprastai sudarobeveik 90 proc. visos ekosistemosbiomasës, áskaitant krûmus, þolinius augalus,paukðèius, þvëris, mikroorganizmusir kt.), bet ir lemia kitø jos elementø funkcionavimà:uþtemdo dirvos pavirðiø ir metaðeðëlá kitiems, maþesniems miško augalams(pavyzdþiui, po eglyno lajomis patenkavos 1–2 proc. atviros vietos šviesos),lyg galingi siurbliai iš dirvoþemio siurbiavandená ir jame ištirpusias maistinesmedþiagas. Tokiø „siurbliø“ veikimu galimenesunkiai ásitikinti. Reikia kokiu norsbûdu izoliuoti po medyno danga auganèiøaugalø, pavyzdþiui, mëlyniø sàþalyno,ðaknis nuo juos supanèiø medþiø. Izoliuotameplotelyje jau kitais metais pastebimadidesnë dirvoþemio drëgmë, didesni maistomedþiagø, ypaè azoto, kiekiai bei geresnisaugalø augimas. Todël medþiai daþnaivadinami miško ekosistemos edifikatoriais(lot. aedificator – statytojas).28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6