Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Iš tiesų nė viena tauta pati savęs niekada nevadino gotais, nes tai yra<br />
žodžio gudas vertimas į germaniškas kalbas.<br />
Lotyniškas žodžio gudai vertimas yra getai. Taip liudija <strong>ir</strong> pabrėžia dau<br />
gybė senovės Ispanijos raštų. Ankstyviausieji mums žinomi dokumentai<br />
apie mūsų tautos <strong>ir</strong> jos giminaičių senąjį vardą, kol dar nebuvome vieno<br />
išradingo vokiečių kalbininko perkrikštyti baltais, aptinkami lotyniškuo<br />
se raštuose, kuriuose mus lotynų kalba vadina getais.<br />
Palyginkime: prancūzai save vadina les francais, bet angliškas to žo<br />
džio vertimas yra french, nekalbant jau apie lietuvišką vertimą, kuris<br />
vėlgi yra sk<strong>ir</strong>tingas, nes raidę f <strong>mes</strong> paverčiame į p <strong>ir</strong> sakome prancūzai.<br />
Daryti išvadą, kad tie getai ar gotai buvo kažkokia kita tauta, yra tas pat,<br />
kaip kalbėti angliškai apie „french people" <strong>ir</strong> galvoti, kad tai yra tauta,<br />
kuri nėra prancūzai. Dar di<strong>de</strong>snis absurdas būtų įtikinėti prancūzus, kad<br />
ats<strong>ir</strong>ado tokia french tauta <strong>ir</strong> kad jie savo kalboje tą tautą gali vadinti<br />
frenchais, išgalvodami dar tos french tautos atsk<strong>ir</strong>ą kilmę <strong>ir</strong> istoriją. Sa<br />
vaime aišku, kad prancūzai tokio absurdo niekada nebūtų priėmę, tačiau,<br />
kai lygiai toks pat absurdas buvo įteigtas lietuviams, niekas Lietuvoje jo<br />
neatmetė. Lietuvių kalbai buvo įbruktas vokiškas žodis gotai <strong>ir</strong> buvo pa<br />
m<strong>ir</strong>šta, kad anksčiau jie vadinosi gudai.<br />
Absurdas pasiekė aukščiausią laipsnį, kai lietuvių kalbai buvo pri<strong>mes</strong>ti<br />
du grynai germaniški žodžiai - vestgotas <strong>ir</strong> ostgotas. Atseit tai dvi germa<br />
nų tautos, kurių gyvenamoji vieta iki šiol nėra aiški, nes tokios gyvena<br />
mosios vietos germanų žemėse nėra <strong>ir</strong> niekada nebuvo. Abu terminai yra<br />
pažodinis „vakarų gudai" <strong>ir</strong> „aušros gudai" vertimas į vokiečių kalbą. Seno<br />
vės tarimu tai būtų vese gudai (pagal latvių <strong>ir</strong>, matyt, prūsų vac - vaciai)<br />
<strong>ir</strong> auš(te)ros, latviškai austrumos, gudai. Tokie jie yra išlikę ispanų kalboje.<br />
Nepaprastai gausūs Ispanijos viduramžių šaltiniai nurodo ispanų kalba va<br />
dinamų vesegodų <strong>ir</strong> ostrogodų etninių žemių apimtį, kuri žemėlapiuose<br />
sutampa su archeologijos apibrėžiama vakarinių <strong>ir</strong> rytinių baltų teritorija.<br />
NUO KADA ESAME BALTAI?<br />
Lemtis galutinai išbraukti senąjį mūsų tautos vardą atiteko vokiečių<br />
kalbininkui Ferdinandui Neselmanui (Georg Heinrich Ferdinand Nessel-<br />
mann), gimusiam 1811 metais Fiurstenave (Fūrstenau) netoli Elbingo <strong>ir</strong><br />
m<strong>ir</strong>usiam 1881 metais Karaliaučiuje.<br />
116
Change language