Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

jo, kad baltai gyveno Suomijoje prieš keturis tūkstančius metų, kai kitos
dabartinės Europos tautos dar tebebuvo embriono stadijoje, ir todėl ji
galėjo kalbėti apie visus Tomseno surinktus žodžius kaip apie išimtinai
baltiškus.
Kitokia buvo Kazimiero Būgos pozicija. Jis jau buvo sudaręs lietuviškų
upėvardžių žemėlapį, rodantį, kur baltų buvo gyventa beveik visoje Šiau­
rės Rytų Europoje, tačiau jo laikais nebuvo jokios galimybės išmatuoti
laiką, praėjusį nuo jo atpažintų upėvardžių atsiradimo. Jo manymu, bal­
tiški skoliniai buvo perduoti suomiams 500 metų prieš Kristų, jo žodžiais
„dar prieš Aleksandro Didžiojo Gadynę." Kitaip tariant, jis baltų buvimą
Suomijoje nukelia tūkstantį metų vėliau, negu nustatė Gimbutienė. Taip
pat Būga sumažina ir baltų kultūrinę įtaką, nes dalį Tomseno rastų žo­
džių jis priskiria germanams, kai Gimbutienė juos visus palieka tuometi­
niams protobaltams.
Bet ir tikslios datos nežinodamas, Būga visgi teikia gyvenimišką Tom­
seno radinių interpretaciją:
„...tuomet jau melstasi dievui, kurio tebebūta dar nesuasmenėjusiu
„dangumi", ir Perkūnui. Tuomet jau gyventa dūminėje troboje ir ji va­
dinta pirtim. Tosios pirties būta su sienomis. Aplink dūminę trobą (pirtį)
turėta daržas, kurio būta aptverto stiebais, ir tvoroje, kad nereiktų lai­
pioti, laikyta spraga. Žemės dirbimą rodo šie žodžiai: vaga, javai, sėme­
nys, žirnis, rugys, sora, pelus, putra ir talka. Turėjus šiokį tokį galvijų ūkį
rodo žodžiai: avinas, ožys, žąsis, paršas. Vilna rodo avių laikymą. Galvijų
ir paukščių utelė vievesa rodo senovės lietuvius turėta galvijų ir naminių
paukščių. Šerių vardas rodo ir kiaulių laikymą. Kad galvijų ūkio būta gana
aukšto, rodo piemens vardas. Galvijai privalo turėti žiemai pašaro, kurio
tuomet būta, šieno, pelų, dobilų ir atolo".
„Senovėje nebūta lietuviams svetimos ir žvejybos. Jų tuomet gaudyta
unguriai, lašišos ir vėžiai. Žuvims gaudyti upėse jau tuomet taisyta tam
tikros užvaros - takišiai. Žuvims gaudyti turėta laivas, kuriuo ne tiktai
irstytasi, bet ir burėmis varytasi. Bičių laikymą rodo vaško vardas."
„Audimo mokėjimą rodo nyčių vardas. Kojoms apauti jau vartota kur­
pės, kurios siūta iš odos ir šikšnos. Galvą nuo šalčio ir saulės senovės lie­
tuviai dengia kepure. Žiemos šalčiuose ant rankų užsimaudavę odos pirš­
tines, vadinamas vardu kimdas (la. cimds)."
„Iš paukščių ir žvėrių senovės akloje girioje įžymesnių būta strazdo,
šarkos, tetirvos, tauro, briedžio ir šeško."
140