11.05.2013 Views

Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KAS BUVO ULFILA?<br />

„Sidabrinio ko<strong>de</strong>kso" autoriaus gyvenimas buvo tyrinėtas vokiečių<br />

istorikų. Yra žinoma, kad Ulfila (ar VVulfila) gimė 310-aisiais metais <strong>ir</strong><br />

mokėsi Konstantinopolyje, buvo įšventintas į vyskupus (ne katalikų, o<br />

arijonų) 341 metais. Jo tautybė įvardyta „graikų", nes jo tėvai buvo kilę iš<br />

Kapadokijos Turkijoje, t. y. iš tuometinės Bizantijos teritorijos.<br />

Įšventintas į vyskupus, Ulfila apie <strong>de</strong>šimt metų krikštijo pagonis Daki-<br />

joje (Rumunijoje), tačiau buvo persekiojamas. Todėl su savo pasekėjais<br />

pabėgo į Moesiją (dabartinę Bulgariją). Vokiečių istorikas Valteris Ge­<br />

čas (VValter Gotz) teigia, kad Ulfilos apkrikštytus žmones žiauriai perse­<br />

kiojo vestgotai, t. y. Balkanuose tuomet vyravę vakariniai gudai. Pagal<br />

Gečą, „Ulfilos religinės bendruomenės pasekėjai buvo dažnai puldinėjami<br />

<strong>ir</strong> ypač juos persekiojo princas Atanarikis. Vienas gotiškas kalendorius<br />

priskaičiuoja daug kankinių. Maždaug 350-aisiais metais Ulfila nutarė su<br />

savo pasekėjais - juos vadino mažaisiais gotais - pereiti į Romos teritori­<br />

ją. Jie įsikūrė Plevnos apylinkėje." 46<br />

4 6<br />

Historia Universal d<strong>ir</strong>igida por VValter<br />

Gotz, Madrid, 1962, t. III, p. 43.<br />

Ulfila m<strong>ir</strong>ė Konstantinopolyje 383 metais. Beje, įdomu tai, kad Atana­<br />

rikis, kuris persekiojo Ulfilos „mažuosius gotus", pagal Alfonsą X, vėliau<br />

buvo išrinktas vakarinių gudų karaliumi <strong>ir</strong> labai iškilmingai imperatoriaus<br />

buvo priimtas Konstantinopolyje tais pačiais, 383-iaisiais, metais. Ten jis<br />

netrukus pasim<strong>ir</strong>ė <strong>ir</strong> imperatorius jam suruošė karališkas laidotuves. 47<br />

4 7<br />

Alfonso X EI Sabio, Primera Cronica<br />

General, Madrid, 1906, cap. 405.<br />

Apie Ulfilos „mažuosius gotus" informuoja Jordanas savo istoriniame<br />

traktate, pavadintame „De origine actibusaue getarum". Reikia nepam<strong>ir</strong>š­<br />

ti, kad Jordanas rašė gudų istoriją 551-aisiais metais, šimtą keturias<strong>de</strong>šimt<br />

metų po to, kai vakariniai gudai buvo užėmę Romą, <strong>ir</strong> šešias<strong>de</strong>šimt metų<br />

po to, kai rytiniai gudai užvaldė Italiją. Viename savo istorijos skyriuje<br />

Jordanas aprašo Balkanų etnografinę įva<strong>ir</strong>ovę po to, kai m<strong>ir</strong>ė hunų kara­<br />

lius Atila <strong>ir</strong> netrukus po jo m<strong>ir</strong>ties žlugo hunų sukurta valstybė Vengri­<br />

joje <strong>ir</strong> Rumunijoje. Jordano laikais Balkanai priklausė Konstantinopoliui,<br />

Jordanas pats ten gyveno, tad tikėtina, kad jis rašė apie tuos dalykus <strong>ir</strong><br />

įvykius, kurie jam buvo artimi <strong>ir</strong> kuriuos gerai žinojo.<br />

Hunų valstybė Balkanuose gyvavo iki 455 metų. Situaciją po jos žlugi-<br />

131 JŪRATĖ. STATKUTt Df ROSALES<br />

PlDŽIOSIOS APGAVYSTĖS

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!