Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
traukiamų arimo įrankių, žemei įd<strong>ir</strong>bti naudodavo medines akėčias, gele<br />
žinius kaplius (jie ats<strong>ir</strong>ado V <strong>ir</strong> VI a. sandūroje).<br />
Dalgis <strong>ir</strong> pjautuvas skatino <strong>ir</strong> gyvulininkystės plėtrą. Dabar buvo ga<br />
lima geriau šienauti <strong>ir</strong> daugiau paruošti pašaro gyvuliams žiemai. Ma<br />
noma, kad apie 180-220 m. po Kr. Lietuvoje įsigali dvilaukė pūdyminė<br />
žemd<strong>ir</strong>bystė. Senajame geležies amžiuje Lietuvoje augino kelių rūšių<br />
kviečius, rugius, miežius, soras <strong>ir</strong> avižas, keletą ankštinių augalų rūšių.<br />
Baltų genčių žemd<strong>ir</strong>bystė sudomino <strong>ir</strong> antikos rašytojus. Štai 98 m.<br />
po Kr. romėnas Publijus Kornelijus Tacitas „Germanijoje" rašė, kad aisčiai<br />
žemę įd<strong>ir</strong>ba geriau nei germanai. Baltų žemėse būta gana tobulų žemd<strong>ir</strong><br />
bystės įrankių, čia anksčiau ats<strong>ir</strong>adusi ariamoji žemd<strong>ir</strong>bystė". 11<br />
11<br />
http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/?id=723<br />
Tuo pačiu laikotarpiu gudų gyvenvietės „į šiaurę nuo Juodosios jūros"<br />
buvo visų p<strong>ir</strong>ma sk<strong>ir</strong>tos žemd<strong>ir</strong>bystei. Kasinėjimai rodo, kad ten beveik<br />
nestatyta įtv<strong>ir</strong>tinimų. Bu<strong>de</strong>sty gyvenvietė dabartinėje Rumunijoje užė<br />
mė 31 hektarą. Archeologiniai tyrimai rodo, kad ten būta daug geležinių<br />
žemės ūkio padargų <strong>ir</strong> „buvo užtikta pakankamai arimo įrankių, įrodan<br />
čių, jog gudų valdžioje esantys gyventojai arė su geležiniais noragais." 12<br />
1 2<br />
Heather P., The fall of the Roman<br />
Emp<strong>ir</strong>e, Oxford, 2007, p. 87.<br />
Iškasenos rodo, kad dauguma gudų gyvenviečių Balkanuose buvo pa<br />
lyginti turtingos; yra rasta net aukso <strong>ir</strong> sidabro indų bei di<strong>de</strong>li kiekiai vyno<br />
amforų. Antai Rumunijos Aleksandrivkoje amforų šukės sudaro 72% ras<br />
tų iškasenų; vieno gudų vado gyvenamasis namas su kitais pastatais <strong>ir</strong><br />
kiemu Kamenkos-Antechrako vietovėje užėmė 3800 m 2<br />
tei". 14<br />
13<br />
Ten pat, p. 91.<br />
plotą. 13<br />
„Tuo metu di<strong>de</strong>li ned<strong>ir</strong>btos žemės plotai buvo pritaikyti žemd<strong>ir</strong>bys<br />
1 4<br />
Ten pat, p. 87.<br />
Remiantis tuometiniu žemd<strong>ir</strong>bystės perversmu bei tuo, kad žodžiai<br />
griautungai <strong>ir</strong> <strong>de</strong>rvingai turi savo atitikmenis baltų kalbose, tenka iškelti<br />
hipotezę, jog tai būta sk<strong>ir</strong>tingų agrotechnikų apibūdinimas.<br />
Griautungai (arba griautingai) būtų tie, kurie plėšia mišką arba anks<br />
čiau niekada ned<strong>ir</strong>btą žemę (plėšinius), pritaikydami ją žemd<strong>ir</strong>bystei.<br />
Lietuviškas veiksmažodis „griauti" reiškė medžių k<strong>ir</strong>timą arba javų pjo<br />
vimą. 15<br />
15<br />
http://www.lkz.lt<br />
9 5 JūRATt STATKUTĖ DL RosALfs<br />
E U R O P O S Š A K N Y S
Change language