Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Jūratė Statkutė <strong>de</strong> <strong>Rosales</strong>, kaip <strong>ir</strong> visi kiti hipotezių meistrai, neišven<br />
giamai patenka į M. Hei<strong>de</strong>gerio hermeneutinį ratą - suprantame tai, ką<br />
jau žinome, išg<strong>ir</strong>stame tik tai, ką tariamės žiną. Toks hermeneutinis ratas<br />
yra neišvengiamas istoriko, kultūrologo, apskritai humanitaro daliai. Ne<br />
vienam tenka įeiti į jį <strong>ir</strong> išeiti iš jo, jaustis jame ne vien komfortabiliai, bet<br />
kartais kvėpuoti jame tarsi sukalkėjusiais plaučiais. Man nekelia abejonių<br />
Jūratės Statkutės <strong>de</strong> <strong>Rosales</strong> gera savijauta tame rate, palaikoma dalykų<br />
žinojimo esmingumo, fundamentalumo, erudicijos <strong>ir</strong> sąžiningumo. Im<br />
ponuoja rašančiosios geismas, jai susitikus su tai, kas istorijoje atrodytų<br />
nesuprantama, nuodugniai aiškintis, dėliotis, vengti visažinio povyzos.<br />
Staiga man ateina į galvą viena G. Gadamerio mintis, itin <strong>de</strong>ranti šių<br />
svarstymų tema - tikriausiai taip nepažįstame savosios istorinės būties<br />
kaip tada, kai pajuntame visai svetimų istorinių pasaulių alsavimą.<br />
Keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje <strong>Europos</strong> istori<br />
joje <strong>ir</strong> kultūroje, autorė remiasi daugybe istorinių šaltinių, archeologų,<br />
kalbininkų tyrinėjimais <strong>ir</strong> išvadomis. Jai pačios <strong>Europos</strong> senoji istorija<br />
nėra spalvingas spektaklis ar uvertiūra į dabartį. Ji žino, kad tos istorijos<br />
neįmanoma pažinti ar numatyti kaip kažkokios būtinybės.<br />
Jūratės Statkutės <strong>de</strong> <strong>Rosales</strong> keliamos <strong>ir</strong> grindžiamos hipotezės apie<br />
getų-dakų <strong>ir</strong> trakų įspaudą <strong>Europos</strong> istorijoje, apie probaltiškojo kamieno<br />
ypatingą reikšmę, grindžiamos labai svarbiais [va<strong>ir</strong>iais šaltiniais <strong>ir</strong> jų aiš<br />
kintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Tų šaltinių arealas<br />
labai platus, pra<strong>de</strong>dant Jordano 551 m. parašyta istorija „Apie gudų kilmę<br />
<strong>ir</strong> dabartį" iki šv. Izidoriaus Seviliečio knygos „Apie gudus, vandalus <strong>ir</strong> su-<br />
evius", iki karaliaus Alfonso X Išmintingojo XIII a. įtrauktos gudų istori<br />
jos, t. y. probaltų istorijos į „Didžiąją visuotinę istoriją" <strong>ir</strong> vėlesnių laikų<br />
raštus. Ji neabejotinai atveria mūsų istorijos mokslui, jo diskusinei dvasiai<br />
di<strong>de</strong>snes erdves, drauge <strong>ir</strong> visiems žmonėms gilesnę savo vertės pajautą.<br />
Gal <strong>ir</strong> gerai, kad neįprastiems, giluminiams požiūriams į tradicinius ar<br />
nekeliančius abejonių teiginius <strong>ir</strong> sprendimus, istorinių permainų mo<strong>de</strong><br />
lius tenka išlaukti savo valandos. Tačiau tik taip bręsta visa, kas esminga<br />
<strong>ir</strong> svarbu - kūnas, vaisiai, mintys <strong>ir</strong> netgi svajonės.<br />
9 jūRAit STATKUTĖ ROSALES<br />
E U R O P Q $ Š A K N Y S J R MES, L I E T U V I A I