Lietuvos totoriai - VšĮ Tautinių bendrijų namai

Nr. 4-6 (142–144)2012 m. gegužė–rugsėjis 27ir gana sunkus. Dirbdavo visa šeima.Reikėdavo prisirinkti eglių žievių. Jaskrosnyje džiovindavo, tada sugrūsdavo irpildavo ant odos. Odas pirma merkdavoį vandenį ir po to išskusdavo plėves. Sužievėm kartu pildavo ir druskos. Pagaliauskalaudavo kūdroj arba ežere. Darbasužtrukdavo mėnesį. Kiti naudojo kitąkailių išdirbimo būdą, kai vietoj eglėsžievių buvo naudojami ruginiai miltai.Tačiau toks darbas buvo labai nemalonus,nes raugas skleidė bjaurų kvapą.Nelengvas buvo kailiadirbio amatas,tačiau totoriai nesiskundė: nors darbodaug, bet uždirbdavo neblogai ir gyvenimosąlygos buvo neblogos. Iškart dirbdavokelių gyventojų avių kailius. Kadatskirtų, kuris kieno, žmonės prie kailiųpritvirtindavo žymeklius-birkeles. Taimedžio gabaliukas su keliom įpjovom,kurios reikšdavo kailių skaičių. Pagaliukąskeldavo pusiau ir viena pusė likdavopas kailio savininką, o kita buvopritvirtinta prie kailio.Taigi senesnioji karta išmirė, jaunesnisukūrė šeimas ir išvažinėjo į miestus.Salake liko tik dvi šeimos, gyvenančiosAleksandro ir Jokūbo Asanavičių sodybojeDūkštų gatvėje.Aleksandro Asanavičiaus duktė Elenaištekėjo už Mečislovo Mackevičiaus.Naujoje šeimoje, susikūrusioje 1949metais, išaugo penki vaikai: Tamara,Valerijus, Olegas, Lidija ir Anatolijus.Vaikai mokėsi Salako vidurinėjemokykloje, o užaugę susikūrė šeimas irišsiskirstė po miestus.Marija Makaveckaitė, baigusi Kaunopedagoginę mokyklą, 1958 metais supaskyrimu atvyko dirbti Salako vaikųdarželyje. Kilusi iš Alytaus rajono Raižiųkaimo, kuriame gyvena vien totoriai.Aplinkui dar keli totorių kaimai. Taigi,atvyko iš gausios totorių bendruomenės.Dirbdama Salake sukūrė šeimą su tautiečiuAdomu Asanavičiumi. Išauginodukrą Liliją ir sūnų Ženią. Abu vaikaibaigę Salako vidurinę mokyklą išvykoir susikūrė savo šeimas. Lilijos sūnusGerdvidas gyvena pas senelę Mariją irmokosi Salako mokykloje.Elena Mackevičienė ir jos brolienė MarijaAsanavičienė, palaidojusios vyrus,liko vienintelės šios tautos atstovės Salake.Gyvena abi viename name gražiaisutardamos tarpusavyje ir su kaimynais,dažnai aplankomos vaikų ir vaikaičių.“Už šį šiltą ir gražų priėmimą esudėkingas Salako regioninio parko darbuotojamsVytautui Edėjui, mokytojaiir jūrų muziejaus įkūrėjai Vidai Žilinskienei.Dėkoju jiems už jų daromusdarbus ir sakau iki „pasimatymo“.PADĖKAEsu dėkingas likimui už galimybę pažinti Kauno arkivyskupą metropolitąmonsinjorą Sigitą Tamkevičių. Tai aukšto intelekto, puikus žmogus, išklausantisir patariantis, labai šiltai ir su pagarba atkreipiantis dėmesį į Lietuvostotorių problemas. Tai žmogus, neatmetantis galimybės bendradarbiauti,padedantis kurti dviejų konfesijų bendradarbiavimo viziją, puoselėti abiejųkultūrų ryšį.Dėkingas už suteiktą apdovanojimą ir nuoširdžią padėką, priimu tai kaipLietuvos totorių tautybės žmonių pripažinimą ir neatsiejamą Lietuvos tautosvienybę.Tariu nuoširdžiausią ačiūMotiejus JakubauskasNuoširdžiai sveikinameRaižių mečėtės imamąStepą Dzenajavičiųsu gražiu 90 metų jubiliejumi!Jūs esate karo ir darbo veteranas, vienas iš geriausių Islamotikėjimo žinovų, nuoširdžiai tarnaujate Dievo ir tautiečių labui.Jūsų darbai verti didžiausios pagarbos. Linkime Jums stipriossveikatos, artimųjų meilės, daug džiugių ir laimingų metų.Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-muftiatas,Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga,Alytaus apskrities totorių bendruomenėNuoširdžiaisveikinameFeliciją Chaleckinęsu garbingu 90 metųjubiliejumi!Linkime Jums stipriossveikatos, geros nuotaikos irdar ilgų gyvenimo metų!Alytaus apskrities totoriųbendruomenė