Gervuogių medus

Formalumai, dokumentai, patikra... Atsidarymas – 6-7 cm. Akušerė O. K. dar
miega, skambinti jai negaliu, imu priėmime prašyti vonios, kad pagulėčiau sąrėmių
metu. Gydytoja sako: Na, nelabai nelabai... Vandeny mes nepriimam. Kam to reikia?
Gydytoja ir visi kiti, esantys šalia manęs priėmimo skyriuje, padovanoja įvairių
abejonių ir žvilgsnių. Patikinu, jog man norisi tik sąrėmių metu, jog vanduo – tai
mano stichija, labai gerai jame jaučiuosi. Atsiklausiama vyr. gydytojos, jai pasakius,
jog gimdyvei pageidaujant privaloma suteikti tokią galimybę, man paskiriama pati
gražiausia palata, taip man ją apibūdina priėmimo skyriuje. Pradedama leisti vonia.
Vonia iš tikrųjų prileista! 14 val. aš jau joje. Sąrėmiai kartojasi su stipria jėga kas
dvi minutes, kas minutę. Moterys, esančios šalia, globoja, nesikiša, yra švelnios. Aš
mūkiu, ūkiu, vokalizuoju, dainuoju, garsas labai padeda, vibruoja vandeny ir
aplink, kalbu tik tada, kai noriu, visi kantrūs ir išlaukiantys. Kai ateina pauzės
akimirkos, dėkoju ir džiaugiuosi, jaučiuosi kaip kokiame šviesos tunelyje.
Į gimdyklą atkeliauja labai jauna ir nuostabiai graži gydytoja, ji susižvalgo su
greta stovinčia besišypsančia akušere. Klausia manęs, ar ir gimdyti norėčiau
vandeny. Sakau, kad tai būtų mano svajonė. Jos dar kartą pasižiūri viena į kitą
klausiančiu žvilgsniu. Gydytoja taria: Aš niekad nebandžiau. Akušerė: Aš irgi.
Gydytoja klausiamai ir kartu padrąsinamai: Bandom? Akušerė: Bandom! Ir taip aš
lieku tyvuliuoti savo okeane.
Sąrėmiai labai stiprūs, jau nebeturiu nė kada atsikvėpti, kūnas pats ima pulsuoti.
Aš jaučiu stangas! Randu vaikučio galvutę prie pat vartų! Džiaugsmo fontanas dar
stipriau trykšta: viskas vyksta taip jausmingai ir AŠ VISKĄ JAUČIU. Gydytoja
patikina, jog atsidarymas pilnas, pakviečia pasitikti vaikutį. Ji sako: Jūs pagaukite pati
ir pasidėkite ant krūtinės, juk taip turėtų būti, ar ne? Aš jau nebegaliu suprasti, iš kur
visos šitos dieviškos moterys ir kas šiuos žodžius joms sudėjo į lūpas.
85