Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

tinių kalbų susiformavimo studijoms, nes pasuko tenykščią kalbotyrą į
tyrus, kuriuose veltui buvo ieškoma germaniškų kalbų ženklo.
KAS BUVO VADINAMI GUDAIS?
Tolesniuose skyriuose teks vartoti terminą baltai, nes šis terminas da­
bar jau yra įsigalėjęs, nurodant kalbinį, taip pat ir etninį vienetą.
tai.
Tačiau siūlau lietuvių kalboje nevartoti germaniškos kilmės žodžio go­
Kiek toliau skaitytojas pastebės, kad negali būti abejonių dėl to, kad
prūsai (ir visos rytinių baltų gentys) senovėje buvo vadinami gudais. Iš­
kils dar painesnis klausimas - ar lietuviai ir latviai irgi buvo gudai? Nors
viduramžiais yra užfiksuota atvejų, kai lietuviai buvo vadinami gudais,
ispanų šaltiniai kalba apie patį Pabaltijį prie jūros kranto kaip apie ypa­
tingą, šventą vietą, iš kurios kilo visos kitos tos pat genties tautos. Kyla
įtarimas, kad gudais buvo vadinamos tik tos baltų gentys, kurios nuo gi­
liausios senovės, ieškodamos gyventi naujų žemių, plėtė naujus plotus.
Galbūt lietuviai ir latviai būtent dėl tos priežasties kratosi gudų vardo,
nors Motiejus Pretorijus pateikia visai kitokį paaiškinimą, kodėl jo laikais
buvo atsisakyta gudų vardo. Tam klausimui jis net paskyrė vieną savo
knygos skyrių, apie kurį kalbėsime kiek vėliau.
Taigi: lietuvių k. - gudai; lotynų k. - getes; germaniškas žodis goths,
lietuviams įbruktas su vokišku tarimu gotai. Grįžtu prie pasiūlymo šioje
knygoje laikytis lietuviško žodžio gudas - nuo prūsų senovėje vartoto
guddae, kurį vartojo ir Pretorijus.
Ką daryti su „aušros" ir „vakaro" gudais? Ispanijoje jie buvo vadinami
ostrogodos ir vesegodos. Lietuviškai turbūt reikėtų juos vadinti rytiniais
ir vakariniais gudais. Priėmus terminą baltai, archeologiniuose žemėla­
piuose jie yra rytiniai ir vakariniai baltai.
118