Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
146 filosofijos kilmė<br />
dėsniams jokios svarbos : Galilejas yra kūnu kritimo dėsniu atradėjas,<br />
bet ne ju kūrėjas. Jis juos gamtoje pastebėjo, aprašė, matematiškai<br />
išreiškė ir įjungė į mokslinio žinojimo lobyną. Tuo jo<br />
uždavinys ir baigėsi. Mokslininko asmuo mokslinio pažinimo vyksme<br />
teturi įrankinio pobūdžio : atlikus mokslininkui savo darbą,<br />
mokslinio pažinimo išdava buvoja jo asmens nebeįtaigaujama ir<br />
nebenešama. Kūnu kritimo dėsniai yra grynai objektyvūs ir visuotiniai.<br />
Ju reikšmei bei veikmei suvokti nėra jokio reikalo žinoti,<br />
kas juos atrado ar aprašė.<br />
Visai priešingai yra filosofijoje. Ne filosofija moko, kad mąstymas<br />
ir buvimas yra tapatūs, bet Hegelis. Šis teiginys buvoja<br />
istorijoje ne kaip bendrinis filosofijos laimėjimas, o kaip skirtina<br />
hegeliškoji idėja. Hegelio asmuo, nors ir praėjęs kaip žmogiškoji<br />
būtybė, pasilieka amžinai kaip anos idėjos kūrėjas bei nešėjas<br />
laiko tėkmėje. Jis nepaleidžia jos niekad ir neperveda į bevardį<br />
filosofiniu pažinčių lobyną, nes filosofija tokio bevardžio lobyno iš<br />
viso neturi. Hegelis nėra mąstymo ir buvimo tapatybės atradėjas,<br />
kaip Kolumbas Amerikos ar Newtonas traukos dėsnio ; Hegelis yra<br />
tikrasis šios idėjos autorius. Todėl ir galime šią idėją suvokti tik<br />
ryšium su jos autoriumi ; atitraukta nuo jo asmens, ji yra niekis.<br />
Asmens išskyrimas iš mokslinės kalbėsenos yra aiški nuoroda<br />
į daiktinį mokslinio pažinimo ir mokslinės pažinties kaip išdavos<br />
pobūdį : moksle pirmenybę turi šalia mokslininko asmens buvojąs<br />
daiktas. Šia prasme M. Heideggeris ir nusako mokslinio pažinimo<br />
esmę : mokslas « pirmąjį ir paskutinįjį žodį teikia išimtinai pačiam<br />
daiktui » 52 . Mokslininkas kaip žmogiškasis asmuo čia yra nebylus.<br />
Jis paruošia tik sąlygas, kad prabi<strong>lt</strong>u daiktas. Jis yra, vaizdingais<br />
M. Schelerio žodžiais tariant, tik « metodo garsiakalbis », kuriuo<br />
prabyla « daikto logikos apspręstas vyksmas » 53 . Mokslinis pažinimas<br />
yra įsižiūrėjimas ar įsiklausymas į tai, kaip daiktas veikia.<br />
Tai daikto prakalbinimas ir jo atsakymo suėmimas į tam tikrą<br />
— dažniausiai matematinę — formulę. Nuosekliai tad, pastebi<br />
Heideggeris, čia « jokia sritis nė neturi pirmumo : nei gamta prieš<br />
istoriją, nei atvirkščiai ; vienas objektu dorojimo būdas neviršija<br />
kito » 54 . Kiek mūsasis pažinimas reiškiasi mokslo būdu, tiek visur<br />
ir visados byloja daiktas savomis savybėmis bei savais dėsniais.<br />
Šisai pirmasis ir paskutinysis daikto žodis ir padaro, kad<br />
mokslas galioja visiems. K. Jaspersas mokslinį žinojimą yra pava-<br />
p. 35.<br />
62 MARTIN HEIDEGGER, Was ist Metaphysik?, p. 23.<br />
53 MAX SCHELER, Schriften zur Soziologie und, We<strong>lt</strong>anschauungslehre,<br />
64 MARTIN HEIDEGGER, Was ist Metaphysik ?, p. 23.
Change language