Gervuogių medus

gervuoge

O aš pati motinystės dienas nusprendžiau pripildyti naujomis mokslo žiniomis

– pradėjau studijuoti somatinės judesio terapijos discipliną. Pirmieji metai buvo

dedikuoti kūdikio judesių vystymuisi. Taip sutapo, kad drauge su Dovydu stojomės

ant kojų. Vienu metu pradėjome vaikščioti. Išties, kaip netikėtai ir kartu taip natūraliai

viskas susidėliojo. Jaučiausi praturtinusi tiek mano asmeninį, tiek mano kaip mamos

laiką su sūnumi. Ir šešerių metų vyresnėlis prisijungdavo prie mūsų judesių

eksperimentavimo. Ypač patikdavo siekimo į erdvę pratimas ant gimnastikos

kamuolio. Toks nuostabus jausmas buvo, pradėjus gulom, ridenantis pilvu per

kamuolį, pasiekti mamos rankas ir atsistoti ant kojų. Apimdavo pojūtis tarsi

skrendam! Kartodavom tai dažnai ir daug daug kartų.

Iki dabar vis klausiu savęs: Ar todėl, kad

Dovydas yra antras vaikas, jis kažkaip

savarankiškiau, greičiau, o kartais, atrodo, net

peršokdamas pereinamąjį laikotarpį, išmoksta

naujus dalykus? Štai, žiūrėk, jau jis pats valgo

su įrankiais. Nors jam tik pusantrų. Tada

ieškodavau užrašų, klausdama savęs, o kaip

buvo su pirmuoju. Ir pusiaukelėj ragindavau

save nustoti lyginti vaikus. Tai taip

spontaniška. Dabar, tiesa, jau rečiau taip

nutinka.

Apie lavinimą valgyti pačiam. Viskas prasidėjo maždaug nuo pusmečio.

Nusipirkome net apsauginį grindų kilimėlį, koks kad būna biuruose po kėdėmis su

ratukais, nes Dovydui pavalgius aplinkui kėdę maždaug vieno metro spinduliu

būdavo daug maisto. Daug. Ir kada pas mus viešėdavo sesers šuniukas – jam

būdavo tikras rojus žemėje. O mažylis, matydamas tai, tik dar labiau stengdavosi

10

More magazines by this user
Similar magazines