Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Untitled - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
186 filosofijos esmė<br />
gnoseologiškai, kaip tai daro, sakysime, muzikos ar literatūros<br />
kritikas, bet estetiškai. Interpretacijos laukas yra gana platus, ir<br />
interpretacijos rūsiu esama įvairiu. Tačiau jos visos yra tos pačios<br />
esmės ir turi tas pačias savybes. Jos skiriasi viena nuo kitos ne<br />
tuo, kad interpretuoja, bet tuo, ką interpretuoja, vadinasi, ne formaline<br />
esme, o materialiniu objektu. Jeigu tad filosofija yra viena<br />
iš interpretacijos rūšių, turinti jos esmę ir jos savybes, tai ir ji<br />
skiriasi nuo kitu interpretacijų irgi tik savo objektu, vadinasi, tuo,<br />
ką interpretuoja. Užtat savaime ir klausiame : ką gi filosofija<br />
interpretuoja?<br />
Rasti filosofinės interpretacijos objektą yra gana paprasta.<br />
Jau pačioje šios studijos pradžioje sakėme, kad būtis yra klausiamasis<br />
filosofijos tikslas mąstymo pradžioje ir klausiamoji išdava<br />
mąstymo pabaigoje, tačiau niekad ne pasiklausiamasis objektas<br />
mąstymo vyksme. Būties kaip tikslo siekti ir ją kaip išdavą pasiekti<br />
filosofija gali, tik pasiklausdama būtybę. Tačiau būtybės<br />
pasiklausimas visados vyksta būties akivaizdoje, kadangi jis vyksta<br />
būties dėlei : būtis nuolat dunkso filosofijos akiratyje, lenkdama<br />
savęspi kiekvieną filosofinį klausimą. Nuosekliai tad ir tiesioginis<br />
filosofavimo objektas yra būtybė kaip būtybė, vadinasi, kaip būsiančioji.<br />
Filosofuodami pasiklausiame būtybę ne kiek ji yra ši ar<br />
ana (akmuo, augmuo, žmogus ...), bet kiek ji iš viso yra. Mes<br />
norime žinoti, ką reiškia, kad būtybė būna, kodėl ji būna, kaip ji<br />
būna ir 1.1. Visi klausimai, filosofijos kreipiami į būtybę, būtinu<br />
būdu telkiasi aplink būtybės buvimą. Tai ir yra prasmė posakiu<br />
, kaip būtybė ' arba , būtybė kaip tokia '. Šiais posakiais yra išreiškiamas<br />
anasai nuolatinis filosofuojančiojo žmogaus žvilgis į būtį ;<br />
žvilgis, kuris vienintelis padaro mąstymą filosofinį ir kurio joks<br />
mąstytojas neprivalo stokti, norėdamas iš tikro filosofuoti. Šiuo<br />
atžvilgiu, atrodo, nesama didesniu abejonių ar ginču. Jau nuo<br />
Aristotelio laiku žinome, kad filosofija atsideda būtybei kaip būtybei.<br />
Pažiūros išsiskiria, tik klausiant, kodėl filosofija tai daro.<br />
Tačiau jos sutaria, kad filosofija tai daro, vadinasi, kad filosofavimo<br />
objektas iš tikro yra būtybė kaip tokia.<br />
Jeigu tad filosofuoti reiškia interpretuoti, tai savaime aišku,<br />
kad filosofinės interpretacijos objektas yra ne kas kita, kaip pats<br />
filosofavimo objektas arba būtybė kaip būtybė. Todėl į klausimą,<br />
ką filosofija interpretuoja, turime atsakyti : filosofija interpretuoja<br />
būtybę kaip būtybę. Filosofinės interpretacijos objektas yra būtybė<br />
kaip būnančioji. Tuo filosofija ir skiriasi nuo visu kitu interpretacijos<br />
rūšių. Ji su jomis sutaria tuo, kad interpretuoja ; tačiau ji<br />
nuo ju skiriasi tuo, ką interpretuoja. Visos kitos interpretacijos<br />
užsiima būtybe kaip šia ar ana ; filosofija yra vienintelė, kuri
Change language