Kas kuria Žemės magnetinį laukÄ - Vilniaus universitetas

vos nacionalinës premijos laureato prof.Juozo Domarko, ir Kauno valstybinio choro,vadovaujamo Lietuvos nacionalinëspremijos laureato prof. Petro Bingelio.Spalá Plungës kultûros centras renginiu„Plungës kultûros centras – tai Plungësþmonës“ pristatys mieste gyvenanèiusir kurianèius menininkus bei jø kûrybà.Dalyvaus 22 meno kolektyvai, prasmingaiveiklai jungiantys 1200 meno mëgëjø,per 70 tautodailininkø. Bus iðleistasleidinys, áamþinantis miesto kultûriniusávykius, kûrëjus.Aldonos KUPRELYTËS nuotr.Plateliø baþnyèia ir varpinëRekonstruotoje centrinëje miesto aikðtëjevyksta daug renginiøSaulio NARKAUS nuotr.Istorinis-sakralinis marðrutasÐiuo marðrutu keliaujantys susipaþinssu Plungës kraðto istorija, senàja architektûra,regiono paproèiais, ið amþiø glûdumosatëjusiomis tradicijomis. Èia unikaliaiðvenèiamos Uþgavënës, iðlikusi savitaþemaièiø Kalnø giedojimo tradicija:Plungë bene vienintelë turi du Kristauskanèios kelius – Þemaièiø Kalvarijoje irBerþore. Plateliø miestelio ir Berþoro kaimobaþnyèios yra vieni seniausiø mediniøsakralinës architektûros pastatø Lietuvoje.Tarp þymiausiø baþnyèiø – ir ÞemaièiøKalvarijos miestelio bazilika.Plungës miestas kildinamas ið XIII–XIV a. minimos Gondingos gyvenvietës,todël, áprasminant miesto istorijà, miestoðventës dienomis – birþelio 19–21-àjà –Gondingos piliakalnio prieigose bus rengiamiteatralizuoti vaidinimai, istorikø pasakojimai,vyks riteriø kovos. Joniniøðventë Plateliuose: kupoliavimas, burtai,paparèio þiedo ieðkojimas, vainikëliøplukdymas, senoviniø þenklø atgaivinimasir jø sudeginimas. Nuo geguþës ikirugpjûèio visuomenei bus pristatomosXVIII a. Plungës kraðto medinës barokinësbaþnyèios – Gintaliðkës, Berþoro, Plateliø,Gegrënø, Alsëdþiø. Baþnyèiose vykssakralinës muzikos koncertai, kuriuosedalyvaus þinomi Lietuvos menininkai ir atlikëjai:M.K.Èiurlionio kvartetas (dirigentasSaulius Sondeckis), vargonininkë EglëKorinë ir kiti. Vyks tarptautinis sakralinësmuzikos festivalis „Giesmë Dievo MotinaiMarijai“, kuriame dalyvaus regionosakralinës muzikos chorai, kolektyvai iðLatvijos, Rusijos. Vargonø muzikos koncertairajono baþnyèiose skambës, minintPlateliø baþnyèios J.Garalevièiaus vargonøjubiliejø (1909–2009), o rugsëjá – ÞemaièiøKalvarijos bazilikos J.Radavièiausvargonø 100-èiui vyks konferencija ir koncertas,kuriame diriguos S.Sondeckis.Geguþæ Gegrënø baþnyèioje ÞemaièiøKalvarijos bazilikos choras atliko IpolitoPetroðiaus baþnytkaimio Votyvà, kuri primenaliaudiðkà giedojimà.Kasmet tûkstanèius þmoniø sutraukiaÞemaièiø Kalvarijos atlaidai, daugiausiamaldininkø suplûsta per didþiuosius atlaidusliepos 2–12 dienomis. Þemaièiø KalvarijosKryþiaus kelià sudaro 19 koplyèiø,kurios iðsidësèiusios kalvotoje miesteliovietovëje. Kryþiaus kelyje yra dvi pagrindinësdalys – Kristaus suëmimo ir Kryþiauskeliai. Pastarasis – vingiuotas ir be vadovopagalbos nelengvai surandamas.Þemaitijos krikðtas siejamas su kultûros,krikðèionybës tradicijø sklaida regione.Tad 600 metø jubiliejui paminëtiAlsëdþiø baþnyèioje vyks mokslinë konferencija.Projekte „Skirtingø kultûrø susiliejimasper paveldo paþinimà“ dalyvaus ávairiøpasaulio ðaliø savanoriai. Þygiai dviraèiaissakralinio-istorinio marðruto keliais, seminarasapie senosios þemaièiø statybostechnologijà, vaistaþoliø rinkimas ir arbatosdegustacija, kilnojamoji fotoparodaskirti Plungës kraðto etnokultûrai paþinti.Lietuvos menininkai, muzikantai susirinksá stovyklà-festivalá Pakutuvënuose„Pakûtos dozë“. Stovyklos metu veiks kûrybosdirbtuvës, bus surengti seminarai,koncertai. Netoli Plungës, Pakutuvënøkaime esanèioje Susitaikinimo sodyboje,aktyviai reiðkiasi ðeimininkai – ðv. AntanoPaduvieèio baþnyèios pranciðkonøbrolija ir bendruomenë. Ði vieta kiekvienàsavaitgalá pritraukia daug tikinèiøjø arðiaip paguodos ieðkanèiø þmoniø.Berþoro aplinkos (miestelio, baþnyèios,Kristaus kanèios kelio) kultûriná irdvasiná dvelksmà ávertino ARS grupës dailininkai:A.Gudaitis, A.Galdikas, A.Vizgirda,I.Budrys, L.Tuleikis, G.Jacënaitë. Paroda„Berþoras – menininkø darbuose“Plateliø dvaro svirne pristatys ðiø profesionaliømenininkø darbus.Netradicinis menas netradicinëseerdvëseBene daugiausiai diskusijø sukëlë irprieðtaringø vertinimø sulaukë projekto„Plungë – Lietuvos kultûros sostinë 2009“Meniniø galimybiø marðrutas. Jo autoriai– menininkai Tomas Danilevièius ir JuozasLaivys – sumanë nemaþai ávairiø ðiuolaikiniomeno projektø: konceptualausmeno akcijø, vaizdo ir garso instaliacijø,netradiciniø renginiø, kurie birþelio 19-àjà40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6