Lietuvos totoriai - VšĮ Tautinių bendrijų namai

Nr. 4-6 (142–144)2012 m. gegužė–rugsėjis 31buvusi jau anksčiau. Remiantis tuometiniaisšaltiniais galima teigti, kad XVIIa. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsteritorijoje veikė apie 20 musulmonųmaldos namų.Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybėspadalijimo 1795 m. veikė 17 mečečių. Išjų dabartinėje Lietuvos teritorijoje: Trakųapskrityje – Keturiasdešimt totorių kaime;Raižių; Vokės – Prūdžionių (sudegė1812); Vilniaus apskrityje – Nemėžio irVilniaus Lukiškių priemiesčio; Vilkaviškioapskrityje – Vinkšnupių. Daugumajų egzistavo nuo XVI a. 6XIX a. visos minėtos mečetės buvoišsaugotos. Taip buvo dėl to, kad totoriųbendruomenės nuolat rūpinosi šventyklasatnaujinti, mat jos buvo medinės,jas reikėjo prižiūrėti. Naujų totoriųmečečių statyba carinės Rusijos Vakarųgubernijose tada buvo reglamentuojama,stengtasi diegti stačiatikybę. Atskirąmečetę galėjo turėti musulmonųparapijos, kuriose buvo ne mažiau kaip200–300 revizinių sielų, bet su sąlyga,kad kaimuose, kur stovės mečetės, negyvenskitatikiai arba naujakrikštaitotoriai. Lietuvos totorių parapijosegalėjo gyventi kitatikiai. Šie ribojimaipanaikinti tik XX a. pradžioje, 1905 m.balandžio 17 d. paskelbus caro įsakądėl religinės tolerancijos, o spalio 17 d.– manifestą dėl sąžinės laisvės.Dar XIX a. trečiajame dešimtmetyjeStatybos komitetui pavesta sudarytipavyzdinį Rusijos mečetės planą ir fasadą.Pavyzdinius projektus 1829 m.patvirtino caras Nikolajus I. Šie projektai,matyt, nebuvo keičiami, nes, pavyzdžiui,1882 m. Slanimo ir 1909 m. Nemėžionaujų mečečių planai labai panašūs.1857 m. pastatyta Vidžių mečetė Zarasųapskrityje. 1908 m. vietoje sudegusiospastatyta medinė mečetė Kaune.XIX a. aštuntajame ir devintajamedešimtmetyje kilo nauja mečečių statybosbanga, nes miesteliuose ir bajorkaimiuosesusitelkė daugiau totorių.Didesnės mečetės reikalavo Raižių totoriai.Aštuntajame dešimtmetyje parapijojebuvo 430 vyrų ir 431 moteris. Jiemstapo ankšta senojoje mečetėje, kur tilpoapie 250 žmonių. 1880 m. rugpjūčio 20d. Vilniaus gubernijos valdyba išdavėleidimą statyti naują mečetę Raižiuose.1795 m., pagal revizijos rezultatus,Raižių bajorkaimyje gyveno 156 totoriai.Tačiau aplink buvo dar devyni vientotorių gyvenami kaimai. Minėtais metaisRaižių mečetėje pamaldas laikė imamaiMustafa Sobolevskis, 1819–1832m. – Mustafa Jablonskis, 1853–1876m. – Dovydas Lebedzis, 1881–1893 m.– Jokūbas Makulovičius, 1894–1906 m.– Abraomas Makulovičius, 1907–1944m. – Adomas Chaleckas.Po Pirmojo pasaulinio karo LietuvosRespublikoje veikė trys mečetės– Alytaus apskrities, Butrimonių valsčiuje– Raižių; Vilkaviškio apskrities,Bartininkų valsčiuje – Vinkšnupių, irKauno mečetė 6 .Tarpukario laikotarpio NepriklausomojeLietuvoje Raižiai pradėti vadintiLietuvos totorių Meka. Šis ir gretimikaimai sudarė labai didelį totorių gyvenamąarealą. Raižiuose taip pat veikėvisuomeninės ir kooperatinės organizacijos,jos išlaikė biblioteką, parduotuvę,pieninę, kuri garsėjo apylinkėse. Raižiųtotoriai gyveno pasiturimai, augino daugdaržovių, pristatydavo jas į Kauną.Raižių mečetė panaši į medines Lietuvoskaimo bažnytėles. Tai nedideliotūrio pastatas su trišlaičiu stogu. Planasstačiakampis, su penkiasiene iškiša(michrabu) apsidės fasade. Pastato ilgis17,3 metro, plotis 11,72 metro, aukštis 5metrai. Sienos rąstų, apkaltos lentomis.Kaip ir kiekvienoje mečetėje, per visąpastato plotį yra prieangis. Iš jo patenkamaį vyrų ir moterų sales. Didesniojivyrų patalpa yra dešinėje, mažesniojimoterų – kairėje. Jos atskirtos pertvara,kurios apačioje palikta atvira anga, subaliustrada. Anga pridengta audeklu suarabiškais užrašais. Virš įeigos vyrų irmoterų salėse yra balkonas su baliustrada.Michrabas įrengtas pietinėje sienoje.Jo dešinėje yra medinis minbaras, dekoruotasraižiniais ir ornamentais. XVIIIa. pabaigoje ar XIX a.pradžioje minbaraspergabentas iš sudegusios Bazorųkaimo mečetės. Minbare užrašyta data1684 m. Tai seniausias musulmoniškosiosdailės paminklas Lietuvoje.Prieangyje išlikusios autentiškos medinėsmasyvios, rozetėmis dekoruotos durys:dvivėrės vyrų ir vienvėrės moterųpusėje. Prieangio viduje išlikusi autentiškalentelių apkala. Pastato viduje antsienų, lubų ar grindų nėra išlikę pirminiodekoro. Sienos naujai iškaltos lentelėmis.Pagrindiniame mečetės fasade – asimetriškaiišdėstytos stačiakampės angos:dvejos durys, virš jų langai. Viršujeįrengti du mažesni langai. Pietiniame fasade– michrabas, dengtas kūginiu stogeliu.Jo šoninėse plokštumose yra po apskritąlangelį. Šoniniai fasadai su trimisstačiakampiais langais. Virš stogo kylašešiakampis bokštelis – minaretas. Jameišlikę autentiški langeliai su išlenktomisviršutinėmis dalimis, su apvadais. Stogasir minareto kupolas dengti skarda.Yra išlikęs autentiškas mečetės tūris,plano konfigūracija, minaretas. Tačiaurekonstrukcijų metu pastato išorė iš daliespakito: 1923 m. stogo lentelių dangapakeista skarda. 1993 m. pakeisti visilangai, nuimti langų apvadai, suretintaslangų skaidymas. Sienos iš naujo apkaltoslentomis, pakeistas apkalos raštas. Pošių keitimų pakito fasadų išorės apdailoscharakteris, jie buvo supaprastinti 7 .Seniau mečetės šventorius buvo aptvertasmedine tvora, įrengti arkiniai mediniaivartai. Tačiau visa tai seniai sunyko.Dabar teritorija aptverta metaline ažūrinetvorele, seni medžiai pašalinti, pastatastapo gerai matomas iš visų pusių, tačiausu senais medžiais tarsi išėjo dalis praeities.Vertinant profesionaliu paveldosaugininkožvilgsniu, taip sutvarkius šįsakralinį pastatą nuskurdo jo išorė, sunykofasadų autentiškumas. Visgi žmonės,kurie savo rankomis išgelbėjo mečetęnuo sunykimo, verti pagarbos. Reikiatikėti, pastatas dar bus restauruotas, atkurtiautentiški fasadų elementai.Raižių apylinkėse yra 13 totoriųkapinių, dvejos iš jų veikiančios. Raižiųkaimas, kaip ir Keturiasdešimtiestotorių, dar žmonių vadinamas kapiniųkaimu. Toks pavadinimas atsirado dėlto, kad aplink šiuos didelius totorių kaimusnuo pat jų įsikūrimo buvo kapinės,jų vis daugėjo. Arčiausiai mečetės yradidžiulės veikiančios žmonių vadinamosPodjavorų kapinės. Dalyje šiųkapinių yra seni kapai, juos žymi akmenys.Seniausi antkapinių akmenų įrašaiarabų kalba siekia XVII a. vidurį (anksčiauįrašai nebuvo daromi). Vėlesniįrašai daryti rusų kalba. Pagal pavardesgalima atsekti, kad palaidota daugybėtos pačios giminės žmonių. Dabartiniaikapai taip pat su akmenų antkapiais,tačiau jau nebesiskiria nuo antkapiųlietuvių kapinėse. Tik visur – musulmoniškaspusmėnulis. Greta dar yrakapinės, vadinamos Akmenica, Beliavščizna,Ziretka, ir kitos.Mečetė ir senosios totorių kapinės yravalstybės saugomi kultūros paveldo objektai.Deja, totorių vis mažėja, nyksta jų kaimai,netoli Raižių buvusiame Bazorųtotorių kaime gyvena tik viena totoriųšeima. Pačiuose Raižiuose likę 15 sodybųir 42 totoriai 8 . Kaimas niekuo nesiskirianuo kitų Lietuvos kaimų, gyventojai kal-(Nukelta į 32-ą psl.)