Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

9
Tautavičius A., Lietuvos TSR
archeologinis atlasas, Kaunas, 1977, p.
14-15. Cf. Žulkus V.
„Šioje kultūrinėje srityje I-IV amžiuje mirusieji buvo laidojami nede­
ginti. Degintiniai kapai randami tik pačioje laikotarpio pradžioje (Kur-
maičiuose, Rudaičiuose), tarp jų ir palaikai urnose, giminingi Sembos ka­
pams. 10
Akmenų vainikai yra vidutiniškai 5-7 m skersmens, vienas arba
keli, paprastai sukrauti iš vienos akmenų eilės, bet pasitaiko ir 2-3 aukštų.
Pradžioje vainikai būdavo apskriti, vėliau, nuo II a., netaisyklingo apskriti­
mo, ovalo, o nuo III a. ir pailgo keturkampio formos." (...) „Vyrauja šiau­
rinė laidojimo kryptis." (...) „Panašių kaip Lietuvos pajūryje laidosenos
bruožų yra Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos I-IV a. pilkapių kultūroje, ypač
jos vakarinėje dalyje. Tai akmenų vainikai, kartais su pertvaromis, prie jų
neretai prijungti akmenų puslankiai, akmenų vainikuose yra grindiniai."
1 0
Michelbertas M., Min. veik., p. 57. Cf.
Žulkus V.
Prūsijoj, Sembos ir Notangos kultūrinėje srityje iš pradžių mirusieji
buvo laidojami, bet nuo III-IV a. atsiranda degintinių kapų. Kapai apjuos­
ti koncentriškais akmenų vainikais. Svarbu pastebėti, kad miniatiūrinė
keramika, randama įkapėse Lietuvoje ir Gotlande, yra panašios formos.
Palikime platesnį kapų aptarimą ir eikime prie profesoriaus V. Žulkaus
išvados: „Visus tris regionus" (Gotlandą, Lietuvą ir Prūsiją) „su Vyslos
žemupio kultūra sietų: kapai su akmenų vainikais (palyginti negausūs
Pavyslyje), biritualizmas (laikotarpio pradžioje), ginklų (kalavijų) nebu­
vimas vyrų kapuose (Lietuva, iš dalies Sembos pusiasalis), palaikai urnose
(Sembos pusiasalis), įkapių dėjimo tvarka (iš dalies skiriant Lietuvą)."
Kalbėdami apie panašumus tarp Vyslos žemupio (Vielbarko kultūros)
ir Gotlando, archeologai pastebi daug daugiau bendrų bruožų tarp Go­
tlando ir Lietuvos, negu tarp Gotlando ir Vielbarko kultūros regiono:
„Laidosenos nagrinėjimo išvados būtų šios:
1) romėniškajame periode Gotlando ir Lietuvos pajūrio laidojimo pa­
pročiai buvo labai artimi;
2) Gotlando ir Sembos pusiasalio kultūrose konstatuojama mažiau
bendrų bruožų;
3) Gotlando ir Vyslos žemupio gotų-gepidų kultūros laidosenoje ben­
drų bruožų randama dar mažiau;
4) Sembos pusiasalio (lateno laikotarpiu buvusiu vakarų baltų kultū-
84