Gervuogių medus

pasilabinti, pasikalbėjome, ji patikino, jog šiandien dirba puikūs gydytojai ir niekas
nesutrukdytų vaikeliui užgimti vandenyje. Atkeliavo labai švelnus gydytojas manęs
apžiūrėti, gimdos kaklelio atsivėrimas – tie patys 4 cm, mano protas nurimo, gavęs
dozę protokolinės informacijos, be to, vaikelio tonai puikūs, galėjau toliau ramiai
vaikščioti, niekas neskubėjo guldyti, nes nematė jokių bėdų ar tekančių vandenų
(apie juos tiesiog nežinojo, nes aš pati šį kartą neužsiminiau). Bet nelaukti aš dar
neišmokau... Akušerė O. K. dirbs visą parą iki kito ryto, aš vėl norėjau kažkur
suspėti. Ėmiau džiaugtis atsiradusiais pamaudimais pilvo apačioje, jie buvo nelabai
reguliarūs, o aš vėl skubėjau gimdyti, bet naktis tapo kantria mano mokytoja,
išlaikydama mano budrumą ir aplink tvyrančią tylą...
Birželio 23 d. Dėl itin stipraus laukimo ir nuolatinio klausymosi ryte nubudau
iškankinta tuščių lūkesčių, blioviau duše ne savo balsu ir jau fantazavau nejaučianti
judesių. Telefonu akušerė O. K. mane nuramino, kad nereikia lėkti tikrintis, jei nėra
gimdymo veiklos, nes dar sugalvos mane paguldyti. Ji patarė keliauti vaikščioti ir,
kai prasidės veikla, važiuoti į ligoninę Y. Ji turinti pailsėti, tačiau įdienojus galėtų
atvykti, sutarėme palaikyti ryšį, jei prireiktų. Na, nespėjau, tai nespėjau atvykti jos
budėjimo valandomis. Akušerė O. K. dar pasakė, kad šiandien dirbanti puiki
gydytoja, galimybės gimdyti vandenyje palankios. Mano neramus protas ramią
Jurgos išmintį ir vėl sutiko kitame telefono ragelio gale. Tačiau aš nutariau keliauti
į ligoninę pasitikrinti, nes nerandu sau vietos. Jau buvau pasiruošusi priimti visus
scenarijus, net ir skatinimą. Protas kėlė sumaištį, nes juk visą laiką buvo kalta į galvą,
jog lėkti į ligoninę reikia iškart nutekėjus vandenims. Todėl išbūti tris paras
trunkantį saugų laikotarpį man buvo itin didelis išbandymas, nors ir vidumi jaučiau,
jog viskas absoliučiai gerai. Ligoninėje paradoksali akimirka: gydytoja vėl viską
nuodugniai patikrino, uždėjus tonų matavimo daviklį ir man išgirdus širdutę,
vaikelis pradėjo aktyviai judėti, man norėjosi juoktis ir verkti vienu metu, nes dar
83