Gervuogių medus

Kostukui – dveji su puse!
Kai vaikui dveji su puse, jis žygiuoja pirmyn, tarsi septynmylius batus apsiavęs!
Jau pienukas, sauskelnės – praeityje, vaikas pratinasi prie darželio. Yra reikalų!
Mūsų Kostas nuolat susirūpinęs. Suraukta kakta, nesišvaistoma šypsena... Kiti
pagalvotų – piktas. Bet mes žinom, kad, kai kasdien tiek svarbių reikalų, privalai
būti susikaupęs ir atidus. O kaip gali nesijaudinti, jei turi prižiūrėti tvarką,
vadovauti.
O juk ir valstybiniai klausimai labai aktualūs. Ne veltui vėliava nuolat rankoje, o
Lietuvos himnas, pakaitomis su Bunda jau Baltija, giedamas vietoje lopšinės. Aišku,
dar yra kasdienių dainų. Kai keliaujam, tai automobilyje klausom Kostuko
grojaraščio. Dainų ir atlikėjų repertuaras platus: nuo Bars bars tėvelis iki Aleliuja, nuo
Lino Adomaičio, Sauliaus Prūsaičio, Vido Bareikio (ir daugybės kitų) iki muzikinės
grupės Antikvariniai Kašpirovskio dantys. Beje, pastaroji grupė yra Kosto
mėgstamiausia. Kai žmonės išgirsta himną giedantį vaiką – stebisi ir šypsosi, bet
aplinkiniams būna kiek nejauku, kai Kostas pradeda traukti: Nervai nervai, man
nelaiko nervai nervai (žodžiai iš Vido Bareikio dainos Nervai). Juk ne visi žino
lietuvišką muziką… Na, Kostuko muzikinį skonį formuoja pagalbininkai – broliai ir
sesė.
27