Gervuogių medus

Ėmė ir pasipylė vasaros pabaigoje išvados apie supantį pasaulį:
Šviesoforas neturi liežuvio. Lapas minkštas. Šuo neturi rankų. Šuo neturi lūpų. Čia
medyje nėra tukano (ši mintis kilo bebūnant miške). Būtų ruduo, nebūtų kaštono. Patekės
saulė, bus braškių, serbentų. Bus mano batukai, į mokyklą eisiu.
***
Pavakare važiuojant mašina per miestą:
Mama, ar čia Vilnius?
***
Upė labai mėgsta tokius du knygų veikėjus: Emilį (A. Lindgren „Emilis iš
Lionebergos“) ir Kiką (Č. Torsonas „Kikas“). Mėgstamiausią Upės istoriją apie Emilį
aš pradedu pasakoti taip: „Antradienį Kathultoje pietums buvo mėsiška sriuba.“ Tai
vieną rugsėjo vakarą, imdama knygą apie Kiką, Upė bandė rasti bendrų sąlyčio
taškų savo mylimiausių veikėjų istorijose:
Antradienį buvo Kikas.
***
Arba štai kitoks Upės žodžių derinys, norint išsakyti savo norą su įtaigesne (o gal
čia tik suaugusiems taip gali pasirodyti) išraiška:
Noriu ledų ledų per karaliaus pietus.
***
Rudeniop Upė gavo balansinį dviratuką, kuris ant vairo turi pritvirtintą
skambutį. Jos mintys apie skambučio skleidžiamą garsą:
Skambutis kaip bažnyčia – din dan, din dan.
***
Kai labai džiaugiasi, sako:
Valio katučių! (riestinis kirčio ženklas ant raidės ų)
***
38