Gervuogių medus

pamirštu, kas kaip, bet Rolandas mane muštruoja, jei kažką darau ne taip. Įkvėpimas
per nosį, iškvėpimas kiek ilgesnis per burną. Vis prisimenu apie laisvą žandikaulį.
Ateina gydytoja, atsisuku, O. K. man ją pristato, pasirodo, tai mano pažįstamas,
kažkada gyvenime sutiktas žmogus, kuris šiandien man tiesiog angelų atsiųstas. Jau
geriau ir būti negalėjo. Paplepam, kad nesimatėm šimtą metų, ji net nežinojo, kad
pirmagimį turiu. Išklausinėja apie pirmą gimdymą, šiaip pasišnekam. Pamatuoja
vaikelio tonusus, galima juos matuoti ir vandenyje. Silpni, todėl reikia man įlašinti
skysčių. Viskas vonioje ir viskas įmanoma, kai nori. Vėl liekam su Rolandu. Vonioje
jaučiuosi per daug atsipalaidavusi, Rolandas kaip vyras vis kažką matuoja, tai
vonioje sąrėmiai lėtėja. Tuomet išlipu ir su gražiausiais gimdymo marškiniais
šokinėju ant kamuolio, viskas pagreitėja. Vaikščioti visai nenoriu. Taip ir tęsiam:
noriu pailsėti – įlipu į vonią, čia būdama tarp sąrėmių net snustelėti galiu, pagal
gydytoją jau reikia paskubinti, tai pašokinėju ant kamuolio. Atsivėrimas – 8 cm.
Toliau tęsiame ta pačia vaga. Kai O. K. užeina, pasišnekam apie gimdymus, apie
sistemą. Įdomu, kad ją ėda, nes užėmėm gimdyklą su vonia, o aš ne visą laiką esu
joje. Tiesiog cirkas. Jei tiesiog moteris būtų užėmusi, tai viskas gerai, bet su O. K. –
tai jau ir lūkesčiai kosminiai. Retkarčiais ateina gydytoja, pasakau, kad, kaip esu
susitarusi su akušere, noriu gimdyti vandenyje. Jokio komentaro, yra mano noras,
bandom. Vienu momentu sąrėmiai pasidaro labai stiprūs, atrodo, mane laužo iš
vidaus. Kai sąrėmis ateina, pradedu ūkti: Ūūūūūūūūū... Užeina O. K., sako: O! Jau
įdomiau! Kas čia per garsas? Tikrai nežinau... Vėliau Rolandas pakomentavo, kad
staugiau kaip vilkė, tik tyliai. Ūkiu valandą, būdama ir ant kamuolio, ir po to
vonioje. Akušerė vis klausia, ar nenoriu stumti. Vis sakau, kad jau noriu kažkiek, bet
tikrai ne taip stipriai, juk puikiai prisimenu tą jausmą, neseniai esu gimdžiusi. Man
dar tik pakomentuoja, kad antrą kartą gali ne taip stipriai jaustis. Tačiau aš jaučiu,
kad tikrai dar ne. Ūūūūūūū. O. K.patikrina mane vandenyje – atsivėrimas puikus,
95