Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Taigi jau nuo p<strong>ir</strong>mų Jordano žodžių susiduriame su savotiška mįsle. Ka<br />
dangi autorius mini savo gudišką kilmę 3<br />
, jis jau turėjo būti susipažinęs su<br />
savo tautos istorija, nes kaip kitaip jis būtų galėjęs iš atminties sutraukti<br />
Kasiodoro 12 tomų veikalą, turėjęs jį savo rankose vos tris dienas?<br />
3<br />
Jordanes, De origine actibusque<br />
Getarum, LX.<br />
Ypatingos aplinkybės, kuriomis Jordanas parašė tą gudų istoriją, buvo<br />
nuodugniai aptartos Amerikos filologų draugijos p<strong>ir</strong>mininko Džeimso<br />
O'Donelo (Ja<strong>mes</strong> O'DonnelI) monografijoje „The Aims of Jordanes" <strong>ir</strong><br />
prieita prie išvados, kad Jordanas buvo sąžiningas istorikas. 4<br />
O'Donelo<br />
išvados patv<strong>ir</strong>tina tai, ką <strong>ir</strong> kiti istorikai nuo seno įtaria, - Kasiodoras jau<br />
tėsi esąs pavojuje dėl savo buvusio bendradarbiavimo su tuomet neseniai<br />
m<strong>ir</strong>usiu Teodoriku <strong>ir</strong> greičiausiai jis pats sunaikino savo veikalą, parašytą<br />
tuomet, kai jis tarnavo karaliui. Jordanas trumpam galėjo gauti tekstą,<br />
kurį jam paskolino Kasiodoro tarnas, greičiausiai be autoriaus žinios.<br />
4<br />
O'DonnelIJ., The Aims of Jordanes,<br />
Historia 31,1982.<br />
Galėtume dar pridėti, kad yra neįmanoma perrašyti tokią plačią istori<br />
ją iš atminties, jeigu iš tiesų ji turėta tik tris dienas, nebent Jordanas jau<br />
anksčiau žinojo bent dalį tos praeities. Jis pats mini kai kuriuos kitus šal<br />
tinius <strong>ir</strong> ypač, atrodo, laikosi istoriko Ablabijaus, svarbios gudų istorijos<br />
autoriaus, kurio raštai yra dingę, bet Jordano laikais tai buvo palyginti<br />
neseniai parašytas veikalas.<br />
Jordano „Getikos" iki mūsų laikų išliko gana daug nuorašų. Seniausi iš<br />
jų yra: 1) vadinamoji Hei<strong>de</strong>lbergensis kopija, surasta Hei<strong>de</strong>lberge <strong>ir</strong> da<br />
tuojama VIII amžiumi, <strong>ir</strong> 2) Palerme rasta Panormitanus kopija, <strong>ir</strong>gi arba<br />
VIII amžiaus pabaigos, arba IX amžiaus pradžios. Jos sk<strong>ir</strong>iasi kalbos stiliu<br />
mi, viena kita smulkmena, bet jų turinys yra tas pats.<br />
Hei<strong>de</strong>lbergo kopiją po to, kai ją palygino su kitais, vėlesniais, nuorašais,<br />
paskelbė vokiečių lotynistas Teodoras Momsenas (Theodor Mommsen,<br />
1817-1903). Tos kopijos viduramžių laikų lotynų kalba yra prasta. Vienas<br />
Hei<strong>de</strong>lbergo teksto nuorašas, iš dalies pataisius lotynų kalbą, buvo išvers<br />
tas į anglų kalbą <strong>ir</strong> neseniai lotynisto Theedrich Yeat rūpesčiu 5<br />
paskelbtas<br />
internete. Iš tikrųjų į vokiečių, anglų <strong>ir</strong> prancūzų kalbas buvo versta iš<br />
Momseno paskelbto Hei<strong>de</strong>lbergo teksto.<br />
30<br />
5<br />
http://www.harbornet.com/folks/<br />
theedrich/Goths/Gothsi.htm
Change language