Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

KAS BUVO ULFILA?
„Sidabrinio kodekso" autoriaus gyvenimas buvo tyrinėtas vokiečių
istorikų. Yra žinoma, kad Ulfila (ar VVulfila) gimė 310-aisiais metais ir
mokėsi Konstantinopolyje, buvo įšventintas į vyskupus (ne katalikų, o
arijonų) 341 metais. Jo tautybė įvardyta „graikų", nes jo tėvai buvo kilę iš
Kapadokijos Turkijoje, t. y. iš tuometinės Bizantijos teritorijos.
Įšventintas į vyskupus, Ulfila apie dešimt metų krikštijo pagonis Daki-
joje (Rumunijoje), tačiau buvo persekiojamas. Todėl su savo pasekėjais
pabėgo į Moesiją (dabartinę Bulgariją). Vokiečių istorikas Valteris Ge­
čas (VValter Gotz) teigia, kad Ulfilos apkrikštytus žmones žiauriai perse­
kiojo vestgotai, t. y. Balkanuose tuomet vyravę vakariniai gudai. Pagal
Gečą, „Ulfilos religinės bendruomenės pasekėjai buvo dažnai puldinėjami
ir ypač juos persekiojo princas Atanarikis. Vienas gotiškas kalendorius
priskaičiuoja daug kankinių. Maždaug 350-aisiais metais Ulfila nutarė su
savo pasekėjais - juos vadino mažaisiais gotais - pereiti į Romos teritori­
ją. Jie įsikūrė Plevnos apylinkėje." 46
4 6
Historia Universal dirigida por VValter
Gotz, Madrid, 1962, t. III, p. 43.
Ulfila mirė Konstantinopolyje 383 metais. Beje, įdomu tai, kad Atana­
rikis, kuris persekiojo Ulfilos „mažuosius gotus", pagal Alfonsą X, vėliau
buvo išrinktas vakarinių gudų karaliumi ir labai iškilmingai imperatoriaus
buvo priimtas Konstantinopolyje tais pačiais, 383-iaisiais, metais. Ten jis
netrukus pasimirė ir imperatorius jam suruošė karališkas laidotuves. 47
4 7
Alfonso X EI Sabio, Primera Cronica
General, Madrid, 1906, cap. 405.
Apie Ulfilos „mažuosius gotus" informuoja Jordanas savo istoriniame
traktate, pavadintame „De origine actibusaue getarum". Reikia nepamirš­
ti, kad Jordanas rašė gudų istoriją 551-aisiais metais, šimtą keturiasdešimt
metų po to, kai vakariniai gudai buvo užėmę Romą, ir šešiasdešimt metų
po to, kai rytiniai gudai užvaldė Italiją. Viename savo istorijos skyriuje
Jordanas aprašo Balkanų etnografinę įvairovę po to, kai mirė hunų kara­
lius Atila ir netrukus po jo mirties žlugo hunų sukurta valstybė Vengri­
joje ir Rumunijoje. Jordano laikais Balkanai priklausė Konstantinopoliui,
Jordanas pats ten gyveno, tad tikėtina, kad jis rašė apie tuos dalykus ir
įvykius, kurie jam buvo artimi ir kuriuos gerai žinojo.
Hunų valstybė Balkanuose gyvavo iki 455 metų. Situaciją po jos žlugi-
131 JŪRATĖ. STATKUTt Df ROSALES
PlDŽIOSIOS APGAVYSTĖS