Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
iii. būtis ib dievas 259<br />
kita ' reiškia Dievą nudievinti, nekreipiant dėmesio į tai, kuo Dievas<br />
iš tikro yra Dievas, nes Dievas — tuo tarpu nusakome tai tik<br />
neigiamai — kaip tik nėra Dievas tuo, kad apie jį tariame, esą jis<br />
yra transcendencija, absoliutas, kūrėjas, laisvė ; priešingai, visomis<br />
šiomis ištaromis Dievas yra tiek nutolinamas nuo mūsu būvio, jog<br />
mes visiškai pagrįstai abejojame, kodėl prieš transcendenciją, absoliutą,<br />
kūrėją, laisvę turėtume , pu<strong>lt</strong>i ant keliu tai yra garbinti.<br />
, Pu<strong>lt</strong>i ant keliu ' prieš Dievą yra akivaizdybė. Kur betgi ši akivaizdybė<br />
dingsta, ten dingsta ir Dievas. Būties kaip tokios akivaizdoje<br />
vargu ar galime , pu<strong>lt</strong>i ant keliu todėl nė negalime be<br />
niekur nieko dėti lygybės ženklo tarp jos ir Dievo.<br />
Tačiau būtu išmonė būtį ir Dievą perskirti ir laikyti dviem<br />
tikrovėmis, nusakomomis vis tomis pačiomis ištaromis. Nes dvi<br />
transcendencijos, du absoliutai, du kūrėjai, dvi laisvės yra tokia<br />
aiški nesąmonė, jog ontologinei jos negalimybei suprasti pakanka<br />
tik priminti, kad žodis , du ' reiškia aprėžtybę ir tuo pačiu negali<br />
būti taikomas neaprėžtybei, kuria yra ir transcendencija, ir absoliutas,<br />
ir kūrėjas, ir laisvė, ir visos kitos būčiai bei Dievui taikomos<br />
savybės. Pavertę būtį ir Dievą dviem tikrovėmis, padarome ju<br />
santykį loginiu prieštaravimu, kurio nariai sunaikina vienas kitą.<br />
Logiškai pateisinama ir todėl ontologiškai galima yra tik būties ir<br />
Dievo tapatybė, vadinasi, transcendentinis, absoliutinis, kūrybinis,<br />
laisvas V i e n i s. Reikia tik atskleisti, kaip šią tapatybę arba šį<br />
vienį pasiekiame, kadangi būtį ir Dievą mąstome kiekvieną vis<br />
kitu atžvilgiu ir todėl negalime iš anksto tarti, kad būtis yra<br />
Dievas ar kad Dievas yra būtis. O kad galėtume tai atskleisti,<br />
turime apmąstyti minėtą skirtiną atžvilgį, kuriuo Dievas yra Dievas,<br />
ir kartu parodyti, kad šis atžvilgis kyla iš būties sąsajos su<br />
žmogumi, kuris vienintelis turi Dievą.<br />
2. DIEVAS KAIP , MANO DIEVAS '<br />
Kas gi iš tikrųjų yra Dievas? Ką mes manome, tardami šį<br />
žodį ? — Nors Dievas, kaip sakoma, « turi šimtą vardu », tačiau visi<br />
šie vardai yra pagrįsti viena ir ta pačia ištara : « mano Dievas »<br />
arba, tiksliau kalbant, vienu ir tuo pačiu kreipiniu : « mano Dieve ».<br />
Abejose lytyse žodis , mano ' reiškia priklausymą man arba « tai,<br />
kas mane būtinai liečia » (P. Tillich). Dievas yra visados mano<br />
Dievas. Tik šia prasme jo klausiame ir ieškome ; tik šia prasme<br />
jį tikime, išpažįstame ir garbiname. Trumpai tariant, žodžiu<br />
, Dievas ' nusakome Kitą, kuris buvoja ne šalia manęs, bet<br />
, anapus ' arba , viršum ' manęs, kartu tačiau priklauso man taip,