Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Būga <strong>ir</strong>onizavo, kad „lenkų kronikininkų dėka ats<strong>ir</strong>adusieji Jotvos že<br />
mėje Padunojo getai veikiai pasiilgsta savo kaimynų dakų..." 28<br />
Dakai buvo<br />
dabartinės Rumunijos gyventojai. Karalius Alfonsas X, lygiai kaip prieš jį<br />
Jordanas, pakartotinai pasakoja, kiek daug kartų per savo tūkstantmetę<br />
istoriją iš Pabaltijo atėję vakariniai gudai įkūrė <strong>ir</strong> išlaikė savo bazes Da-<br />
kijoj. 29<br />
nepripažino.<br />
Kronikininkai neklydo, bet Būga, pangermanizmo apakintas, to<br />
2 8<br />
2 9<br />
Ten pat.<br />
Alfonso X El Sabio, Primera Estoria<br />
<strong>de</strong> Espanna, Madrid, 1906.<br />
Ne vien jotvingiai buvo vakarų gudai. Žemaitija yra lotynų kalboje Sa-<br />
mogitia (žemoji Getija). Prancūzai tuo vardu ją iki šiol tebevadina (Samo-<br />
gitie). Bronius Kviklys išsamioje keturių tomų knygoje „Mūsų Lietuva",<br />
kalbėdamas apie Žemaitiją, rašo: „XV a. žinomos tokios vardo atmainos:<br />
Samagitte, Samagyte, Semogite, o kraštui žymėti - Samogita, Samogi-<br />
tiae, Samogicia." 30<br />
3 0<br />
Kviklys Br., Mūsų Lietuva,<br />
Boston, 1968, t. 4, p. 7.<br />
Motiejus Pretorijus savo knygoje „Orbis Gothicus" sk<strong>ir</strong>ia visą skyrių aiš<br />
kinimui, kodėl žmonės Prūsijoje atsisako savo seno vardo Guddae. Sky<br />
riaus pavadinimas yra klausimas: „Un<strong>de</strong> nominis Guddae contemptus<br />
hodie in Prussia?" 31<br />
(„Kodėl šiandien Guddae vardas Prūsijoj yra niekina<br />
mas?"). Atsakymas: „(...) Guddae nomen ab antiquo Guotą ortum, manėt<br />
huc usque in Prussia, sed infame nomen..." Išsamus vertimas yra: „Gudų<br />
vardas, nuo seno kilęs tarimu Guotai, tebėra čia Prūsijoj, bet tai yra panie<br />
kos žodis. Paniekinimo priežastis, atrodo, yra tautos užsispyrimas laikytis<br />
pagonybės. (...) Užsispyrimo smerkimas ats<strong>ir</strong>ado Lenkijoj <strong>ir</strong> Prūsijoj dėl<br />
gudų ištikimybės pagoniškui vardui, todėl, kad „gothai" ar „guddai", kas<br />
yra tas pat, buvo toje šalyje kilusios pagonybės pasekėjai <strong>ir</strong> krikščionys<br />
jiems skambėjo kaip priešai. Tas pat buvo Lietuvoje <strong>ir</strong> Žemaitijoje..." 32<br />
i 31<br />
Praetorius M., Orbis Gothicus,<br />
j 1688, lib. I, cap. I, VII.<br />
I 3<br />
2<br />
Ten pat.<br />
Savo knygoje apie gudus, rašytoje XVII amžiuje, Pretorijus primena,<br />
kad būta rytinių <strong>ir</strong> vakarinių gudų <strong>ir</strong> kad senasis Gdansko įlankos vardas<br />
buvo Godan: „I<strong>de</strong>m Gothi alii dicti sunt Ost-gothi; nim<strong>ir</strong>um qui ad orien-<br />
tem suos exten<strong>de</strong>runt Imperii terminos: alii Vvest-gothi vel Visi-gothi, 8c<br />
122