11.05.2013 Views

Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

Jurate.Statkute.de.Rosales.-.Europos.saknys.ir.mes.lietuviai.2011.LT

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

jo, kad baltai gyveno Suomijoje prieš keturis tūkstančius metų, kai kitos<br />

dabartinės <strong>Europos</strong> tautos dar tebebuvo embriono stadijoje, <strong>ir</strong> todėl ji<br />

galėjo kalbėti apie visus Tomseno surinktus žodžius kaip apie išimtinai<br />

baltiškus.<br />

Kitokia buvo Kazimiero Būgos pozicija. Jis jau buvo sudaręs lietuviškų<br />

upėvardžių žemėlapį, rodantį, kur baltų buvo gyventa beveik visoje Šiau­<br />

rės Rytų Europoje, tačiau jo laikais nebuvo jokios galimybės išmatuoti<br />

laiką, praėjusį nuo jo atpažintų upėvardžių ats<strong>ir</strong>adimo. Jo manymu, bal­<br />

tiški skoliniai buvo perduoti suomiams 500 metų prieš Kristų, jo žodžiais<br />

„dar prieš Aleksandro Didžiojo Gadynę." Kitaip tariant, jis baltų buvimą<br />

Suomijoje nukelia tūkstantį metų vėliau, negu nustatė Gimbutienė. Taip<br />

pat Būga sumažina <strong>ir</strong> baltų kultūrinę įtaką, nes dalį Tomseno rastų žo­<br />

džių jis prisk<strong>ir</strong>ia germanams, kai Gimbutienė juos visus palieka tuometi­<br />

niams protobaltams.<br />

Bet <strong>ir</strong> tikslios datos nežinodamas, Būga visgi teikia gyvenimišką Tom­<br />

seno radinių interpretaciją:<br />

„...tuomet jau melstasi dievui, kurio tebebūta dar nesuasmenėjusiu<br />

„dangumi", <strong>ir</strong> Perkūnui. Tuomet jau gyventa dūminėje troboje <strong>ir</strong> ji va­<br />

dinta p<strong>ir</strong>tim. Tosios p<strong>ir</strong>ties būta su sienomis. Aplink dūminę trobą (p<strong>ir</strong>tį)<br />

turėta daržas, kurio būta aptverto stiebais, <strong>ir</strong> tvoroje, kad nereiktų lai­<br />

pioti, laikyta spraga. Žemės d<strong>ir</strong>bimą rodo šie žodžiai: vaga, javai, sėme­<br />

nys, ž<strong>ir</strong>nis, rugys, sora, pelus, putra <strong>ir</strong> talka. Turėjus šiokį tokį galvijų ūkį<br />

rodo žodžiai: avinas, ožys, žąsis, paršas. Vilna rodo avių laikymą. Galvijų<br />

<strong>ir</strong> paukščių utelė vievesa rodo senovės lietuvius turėta galvijų <strong>ir</strong> naminių<br />

paukščių. Šerių vardas rodo <strong>ir</strong> kiaulių laikymą. Kad galvijų ūkio būta gana<br />

aukšto, rodo piemens vardas. Galvijai privalo turėti žiemai pašaro, kurio<br />

tuomet būta, šieno, pelų, dobilų <strong>ir</strong> atolo".<br />

„Senovėje nebūta lietuviams svetimos <strong>ir</strong> žvejybos. Jų tuomet gaudyta<br />

unguriai, lašišos <strong>ir</strong> vėžiai. Žuvims gaudyti upėse jau tuomet taisyta tam<br />

tikros užvaros - takišiai. Žuvims gaudyti turėta laivas, kuriuo ne tiktai<br />

<strong>ir</strong>stytasi, bet <strong>ir</strong> burėmis varytasi. Bičių laikymą rodo vaško vardas."<br />

„Audimo mokėjimą rodo nyčių vardas. Kojoms apauti jau vartota kur­<br />

pės, kurios siūta iš odos <strong>ir</strong> šikšnos. Galvą nuo šalčio <strong>ir</strong> saulės senovės lie­<br />

tuviai <strong>de</strong>ngia kepure. Žiemos šalčiuose ant rankų užsimaudavę odos p<strong>ir</strong>š­<br />

tines, vadinamas vardu kimdas (la. cimds)."<br />

„Iš paukščių <strong>ir</strong> žvėrių senovės akloje g<strong>ir</strong>ioje įžy<strong>mes</strong>nių būta strazdo,<br />

šarkos, tet<strong>ir</strong>vos, tauro, briedžio <strong>ir</strong> šeško."<br />

140

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!