Gervuogių medus

vaisius. Ir taip kas savaitę jis pažindinosi su vis naujais produktais, pavyzdžiui:
šilauogės sukėlė didelę rūgščią nuostabą Jono veide. O štai košės su uogomis ir
vaisiais iki šiol yra mėgstamiausias Jono patiekalas. Ir šiaip elfai mėgsta saldžiai.
Pavasarį vyko Jono krikštynos. Ruošėmės, puošėmės, o Jonas ta proga išsidaigino
dar vieną dantuką. Iki pat tos dienos viskas taip klostėsi, kad atrodė, jog nespėsim:
tai tas strigo, tai – anas. Tačiau krikštynų rytą viskas stojo į savo vietas, net oras
pasitaikė pavasariškai šiltas, sausas ir saulėtas. Taigi, Jonas dabar turi du globėjus –
krikštatėvius, kurie padovanojo Jonui obelį! Dabar Jonas turi net dvi obelis, ką gali
žinoti, gal kažkada turės jų visą sodą. Orams šylant, kai tėtis su vyresniais vaikais
spardė kamuolį sode, tarp obelų, Jonas pirmą kartą atrado savo aistrą kamuoliams.
Tas mažas, be kelių mėnesių metukų amžiaus, vaikelis, net persisvėręs per vežimo
kraštą, stebėjo žaidimus su kamuoliu ir cypavo iš susijaudinimo. Nuo tos dienos
kamuoliai tapo Jono nepamainomi žaislai, be kamuolio, kamuoliuko ar mažo
apapuko (Jonas kamuolį vadina apap) nei žingsnio ir nesvarbu, ar einam į kiemą
pasivaikščioti, ar į svečius važiuojam, ar į kokį renginį. Dabar Jonas išmokęs ne tik
mėtyti kamuolį, bet ir pagauti, spirti, net mušinėti į žemę. Dar visai pypliukas, vos
eiti mokantis, atsistoja po krepšiu ir labai susikaupęs bando įmesti. Dar nei karto
nepasiekė kamuolys tikslo, bet Jonas atkakliai to siekia ir nepasiduoda. Dažnai
žaviuosi šia vaikų savybe, jų atkaklumu kažką mokytis ir nenuleisti rankų. Juk ir
17