Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
KAS BUVO ULFILA?<br />
„Sidabrinio ko<strong>de</strong>kso" autoriaus gyvenimas buvo tyrinėtas vokiečių<br />
istorikų. Yra žinoma, kad Ulfila (ar VVulfila) gimė 310-aisiais metais <strong>ir</strong><br />
mokėsi Konstantinopolyje, buvo įšventintas į vyskupus (ne katalikų, o<br />
arijonų) 341 metais. Jo tautybė įvardyta „graikų", nes jo tėvai buvo kilę iš<br />
Kapadokijos Turkijoje, t. y. iš tuometinės Bizantijos teritorijos.<br />
Įšventintas į vyskupus, Ulfila apie <strong>de</strong>šimt metų krikštijo pagonis Daki-<br />
joje (Rumunijoje), tačiau buvo persekiojamas. Todėl su savo pasekėjais<br />
pabėgo į Moesiją (dabartinę Bulgariją). Vokiečių istorikas Valteris Ge<br />
čas (VValter Gotz) teigia, kad Ulfilos apkrikštytus žmones žiauriai perse<br />
kiojo vestgotai, t. y. Balkanuose tuomet vyravę vakariniai gudai. Pagal<br />
Gečą, „Ulfilos religinės bendruomenės pasekėjai buvo dažnai puldinėjami<br />
<strong>ir</strong> ypač juos persekiojo princas Atanarikis. Vienas gotiškas kalendorius<br />
priskaičiuoja daug kankinių. Maždaug 350-aisiais metais Ulfila nutarė su<br />
savo pasekėjais - juos vadino mažaisiais gotais - pereiti į Romos teritori<br />
ją. Jie įsikūrė Plevnos apylinkėje." 46<br />
4 6<br />
Historia Universal d<strong>ir</strong>igida por VValter<br />
Gotz, Madrid, 1962, t. III, p. 43.<br />
Ulfila m<strong>ir</strong>ė Konstantinopolyje 383 metais. Beje, įdomu tai, kad Atana<br />
rikis, kuris persekiojo Ulfilos „mažuosius gotus", pagal Alfonsą X, vėliau<br />
buvo išrinktas vakarinių gudų karaliumi <strong>ir</strong> labai iškilmingai imperatoriaus<br />
buvo priimtas Konstantinopolyje tais pačiais, 383-iaisiais, metais. Ten jis<br />
netrukus pasim<strong>ir</strong>ė <strong>ir</strong> imperatorius jam suruošė karališkas laidotuves. 47<br />
4 7<br />
Alfonso X EI Sabio, Primera Cronica<br />
General, Madrid, 1906, cap. 405.<br />
Apie Ulfilos „mažuosius gotus" informuoja Jordanas savo istoriniame<br />
traktate, pavadintame „De origine actibusaue getarum". Reikia nepam<strong>ir</strong>š<br />
ti, kad Jordanas rašė gudų istoriją 551-aisiais metais, šimtą keturias<strong>de</strong>šimt<br />
metų po to, kai vakariniai gudai buvo užėmę Romą, <strong>ir</strong> šešias<strong>de</strong>šimt metų<br />
po to, kai rytiniai gudai užvaldė Italiją. Viename savo istorijos skyriuje<br />
Jordanas aprašo Balkanų etnografinę įva<strong>ir</strong>ovę po to, kai m<strong>ir</strong>ė hunų kara<br />
lius Atila <strong>ir</strong> netrukus po jo m<strong>ir</strong>ties žlugo hunų sukurta valstybė Vengri<br />
joje <strong>ir</strong> Rumunijoje. Jordano laikais Balkanai priklausė Konstantinopoliui,<br />
Jordanas pats ten gyveno, tad tikėtina, kad jis rašė apie tuos dalykus <strong>ir</strong><br />
įvykius, kurie jam buvo artimi <strong>ir</strong> kuriuos gerai žinojo.<br />
Hunų valstybė Balkanuose gyvavo iki 455 metų. Situaciją po jos žlugi-<br />
131 JŪRATĖ. STATKUTt Df ROSALES<br />
PlDŽIOSIOS APGAVYSTĖS